TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žiniasklaidai gresia prapulti įstatymų spragose

2013 11 20 16:24

Kaip susidoroti su žiniasklaida? Pavyzdžiui, neteikti informacijos apie tai, kas vyksta. Apriboti galimybę užduoti klausimus savivaldybės atstovams. Imti teisiškai persekioti žurnalistus net už paskelbimą tos informacijos, kuri ir taip viešai prieinama duomenų bazėse.  

Tokiomis priemonėmis bandoma užtildyti žurnalistus, kurie drįsta kritikuoti valdžios įstaigas ir jos vadovus, teigia regioninės žiniasklaidos atstovai. O šių priemonių lengva imtis dėl paliktų įstatymų spragų bei itin sudėtingų mechanizmų, kuriais naudodamiesi žurnalistai turėtų ginti teisę į žodžio laisvę ir informacijos rinkimą.

Liaupsnės perkamos dotacijomis

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Dėl valdžios veiksmų ribojant teisę į informaciją ir žlugdant nepriklausomą spaudą“ trukdžius, su kuriais žurnalistai susiduria siekdami atlikti savo darbą, vardijo regioninės spaudos atstovai, žiniasklaidos specialistai.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, kad pagrindinė įstatymų spraga yra ta, jog visos procedūros, kurios turi ginti žurnalistų teises, žodžio laisvę ir teisę į informaciją, dabar yra stipriai apsunkintos. „Procedūros yra arba neaiškios, arba atliekamos per labai ilgus terminus, ir tai iš esmės yra pagrindinis pažeidimas. Dėl to tie apsaugos mechanizmai neveikia, ir žurnalistai jais praktiškai nesinaudoja. Trukdymą gauti informaciją žurnalistas turi skųsti įstaigos vadovui, tada Vyriausybės atstovui, tada Seimo kontrolieriui, tada – teismui, ir tai tikrai sudėtingas mechanizmas privačioms redakcijoms“, – kalbėjo D.Radzevičius.

Žurnalisto sąjungos pirmininko teigimu, po jau plačiai aptartos istorijos, įvykusios tarp Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir naujienų agentūros BNS dėl Valstybės saugumo departamento pažymos dalies paviešinimo, sąjunga ir valdžios institucijos gavo daug informacijos apie galimus įvairius teisės pažeidimus, susijusius su žurnalistų veikla. „Viešai išsakytos šalies vadovų nuomonės apie tai, kad yra neadekvačių veiksmų taikymo ir įstatymo spragų problemų, kurias reikia taisyti. Teiksime įstatymų pataisas, ką, mūsų nuomone, reikia tobulinti“, – sakė D.Radzevičius.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pažymėjo, jog įvykusi istorija su STT gali būti teigiamas poslinkis, kad išryškėtų Lietuvoje esančios problemos. „Jas matėme jau seniai: ypač regioninėje žiniasklaidoje, negatyvūs straipsniai apie savivaldybes praktiškai nepatenka į spaudą. Pradėjome aiškintis, kodėl taip yra ir pamatėme, kad pagrindiniai žiniasklaidos šaltiniai regionuose yra daugiausia dotuojami iš viešinimo pinigų. Taip žiniasklaida skleidžia tam tikrą informaciją, kuri reikalinga tai savivaldybei ar teritorijai, o kritiškos informacijos pateikimas tampa problemiškas“, – sakė A.Černiauskas. Jo teigimu, viešinimo lėšomis neturi būti suteikiamos privilegijos konkretiems leidiniams.

Realiais pavyzdžiais atskleisti, kokios yra tos minimos įstatymų spragos, ir su kokiomis problemomis susiduria tiesioginį savo darbą norintys atlikti žurnalistai, atvyko kelių regioninių žiniasklaidos priemonių atstovai.

Apribojo galimybę klausti

Laikraščio „Anykšta“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė pasakojo, kad, daugelį metų platindami informaciją apie savivaldybę, redakcijos darbuotojai nuolat sulaukdavo priekaištų, jog turinys nėra pakankamai lojalus ir geras valdančiajai daugumai. G.Šmigelskienės teigimu, interneto portale anyksta.lt net atsirasdavę komentarų, jog, laikydamasi tokios politikos, redakcija praras viešinimo pinigus.

