TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žingsnis į priekį – be didelio optimizmo

Reuters/Scanpix nuotrauka

Minske pasiektas daugiašalis susitarimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo negarantuoja taikos. Lietuvos politikai ir apžvalgininkai mano, kad Rusijai paliktos laisvos rankos toliau jį eskaluoti, jei Ukrainos valdžia neįvykdys didžiosios kaimynės reikalavimų.

Vakar pasiektas antras per pastarąjį pusmetį susitarimas dėl paliaubų Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse. Tačiau didelių vilčių, kad jis garantuos ilgalaikę taiką Ukrainos rytuose, nėra daug.

Didelė nežinomybė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar dalyvavo Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime, kur buvo aptarta padėtis Ukrainoje ir Minske pasiektas susitarimas. Šalies vadovė pabrėžė, kad kol kas tai tėra dalinis susitarimas dėl paliaubų.

„Ar jis bus vykdomas, parodys laikas. Minske prieš penkis mėnesius buvo pasiektas paliaubų susitarimas, tačiau jis nebuvo vykdomas. Taigi tai tik paliaubos. Pagrindinis klausimas - sienų kontrolė - nėra išspręstas“, - sakė D. Grybauskaitė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs, kad kalbėti apie pažangą dėl situacijos Rytų Ukrainoje dar per anksti. Nors susitarimai dėl ugnies nutraukimo ir ginkluotės atitraukimo yra svarbūs, galutiniais jų vadinti negalima. „Labai svarbu, kad kalbama apie ugnies nutraukimą, ginkluotės atitraukimą, perspektyvoje - sienos kontrolę. Vertinti visa tai teigiamai kol kas anksti, nes turime matyti, kaip visa tai vyks iš tikrųjų. Galima vertinti tai kaip tarpinius susitarimus, bet kol kas negalima pasakyti, ar tai lemia pažangą esant realiai situacijai“, - pažymėjo jis.

Svarbiausia - paliaubos

Seimo vicepirmininko, parlamentinio Europos reikalų komiteto vadovo Gedimino Kirkilo teigimu, svarbiausias Minsko susitikimo rezultatas, kad pavyko susitarti dėl paliaubų. “Kai karas nevyksta, visas problemas galima spręsti racionaliau”, - LŽ sakė jis. Anot politiko, natūralu, kad tokiose derybose nusileisti turi abi šalys, nes kitaip nieko pasiekti neįmanoma.

Kita vertus, atokvėpio reikia ir Ukrainai. “Labai geras yra Tarptautinio valiutos fondo sprendimas dėl finansinės pagalbos, nes Ukraina beveik atsidūrė ant bankroto ribos”, - mano G. Kirkilas.

Jis nesutiko su apžvalgininkais, teigiančiais, esą Vokietijos ir Prancūzijos vadovai neturėjo įgaliojimų derėtis ES vardu. „Reikia tik dėkoti, kad Angela Merkel ir Francois Hollande'as ėmėsi tokios misijos. Už pasiektą susitarimą Vadovų Taryba jiems tik padėkos“, - sakė G. Kirkilas. Jis atkreipė dėmesį, kad nei ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini, nei kiti lyderiai iniciatyvos dėl Ukrainos nerodė.

Turėdamas galvoje tai, kaip buvo vykdomas pernai rugsėjį Minske pasiektas susitarimas, naująjį dokumentą Seimo vicepirmininkas prisipažino vertinantis atsargiai. „Manau, kad susitarimų bus laikomasi bent jau iki gegužės vidurio. Rusijai labai svarbus Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-mečio minėjimas. Gal egzistuoja koks neformalus susitarimas, kad iškilmėse dalyvautų kas nors iš Europos valstybių lyderių. Nes jei dalyvaus tik Šiaurės Korėjos lyderis, Vladimirui Putinui tai bus didelė nesėkmė. Todėl bent jau iki to laiko atokvėpio galima tikėtis“, - kalbėjo G. Kirkilas.

