TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žiemos gniaužtuose atsidūrė ir žuvys

2010 02 03 0:00
Aplinkosaugininkai nuogąstauja, kad šiemet kaip niekada anksti seklesnių ežerų žuvims pradėjo trūkti deguonies.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Dėl storo ledo ir nemenko sniego apkloto vandens telkiniuose sparčiai mažėjant deguonies koncentracijai iš jų jau sklinda nemalonus kvapas. Baiminamasi, kad netrukus ims dusti žuvys.

Pirmieji apie deguonies stygių ežerų vandenyje prabilo poledinės žūklės mėgėjai. Marijampolietis Kostas praėjusį savaitgalį nuvyko pažvejoti ant Amalvo ežero ledo. "Žinau, kad tai gal ir nebuvo legalu, nes šis ežeras yra draustinyje. Mane labiausiai nustebino iš pragręžtos eketės pasklidęs kvapas, atėmęs bet kokį norą žvejoti", - LŽ pasakojo žvejys.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Jono Lažauninko teigimu, dar sausio pabaigoje patikrinus deguonies koncentraciją kai kurių vandens telkinių vandenyje buvo nustatyta, kad ji artėja prie kritinės ribos. Tuomet blogiausia situacija fiksuota būtent Amalvo ežere. Deguonies koncentracija litre vandens tesiekė 4 miligramus. Tai riba, nuo kurios gali prasidėti kai kurių rūšių žuvų dusimas. "Norma žiemos metu yra 5-6 miligramai. Aplinkosaugininkams daugiausia nerimo kelia nuolat blogėjanti Žaltyčio ir kai kurių kitų seklių ežerų būklė.

"Kai per vandens telkinį teka koks nors upelis, žuvims kritiška situacija beveik niekada nesusidaro", - teigė J.Lažauninkas.

Todėl pramoniniu būdu žuvis auginančios bendrovės tvenkinius yra įsirengusios būtent tokiu principu. Taip tvirtino netoli Kazlų Rūdos įsikūrusios ir žuvų auginimu besiverčiančios bendrovės "Karpis" direktoriaus pavaduotoja Regina Širvienė. "Be to, jau kurį laiką darbininkai nuo tvenkinių ledo valo sniegą, kerta didžiules eketes, kad dugne vyktų bent minimali fotosintezė", - aiškino R.Širvienė.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys LŽ tikino, kad šiemet žuvų dusimo ežeruose pirmieji požymiai gali pasireikšti dviem ar trimis savaitėmis anksčiau nei praėjusiomis žiemomis.

"Jau gauname žinių iš Aukštaitijos bei kitų regionų, kad deguonies koncentracija vandens telkiniuose sumažėjo iki kritinės 3-4 miligramų litre vandens ribos", - teigė jis. Anot L.Budrio, pastarųjų metų patirtis rodo, kad anksčiau taikytas žuvų gelbėjimo būdas, kai lede būdavo iškertamos eketės ir į jas prikišama nendrių ar šiaudų, tikintis, kad taip vanduo prisisotins iš oro deguonies, pasitvirtino menkai. Dabar vis dažniau vandens telkiniams gelbėti pasitelkiami kompresoriai. Jie ežero vandenį pumpuoja ant ežero ledo, per iškirstas eketes vanduo suteka atgal, jau pasisotinęs deguonies. Deguonis iš balionų gali būti leidžiamas tiesiai į vandenį. Tačiau taip išgelbėti nuo dusimo galima tik mažus vandens telkinius - nuo kelių ar keliolikos arų iki kelių hektarų. Didesniems pagalba yra sudėtingesnė. Todėl dažnai einama paprastesniu keliu - skubiai išduodamas leidimas verslinei žuvininkystei ir bepradedančios dusti žuvys išgaudomos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"