TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žingsnis į pasaulio mokslo elitą

2008 04 25 0:00
Geriausių disertacijų autoriai - filologas M.Strockis (kairėje) ir biochemikas G.Lukinavičius.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar prezidentūroje apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Tarp kompetentingų ekspertų, vertinusių mokslinius darbus, buvo ir Nobelio premijų komisijos narys, Bergeno universiteto (Norvegija) profesorius Laszlo Csernai.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) inicijuotam konkursui iš viso buvo pasiūlyta per 60 disertacijų. Iš fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų sričių atrinktos šešios, iš humanitarinių ir socialinių mokslų - keturios disertacijos. Dviejų geriausių darbų autoriams biochemikui Gražvydui Lukinavičiui ir filologui Mindaugui Strockiui įteikta po 5 tūkst. litų - rėmėjų įsteigtas prizas. Pernai ir šiemet pagrindinis rėmėjas, kaip pabrėžė LJMS pirmininkas Tomas Žalandauskas, buvo šveicarų, o ne Lietuvos fondas.

Tiltas į ateitį

Laureatus pasveikino Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jis kalbėjo, kad būtina rasti sprendimą prieš protų nutekėjimą. Ambicingas esminių permainų projektas - keli stiprūs mokslo centrai, kuriuose būtų atliekami pasaulinio lygio darbai. Prezidentas pasidžiaugė jau antrus metus rengiamu geriausių disertacijų konkursu kaip tiltu iš dabarties į ateitį.

Konkurso laureatas M.Strockis, 39 metų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros dėstytojas, LŽ pasakojo, kad disertaciją "Klasikinių kalbų kirčio žymėjimo įtaka lietuvių kirčio žymėjimui" rašė apie 10 metų, nes tematika buvo gana sudėtinga. "Kirčio ženklai yra kilę iš senosios graikų kalbos, o lietuvių kalbai juos pritaikė XVI amžiaus senieji lietuvių autoriai, - apie savo darbą kuo populiariau aiškino M.Strockis. - Senovės lietuvių autoriai, kaip galima spręsti, kirčiavo lietuviškus žodžius iš principo taip pat, kaip tai darome mes, tačiau jų rašyboje buvo vartojama šiek tiek kitokia ženklų sistema, kuri mūsų laikais sunkokai suprantama. Aš ją pamėginau paaiškinti."

Mokslininkas savo ateitį sieja su Lietuva, nors neatmeta galimybės laikinai išvykti į kitas šalis kaip kviestinis lektorius. Jam jau yra tekę Friburo universitete Šveicarijoje skaityti paskaitą apie senovės graikų ir romėnų eilėdarą.

Pritaikyti praktikoje

Kitas Vilniaus universiteto auklėtinis 29 metų G.Lukinavičius tyrimus disertacijai "Metiltransferazių katalizuojamas funkcinių grupių įvedimas specifinėse DNR sekose" atliko Biotechnologijos institute.

"Lietuvoje nėra daug reikiamos aparatūros, tačiau bendradarbiavome su Vokietijos grupe. Ji iš dalies ir padėjo pasiekti disertacijos tikslų, - kalbėjo biochemikas. - Per pastaruosius metus padėtis pagerėjo ir dabar jau galima atlikti tuos pačius tyrimus Lietuvoje."

G.Lukinavičius podaktarines studijas tęs Šveicarijos federaliniame technologijos institute Lozanoje, o po jų ketina grįžti ir tikisi, kad čia jau bus palankios sąlygos mokslinei veiklai plėtoti.

"Šveicarijoje atliksiu labai panašius tyrimus kaip Lietuvoje, tik truputį kitokio profilio, - pasakojo jaunasis mokslininkas. - Ne DNR, o baltymų žymėjimo. Tai daugiau taikomojo pobūdžio tyrimai. Mano nuomone, reikia pritaikyti mokslo žinias ir gauti naudą visuomenei iš mokslinių tyrimų. Aišku, to negalima padaryti be fundamentinių tyrimų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"