Yra pagrindo nerimauti

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius neslėpė esantis pesimistas. „Tai, kas sutarta, pakartoja pernai rugsėjį patvirtintas nuostatas. Jokių didesnių naujienų nematau. Neatmetu galimybės, kad susitarimus "Minskas-2" ištiks susitarimų "Minskas-1" likimas, nes veikėjai lieka tie patys, o jų motyvacija nesilaikyti susitarimo yra sustiprėjusi“, - LŽ sakė politikas. Jo teigimu, Minske V. Putinas neprisiėmė „jokių pažadų ir įsipareigojimų“, tad kol Vakarai neprirems Rusijos prie sienos ir neišmuš iš jos įsipareigojimo nesikišti į Ukrainos reikalus, niekas keistis negali.

AFP/Scanpix nuotrauka

Anot P. Auštrevičiaus, esama didžiulės rizikos, kad Europa po Minsko susitarimo leisis užliūliuojama. „Aš taip ir neišgirdau aiškių argumentų, kodėl derybininkų susitikimui buvo pasirinktas Normandijos, o ne Ženevos variantas? Nemačiau ir šypsenos A. Merkel ir F. Hollande'o veiduose, iš Minsko jie išvyko nepateikę komentarų. Tai reiškia, jog ir jie neturi iliuzijų, kad taika arba susitarimas gali būti ilgalaikis. Deja“, - sakė politikas.

Bent jau iki šeštadienio vidurnakčio, kai turėtų įsigalioti paliaubos, jis ragino nedaryti jokių „ilgalaikių ir fundamentalių“ išvadų. „Manau, kad iki šeštadienio Rytų Ukrainoje dar galime sulaukti ne vienos provokacijos. Tad pagrindo nerimauti tikrai yra“, - pažymėjo P. Auštrevičius.

Tęsis sumaištis

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Audroniaus Ažubalio teigimu, Minsko derybų rezultatai leidžia teigti, kad „Rusija tikrai gali džiaugtis, nes toliau tęsiamas sąmyšis Ukrainoje“. O Vakarai pademonstravo ne stipriausias savo savybes.

„Tam tikru požiūriu sąmyšio Ukrainoje svertus V. Putinas išlaikė“, - LŽ sakė parlamentaras. Jis stebėjosi, kad, užuot skelbus ultimatumą, prie derybų stalo su karo sukėlėjais sėdima kaip su lygiais. „Galima tikėtis tolesnių neramumų ir kažko panašaus į nuolatinę įtampą, kokia yra Artimuosiuose Rytuose. Tikrai nemanau, kad Rusija pralošė. Ji bus pralošusi tik tuo atveju, jei nebus atšauktos sankcijos ir jos truks ilgą laiką“, - kalbėjo A. Ažubalis.

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus nuomone, Minsko susitarimas veda "įšaldyto konflikto" link. Politikas tokį scenarijų pavadino "Merkel-Hollande'o respublikos" scenarijumi ir teigė, kad jis V. Putinui gali būti naudingas instrumentas stabdyti Ukrainos reformas ir siekti joje politinio destabilizavimo.

„V. Putino tikslas - kurti chaosą ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje. Todėl Europoje taip stiprėja antieuropietiškos populistinės partijos, kurias visas vienija vienas bruožas - neslepiamos simpatijos V. Putinui. Todėl Europa turės kovoti dviem frontais - kietai stabdyti V. Putino karinę agresiją Ukrainoje ir politiškai stabdyti putinišką populistinę agresiją Europos pietuose. Ar Europa bus pajėgi atlaikyti tokius iššūkius? Atsakymo neturiu, nors stengiuosi išlikti optimistas“, - socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje parašė A. Kubilius.

