TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žinybinio gydymo sistema - tarsi monolitas

2012 07 09 7:47

Krašto apsaugos ministerija ieško galimybių atsisakyti pirminės karių sveikatos priežiūros. Vidaus reikalų ministerija, priešingai, atvėrė civiliams jai pavaldžių sveikatos įstaigų duris. Tačiau abi ministerijos ir toliau bando savo rankose išlaikyti su medicina susijusias struktūras, garantuojančias dešimtis milijonų iš biudžeto.

Savos poliklinikos ir ambulatorijos, ligoninės, žinybiniai poilsio ir reabilitacijos centrai. Šimtai etatų, pastatai gerose vietose, dešimtys milijonų litų sistemai funkcionuoti skiriamų biudžeto lėšų. Tai - Vidaus reikalų (VRM) ir Krašto apsaugos (KAM) ministerijų ūkis, išsaugotas nuo senų laikų. Lietuvoje jau ne vienus metus verda diskusijos, kad tiek KAM, tiek VRM nelinkusios paleisti iš savo rankų karių ir pareigūnų sveikatos priežiūros, vis labiau besidubliuojančios su tokiomis pat civilinėmis paslaugomis, nes taip esą išlaikomos sistemai pavaldžios darbo vietos.

"Pritariu taip manantiesiems, nes tiek KAM, tiek VRM struktūrose tarnaujančių ar dirbančių asmenų veiklos specifika pastaruoju metu mažai kuo skiriasi nuo kitų specialybių atstovų. Bėda ta, kad minėtos ministerijos akivaizdžiai nelinkusios iš savo rankų išleisti gana nemažas lėšas nešančios jų sistemoje esančių asmenų sveikatos priežiūros galimybės. Ministerijos, be abejo, nenori atsisakyti tų įstaigų, per kurias eina didžiuliai pinigai", - LŽ tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas.

Išplėtotas tinklas

KAM sistemoje esančios Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos padalinys - Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba (KMT) - turi užtikrinti medicininę paramą krašto kariuomenės bei sąjungininkų koviniams padaliniams krizių ar karo metu, teikti medicinos paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais, dalyvauti tarptautinėse operacijose, rengti medicinos specialistus kariuomenės poreikiams. Taip pat rūpintis misijoje tarnavusių karių reabilitacija ir karių sveikatos priežiūra taikos metu.

Šioms priedermėms vykdyti KMT išlaiko antrines asmenų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius Karo medicinos centrą Kaune bei karių reabilitacijos centrą Druskininkuose, šešis pirminės karių sveikatos priežiūros centrus ir jų filialus Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Pabradėje, Panevėžyje, Radviliškyje, Rukloje, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje, medicininės paramos vienetus, teikiančius medicininę paramą Sausumos, Karinių oro ir Karinių jūrų pajėgų padaliniams. Be to, specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos kariams teikiamos ir valstybės bei savivaldybių įstaigose, su kuriomis KMT yra sudariusi sutartis.

Reikia žinoti ir tai, kad KMT turi štabą, koordinuojantį šios tarnybos padalinių veiklą bei vykdantį išteklių planavimą, taip pat - Aprūpinimo skyrių, organizuojantį KMT padalinių aprūpinimą medicinos priemonėmis ir įranga bei vykdantį kitą ūkinę veiklą.

Kaip nurodo KAM Viešųjų ryšių departamentas, KMT su visomis jai pavaldžiomis įstaigomis šiuo metu dirba apie 400 žmonių, daugiausia - karinis personalas. Pagal patikslintą šių metų KAM sąmatą KMT skirta apie 23 mln. litų, karių reabilitacijos centro Druskininkuose veiklai - 1,6 mln. litų. Kaip nurodoma anksčiau KMT skelbtuose pranešimuose, jos paslaugomis naudojasi kiek daugiau nei 14 tūkst. asmenų, nors prieš kelerius metus tikslinę grupę sudarė apie 22 tūkst. karių ir KAM sistemos tarnautojų.

Suinteresuota minia

Sveikatos priežiūros tarnyboje prie VRM šiuo metu darbuojasi 22 žmonės. Jai pavaldžiame Medicinos centre, kuriam priskirta VRM ligoninė ir jos filialas (buvusi VRM poliklinika Vilniuje), - 382 darbuotojai, reabilitacijos centre Trakuose triūsia 30, Palangoje įkurtame poilsio ir reabilitacijos centre "Pušynas" - 90 žmonių.

