Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Zenono Vaigausko įpėdinis laikomas paslaptyje

 
2017 05 09 6:00
Neoficialiai kai kurie LVŽS nariai piktinasi, kad opozicija savinasi jų idėjas ir teikia Seimui, todėl esą „valstiečiai“ priversti balsuoti prieš, nes pakeitimams dar nepasirengta.
Neoficialiai kai kurie LVŽS nariai piktinasi, kad opozicija savinasi jų idėjas ir teikia Seimui, todėl esą „valstiečiai“ priversti balsuoti prieš, nes pakeitimams dar nepasirengta. Alinos Ožič nuotrauka

Seimui atmetus pasiūlymą Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) formuoti be partijų atstovų, naujoji rinkimų prievaizdų komanda greičiausiai bus sudaroma pagal tokius pat principus kaip iki šiol. Tačiau komisijos vadovas tikrai keisis – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jau rado tinkamą kandidatą.

Iš didelio debesies – mažas lietus. Praėjusią savaitę Seimas sužlugdė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deklaruotą siekį depolitizuoti VRK.

Nors parlamento suburtai specialiajai komisijai dar pavesta koreguoti VRK veiklos įstatymo projektą, tiek patys „valstiečiai“, tiek jų oponentai beveik neabejoja, kad planuotą pertvarką teks atidėti. Juolab jog ir laiko ilgesniems svarstymams nebėra – kitą savaitę baigiasi dabartinės VRK kadencija. Nepriklausomai nuo to, kiek užtruks naujos VRK formavimas, Seimo pirmininkas po poros savaičių ketina teikti komisijos pirmininko kandidatūrą. Kas pakeis ilgametį VRK vairininką Zenoną Vaigauską, neatskleidžiama. Pagal įstatymą, kol nesudaroma naujoji komisija, senoji turi įgaliojimus veikti.

Rinkosi iš kelių

Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad V. Pranckietis jau turi kandidatą į VRK vadovus. Jos teigimu, parlamento pirmininkas rinkosi iš kelių žmonių, Z. Vaigausko tarp jų nebuvo. Būsimo VRK vadovo pavardė kol kas saugoma paslaptyje. Seimo nariams kandidatą ketinama pristatyti po dviejų savaičių. Kada bus formuojama nauja VRK, priklausys nuo to, ką nuspręs minėta parlamento specialioji komisija. „Seimo pirmininkas nenorėtų, kad VRK klausimas būtų vilkinamas. Jis pats norėtų matyti komisiją depolitizuotą“, – aiškino D. Vencevičienė. VRK vadovą skiria Seimas parlamento pirmininko teikimu.

Praėjusį ketvirtadienį Seimas nepritarė pasiūlymui keisti VRK formavimo tvarką, braukiant iš jos partijų deleguotus atstovus. „Valstiečių“ Ramūno Karbauskio, Agnės Širinskienės, Rimos Baškienės ir konservatoriaus Tado Langaičio pataisomis, kiek patobulintomis parlamentinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK), buvo siūloma VRK sudaryti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Lietuvos teisininkų draugijos ir prezidento teikiamų kandidatų. Iš visų Seimo frakcijų VRK formavimo tvarka be partijų patraukli tik liberalams. Tačiau skiriantieji komisijos narius, jų nuomone, turi būti kiti.

Bijo prarasti įtaką

Pasak VVSK pirmininko LVŽS frakcijos nario Povilo Urbšio, partijos padarė viską, kad liktų galioti seni VRK skyrimo principai. Taip, politiko teigimu, jos nori išsaugoti savo įtaką komisijoje. „Manau, Seimo atmestas projektas neiškrenta iš europinio konteksto, tokia tvarka yra kaimynėje Lenkijoje, Estijoje. Ir niekas ten neįžvelgia jokių problemų ar prieštaravimų Konstitucijai“, – tvirtino P. Urbšys. Tuo metu Lietuvoje „dar kartą matome pavyzdį, kai susiformuoja ta tikroji valdančioji partijų dauguma, kai jų interesai sutampa nepriklausomai nuo spalvos ir ideologinių skirtumų“. P. Urbšys įsitikinęs, kad Seimo komisija projektui tobulinti sudaryta tik laikui vilkinti. Anot komiteto vadovo, dauguma jos narių laikosi aiškios nuostatos nieko nekeisti. „Ir dar daugiau galiu pasakyti – yra požymių, kad partijos nori išsaugoti tą patį nepakeičiamą pirmininką Z. Vaigauską bei kuo ilgesnį komisijos gyvavimą“, – pažymėjo P. Urbšys.