Džiaugtis neleidžia karti patirtis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas santūriai vertino Minske pasiektą susitarimą. Didelio optimizmo nekelia patirtis, kai buvo sulaužytas rudenį Baltarusijos sostinėje pasirašytas susitarimas. „Žinoma, norėtųsi, kad liautųsi karo veiksmai ir žmonių žūtys, kad galų gale Ukrainos gyventojai galėtų užsiimti labai reikalingais ekonominiais, socialiniais pokyčiais, už kuriuos daugelis pasisakė praėjusiais metais balsuodami rinkimuose. Dabar vykstantis karas labai smarkiai trikdo visas reformas ir socialinių bei ekonominių problemų sprendimą“, - tvirtino jis.

Anot R. Vilpišausko, dabartinio susitarimo sėkmė priklausys nuo to, ar bus laikomasi nustatytų sąlygų: ugnies nutraukimo nuo sekmadienio, sunkiosios ginkluotės atitraukimo, apsikeitimo belaisviais, sudarytų galimybių Ukrainai užtikrinti valstybės sienos kontrolę.

„Be klausimo apie praktinį paskelbtų sprendimų laikymąsi, dar yra labai didelis neaiškumas dėl kitų klausimų, net ir to, kas skelbiama kaip sutarti dalykai, pavyzdžiui, ginkluotės atitraukimo. Taip pat galima paminėti ir tokius rimtus klausimus, kaip būsimas Luhansko ir Donecko sričių statusas Ukrainos sudėtyje, kaip bus išvestos Rusijos pajėgos ir ginkluotė. Jeigu paliaubų išties bus laikomasi, tai bus rimtas laimėjimas, bet esminis klausimas - kada bus sudarytos sąlygos gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir įtvirtinti visoje šalies teritorijoje įstatymo viršenybę ir Ukrainos valstybės institucijų kontrolę“, - pabrėžė ekspertas.

Rusijos tikslai

Komentuodamas susitarimą skelbti paliaubas nuo sekmadienio, R. Vilpišauskas svarstė, kad vienas galimų paaiškinimų, kodėl ugnis nenutraukiama iš karto, gali būti susijęs su tuo, jog separatistai dar bandys pakoreguoti dabartinę fronto liniją.

Tai, jog daugiašalėse derybose pasiektas susitarimas pradžiugino V. Putiną, politologas įvertino pirmiausia kaip žinią Rusijos visuomenei, rodančią, esą įgyvendinama tai, ko siekė šalies vadovybė, - kad Rusija laimi ir nedaro nuolaidų. „Taip pat galima spėlioti, jog tikimasi, kad separatistų kontroliuojamose teritorijose toliau vyraus ne Ukrainos įstatymai ir institucijų sprendimai, bet savo tvarką darys Rusijos remiami separatistai. Gali būti, kad tai ir yra vienas iš Rusijos vadovybės tikslų“, - sakė R. Vilpišauskas.

Politologas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad geroji susitarimo pusė - ugnies nutraukimas, ketinimas atitraukti ginkluotę. Tačiau tai esą tik trumpalaikių, o ne tvarių paliaubų galimybė. „Stabilios taikos sąlygų kol kas nematau. Esminis galvosūkis ir galima tolesnio konflikto eskalavimo ašis - tai, kad Rusija nepasakė atiduodanti Ukrainos valstybės sienos kontrolę. Aiškiai įtvirtinta, kad Ukrainos decentralizacijos reforma prasideda kartu su laipsnišku valstybės sienos kontrolės grąžinimu. Man atrodo, kad esminis dalykas, jog Rusija kontroliuos sieną su Ukraina ir turės galimybę permesti karinę techniką, karius ir eskaluoti konfliktą, kol jai palankia linkme nesibaigs derybos dėl Ukrainos konstitucinės reformos ir ypatingo statuso Doneckui ir Luhanskui suteikimo. Rusija šiose srityse gali norėti vietinių saugumo struktūrų, milicijos, mokesčių perskirstymo ir dar daugiau autonomijos“, - sakė L. Kasčiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"