VRM Medicinos centro paslaugomis gali naudotis ne tik policininkai ar gaisrininkai, kaip dažnai manoma, bet visi teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnai - teisėjai, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos muitinės pareigūnai bei į atsargą išėję sistemos žmonės.

Vien šiais metais kontroliuojamajai Sveikatos priežiūros tarnybai išlaikyti yra skirta 1,52 mln. litų, Medicinos centrui - 5,97 mln. litų, Trakų medicinos centrui - 1,01 mln. litų. Tik Palangoje esančiam "Pušynui" lėšų iš valstybės biudžeto neskiriama, nes, kaip nurodo VRM Viešųjų ryšių departamentas, šis poilsio ir reabilitacijos centras, visus metus priimantis ligonius su teritorinių ligonių kasų siuntimais bei esant laisvų vietų - komercinius ligonius tiek iš Lietuvos, tiek iš visos Europos, išsilaiko pats.

Rizikinga sritis

Apie tai, kad valstybės įstaigos turėtų atsisakyti joms nebūdingų funkcijų, dar prieš kelerius metus prabilo Valstybės kontrolės vadovė Giedrė Švedienė. "Teikdamos su jų uždaviniais tiesiogiai nesusijusias paslaugas biudžetinės įstaigos rizikuoja turimus finansinius, laiko bei žmogiškuosius išteklius nukreipti ne tiesioginėms funkcijoms vykdyti, o paslaugoms, nesusijusioms su jų veikla, teikti", - kalbėjo kontrolierė.

Tuo metu buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Juozas Olekas, dar 2006-aisiais inicijavęs KAM sveikatos priežiūros sistemos reformą, siekiant KMT veiklą kuo labiau integruoti į nacionalinės sveikatos apsaugos sistemą, tvirtina, kad kelti tapačių reikalavimų KAM ir VRM nereikėtų.

"Sveikatos priežiūra šiose sistemose skiriasi. KAM vykdo pirminę sveikatos priežiūrą bei reabilitaciją. Manau, tai galėtų ir išlikti. Tuo metu VRM turi ligoninę, ir ši stacionarinės priežiūros dalis galėtų būti integruota į civilinę sistemą. Bet nežinau, kodėl VRM netolimoje praeityje pasirinko panaikinti poliklinikų grandį ir pasiliko ligoninę. Manau, tai buvo klaida, ir ją reikėtų taisyti, nes ji brangiai kainuoja šalies biudžetui. Prie KAM ir VRM, mano manymu, galėtų išlikti pirminė sveikatos priežiūros grandis", - svarstė J.Olekas.

Išsaugota struktūra

Iš tiesų dar 2010-aisiais VRM, tuo metu vadovaujama liberalcentristo R.Palaičio, ėmėsi įgyvendinti penkerius metus planuotą savo sveikatos priežiūros sistemos reformą. Jos metu, esą siekiant efektyviau panaudoti pareigūnų profesinei sveikatos priežiūrai skiriamas valstybės biudžeto lėšas, o medicinos paslaugas priartinti prie pareigūnų, buvo apsispręsta naikinti Medicinos centro Kauno filialą (Kauno pareigūnų polikliniką), o Vilniaus polikliniką prijungti prie to paties Medicinos centro.

"Kauno filialui išlaikyti skiriama kur kas daugiau lėšų, nei jų panaudojama konkrečiai pareigūnų sveikatos priežiūrai. Be to, pareigūnai turi važiuoti šimtus kilometrų iš kitų apskričių tam, kad pasitikrintų sveikatą - gaištamas laikas, kelionėms kasmet išleidžiama keliasdešimt tūkstančių litų", - tuo metu tvirtino ministras. Jo teigimu, sudėjus visas išlaidas, vienam pareigūnui patikrinti Kaune reikėdavo išleisti apie 200 litų, o kitose medicinos įstaigose, iš kurių paslaugos perkamos, tai tekainuoja apie 80 litų.

Tačiau net deklaruodama lėšų taupymą ir papildomų funkcijų perdavimą kitoms institucijoms VRM nei prieš trejus metus, nei dabar nesiryžta atsisakyti pačiame Vilniaus centre veikiančios žinybinės ligoninės. Kaip teigiama, VRM vadovybė dar 2010-aisiais nusileido sistemos medikų profsąjungų, griežtai stojusių prieš siūlymus pareigūnų sveikatos priežiūrą vykdyti bendrąja tvarka, spaudimui.