„Manyčiau, kad viskas prasidėjo nuo KGB. Kai paskelbėme informaciją, kad socialdemokratų iškeltas kandidatas į Seimą – jis buvo rajono tarybos nays – ima ginti KGB, sakydamas, kad KGB nieko blogo nepadarė. Tada susidomėjome KGB tema, žiūrėjome, kokios šios struktūros liekanos yra Anykščių rajone. Atkapstėme labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, Lietuvos archyve atradome pažymą, kad socialdemokratas, mūsų savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis jau Nepriklausomybės laikais baigė aukštąją partinę mokyklą ir buvo KGB rezervo karininkas, turintis kapitono laispnį. Šią informaciją paskelbėme su visomis pažymomis, ir niekas nesikreipė į teismą, prašydamas ją paneigti. Nuo to prasidėjo mūsų vargai“, – pasakojo laikraščio vyriausioji redaktorė. Jos teigimu, tuomet iš redakcijos atimti viešinimo paslaugoms skirti pinigai. Kitas Anykščiuose leidžiamas laikraštis laimėjo paskelbtą reklamos ploto pirkimo konkursą už 14 ct/kv. cm, kai vidutinė rinkos kaina buvo 1,40 lito. „Jeigu būtų perkami, tarkime, statybos darbai, negalima būtų pirkti už mažesnę nei bent pusė rinkos kainą. Viešųjų pirkimų tarnyba mūsų skundo nenagrinėjo motyvuodama tuo, kad pirkinio suma nesiekia 100 tūkst. litų. Mūsų juristai nematė perspektyvos bylinėtis dėl tokios praktikos nebuvimo“, – aiškino redaktorė.

G.Šmigelskienė sakė, jog administracijos direktorius, matydamas, kad ekonominėmis priemonėmis redakcijos priveikti neįmanoma, esą ėmėsi informacinio karo. „Kaip susidoroti su žiniasklaida? – neteikiant informacijos apie tai, kas vyksta. Apie 85 proc. laikraščio turinio sudaro vietos informacija. Galimybę ją gauti mums apribojo. Savivaldybės administracijos direktorius išleido raštą, kuriame nurodė, kad savivaldybei „Anykštos“ redakcija turėtų teikti klausimus ne dažniau nei kartą per penkias dienas. Klausimai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Šį raštą apskundėme teismui ir pralaimėjome du teismo posėdžius. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad raštas rekomendacinio pobūdžio ir materialios žalos redakcijai nepadarė. Bet mes dirbame informaciniame lauke, ir laiku nepateikdami informacijos jau pralaimime rinkoje, tampame nekonkurencigi. Šį rudenį administracijos direktorius dar sugriežtino tvarką. Dabar, norint patekti į savivaldybės teritoriją filmuoti, rengti reportažus arba fotografuoti, reikia gauti leidimą, tai yra suderinti įėjimą su administracija“, – sakė G.Šmigelskienė.

Mokėti už tiesą ar rinktis nemokamą savigyrą?

Druskininkų laikraščio „Druskonis“ atstovė teisininkė Monika Norkutė pasakojo, jog mieste yra du nepriklausomi savaitraščiai, skirti aptarti regiono problemas. Juose pateikiamas ir vietos valdžios institucijų, vadovų, jų veiksmų vertinimas. „Tai, žinoma, nepatinka vietos valdžiai, savivaldybės administracijos direktorei, merui, kurie pastaruoju metu ėmėsi įvairių teisinių priemonių, kad šių dviejų savaitraščių finansinė padėtis ir veikla apskritai būtų apsunkinta“, – kalbėjo teisininkė.

M.Norkutė vardijo, kad jų pateiktas ne vienas skundas žurnalistų etikos komisijai, pradėti ikiteisminiai tyrimai. „Pavyzdžiui, ikiteisminį tyrimą pradėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius, kuris kreipėsi į „Druskonio“ redakciją ir pareikalavo pranešti, kokiu norminiu aktu vadovaujantis buvo paviešinti duomenys apie mero Ričardo Malinausko nekilnojamąjį turtą, iš ko ir iš kur gauta minėta informacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad R.Malinauskas privataus kaltinimo tvarka kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ignoruodamas faktą, kad yra viešas asmuo, o visi duomenys ir informacija, kurią naudojo „Druskonis“, yra skelbiama viešai. Pareikalauta paneigti neva tikrovės neatitinkančią informaciją, redakcija atsisakė“, – pasakojo teisininkė. Pasak jos, tokiais veiksmais vietos valdžios institucijos pradėjo savotišką žurnalistų persekiojimą už kritiką.

Be teisinių priemonių, persekiojimas, anot M.Norkutės, pasireiškia ir galimybių konkuruoti naikinimu. „Druskonio“ tiražas yra 5 tūkst. egzempliorių, „Druskininkų naujienų“ – apie 1,5 tūkst., taigi kartu – apie 6,5 tūkst. Tai mokami savaitraščiai. O iš esmės savivaldybė, pasinaudodama tam tikrais įstatyminiais niuansais, per pavaldžią biudžetinę įstaigą leidžia nemokamą periodinį laikraštį, kurio jau vieno tiražas yra didesnis. Jis nušviečia partijos, atskirų politikų nuopelnus ir panašiai. „Aišku, savivaldybė teigia, kad jokio leidinio neleidžia. Tačiau, pagal turimus duomenis, leidybos, platinimo ir kitas išlaidas kompensuoja pagal paramos sutartį gautomis lėšomis“, – aiškino M.Norkutė.

D.Radzevičius pridūrė gavęs informaciją, kad „Druskininkų naujienų“ redaktoriui Romui Sadauskui-Kvietkevičiui šiuo metu taip pat yra iškelta byla Vilniaus miesto apylinkės teisme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"