Viena reformos autorių „valstietė“ Agnė Širinskienė spėjo, jog komisija projektui tobulinti buvo sudaryta pažeidžiant Seimo statutą, todėl ji kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. A. Širinskienė taip pat mano, kad naujoji VRK bus formuojama pagal senąsias taisykles. „Paprastai pasibaigus rinkimams visi puola kritikuoti VRK. Ta kritika dažniausiai motyvuojama komisijos šališkumu, politikavimu. Tačiau kai tik pradėjome kalbėti apie depolitizavimą, paaiškėjo, kad niekam to nereikia. Visi nori turėti kišeninę VRK, kuria galėtų manipuliuoti. Man tikrai apmaudu dėl tokios dviprasmiškos situacijos“, – prisipažino A. Širinskienė.

Pavojingas žaidimas

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas neslėpė abejojantis, ar minėtai komisijai pavys suderinti nesuderinamą požiūrį į VRK formavimą. Anot jo, partijų dalyvavimas VRK veikloje kaip tik užtikrina didesnį skaidrumą. „Šiandien VRK sudaryta pariteto pagrindu: pusė narių – teisininkai, pusė – politinių partijų atstovai. Tai labai geras balansas, nes iš tikrųjų vieni įsiklauso į teisinius argumentus, kiti negali motyvuoti sprendimų vien politiniais argumentais. Todėl atsiranda labai gera kontrolė“, – kalbėjo parlamentaras. Ir pridūrė, kad pasiūlymai depolitizuoti VRK – „labai pavojingi žaidimai“.

Pasak J. Sabatausko, demokratijos pagrindas yra ne prezidentas, ne Seimas, o daugiapartinė sistema. „Ką reiškia depolitizavimas? Kiekvienas žmogus turi įsitikinimus, ir kuo aukštesnis jo išsilavinimas, tuo jie aiškesni. Taigi siekis depolitizuoti yra ne kas kita kaip noras slėpti tą politizavimą“, – dėstė komiteto vadovas. Jis nurodė, kad, be šiuo metu galiojančios VRK skyrimo tvarkos, galimas dar vienas būdas – priimti į VRK dirbti etatinius valstybės tarnautojus.

Neoficialiai kai kurie LVŽS nariai piktinasi, kad opozicija savinasi jų idėjas ir teikia Seimui, todėl esą „valstiečiai“ priversti balsuoti prieš, nes pakeitimams dar nepasirengta.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas priminė pernai gruodį teikęs „savo VRK reformos matymą“, tačiau „valstiečiams“ jis pasirodė nepriimtinas. „Dabar įstrigo jų pačių projektas. Man atrodo, čia galima įžvelgti ir sąmokslo teoriją. Gal kam nors patogu, kad taip būtų toliau“, – spėjo liberalas. E. Gentvilo įsitikinimu, šiuo klausimu turėtų būti vienas konsensusas – nauja VRK formavimo tvarka, nes senoji nebegali likti.

Sudėtingas darbas

Z. Vaigausko manymu, keisti VRK skyrimo tvarką – sudėtingas darbas. Jo žodžiais, tai darant „reikia atidžiai žiūrėti“, kad nebūtų sugriautas pasitikėjimas pačia komisija. „Dabartinis veiklos principas, kai viena partija kontroliuoja kitą, leidžia VRK būti nešališkai. Kai partijos atstovų neliks, kaip bus dėl to nešališkumo?“ – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs Z. Vaigauskas. Anot jo, svarbiausia, kad nauja komisija išsaugotų ir politinių partijų, ir rinkėjų pasitikėjimą. „Mūsų komisijai tai buvo nelengva, kildavo daug ginčų. Tačiau galbūt tai nėra labai blogas dalykas?“ – svarstė ilgametis komisijos vadovas.

Šiuo metu galiojantis VRK įstatymas nurodo, kad VRK sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Po du komisijos narius teikia teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir prezidentė, juos skiria Seimas slaptu balsavimu. Likusius narius teikia į Seimą daugiamandatėje apygardoje patekusios partijos. Dabartinis VRK pirmininkas Z. Vaigauskas komisijai vadovauja daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų. Po pastarųjų Seimo rinkimų daug kritikos dėl jų organizavimo sulaukęs ir raginamas atsistatydinti VRK pirmininkas Z. Vaigauskas patvirtino pasibaigus kadencijai nebesieksiantis šių pareigų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"