"Yra manančiųjų, kad pareigūnų, kaip ir visų kitų piliečių, sveikata galėtų pasirūpinti šeimos gydytojai ir įprastos gydymo įstaigos. Nesutinku kategoriškai. Puikiai žinome, kad gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos nelengvai prieinamos. Tad vargu ar pareigūnų sveikata būtų rūpinamasi nuosekliai, kaip to reikalauja jų darbo specifika. Apskritai ar jie gautų savalaikę medicinos pagalbą", - prieš kelerius metus piktinosi VRM sistemos respublikinės ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leonarda Bivainienė.

Ir nors VRM pati tuo metu pripažino, kad tarp sistemos medicininėmis paslaugomis besinaudojančių pacientų vos apie 20-30 proc. sudaro pareigūnai, o kiti yra prisirašę prie arčiau namų veikiančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat dažniau naudojasi ir VRM nepriklausančių ligoninių pagalba, mat žinybinė įstaiga stokoja reikiamos kvalifikacijos specialistų, profsąjungos sulaukė patikinimo: rimtų ketinimų peržiūrėti dabartinę pareigūnų sveikatos priežiūros sistemą nėra.

Būdas prisitaikyti

VRM pramintu keliu šiuo metu eina ir KAM: ministerijoje kuriami planai, kaip atsisakyti būtent pirminės karių sveikatos priežiūros bei reabilitacijos, išlaikant savo rankose kitas sistemos dalis.

"Siekdami išlaikyti ir toliau plėtoti šiuolaikinę karinės medicinos paramos sistemą galvojame apie priemones, kurios leistų sistemai prisitaikyti prie ribotų finansinių resursų, didėjančios rinkos konkurencijos ir technologinių pokyčių. Pagrindinė šiuo metu vykdomos KMT reformos esmė - perorientuoti karo medicinos tarnybos veiklą, stiprinant medicininės paramos vienetus, kurie reikalingi kariuomenės funkcijoms vykdyti, plėtojant jų veiklą, užtikrinant tinkamą jų aprūpinimą ir rengiant šiai funkcijai vykdyti reikalingą personalą, tuo pačiu atsisakant didžiosios dalies pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir perduodant šias funkcijas civilinėms sveikatos priežiūros įstaigoms", - nurodoma KAM atsakyme LŽ.

Kaip teigia KAM, pirminės karių sveikatos priežiūros funkcijos, kurias vykdė KMT Pirminės karių sveikatos priežiūros centrai, buvo reikalingos kariuomenėje tarnavusių šauktinių sveikatos priežiūrai vykdyti. Sustabdžius šaukimą, šio darbo apimtis labai sumažėjo, tad jo ketinama atsisakyti, KMT žinijoje paliekant tik su specifiniais karių sveikatos poreikiais ir karo tarnybos specifika susijusias paslaugas.

Trūksta politinės valios

"Žinoma, kariuomenė turi išlaikyti savo medicinos tarnybą, kad galėtų reaguoti ir teikti pagalbą įvairių įvykių metu, - tvirtina Seimo SRK pirmininkas A.Matulas. - Tačiau Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra pajėgi tikrinti ir gydyti karius bei pareigūnus bendra tvarka."

Politiko teigimu, tiek KAM, tiek VRM vykdomas su karių ir pareigūnų sveikatos priežiūra susijusias funkcijas reikėtų integruoti į bendrąją sistemą, nes dubliuoti jas yra per brangu. "Deja, Seimo SRK inicijuoti tokią reformą neturi galimybių - mes tiesiog laukiame Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicijos bei atitinkamų teisės aktų pakeitimų", - aiškino A.Matulas.

Prie KAM bei VRM veikiančių sveikatos priežiūros sistemos įstaigų pertvarką nelengvu procesu vadina ir SAM viceministras Audrius Klišonis. "Kol kas mūsų ir tų ministerijų pozicijos nėra visiškai artimos. Variantų yra, kadangi kompetencijos ir specialistų SAM turi. Gal tai būtų kompaktiškesnis ir funkcionalesnis paslaugų teikimas, tačiau sistemos yra gana izoliuotos, ir izoliuotos ilgą laiką. Tačiau jei būtų politinė valia - variantas yra įmanomas", - aiškino viceministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"