TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žirgininkystei - vargingos podukros dalia

2008 02 19 0:00
Žirgas - Lietuvos įvaizdžio dalis, tačiau žirgininkystės plėtra mūsų šalyje kol kas priklauso tik nuo privačios iniciatyvos. Neseniai parengta hipodromų studija vertinama kritiškai, tačiau valdininkai ramina, kad į visas pastabas bus atsižvelgta.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Žirgas - Lietuvos įvaizdžio dalis, tačiau žirgininkystės plėtra mūsų šalyje kol kas priklauso tik nuo privačios iniciatyvos. Neseniai parengta hipodromų studija jau sulaukė kritinių vertinimų, tačiau valdininkai ramina, kad į visas pastabas bus atsižvelgta.

Žirgų sportas visame pasaulyje garsėja kaip viena sporto šakų, sukuriančių didžiausią pridėtinę vertę. Hipodromai sutraukia gausybę lankytojų, itin populiarios ir su žirgų lenktynėmis susijusios papildomos paslaugos - totalizatoriai.

Nors žirgininkystės tradicijos Lietuvoje senos, ši sritis vis dėlto merdėja. Hipodromų infrastruktūra - minimali. Šalyse, kuriose žirgų sportą visuomenė vertina kaip aktyvų laisvalaikio leidimo būdą, vienam milijonui gyventojų tenka nuo 1 iki 3 hipodromų.

Nacionalinėje turizmo plėtros 2007-2010 metų programoje pabrėžiama, kad valstybė neskatina plėsti ir kurti hipodromų, todėl pastaraisiais metais tai priklausė tik nuo pavienės privačios iniciatyvos. Viena to priežasčių - nėra bendros Lietuvos hipodromų plėtros strategijos. Norėdama užpildyti šią spragą ir paskatinti turizmą Ūkio ministerija užsakė atlikti atitinkamą studiją. Jos ėmėsi bendrovė "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai". Siekta ištirti galimybes steigti hipodromus ir pateikti siūlymus, kaip racionaliai formuoti jų tinklą. Esą turėdama šiuolaikišką bazę Lietuva galėtų sėkmingai konkuruoti tarptautinėse turizmo rinkose.

Su rengėjais nesutinka

Studijoje numatyta teikti pirmenybę šių hipodromų infrastruktūrai modernizuoti: "Vilniaus žirgyno" hipodromas (Vilniaus zona), Utenos hipodromo ir bendrovės Sartų žirgynas hipodromo kompleksas (Utenos zona), Palangos hipodromas (Klaipėdos ir pajūrio zona), Lazdijų hipodromas arba kaip alternatyva - Varėnos hipodromo projektas (Druskininkų zona).

Su studija susipažinęs Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorius, Dubičių žemės ūkio bendrovės (Varėnos r.) ir žirgyno vadovas Stasys Kėrys pasigedo "žmogiškojo veiksnio". Anot jo, steigiant hipodromus reikėtų atsižvelgti į tai, ar šalia yra žirgynų, ar bus kam rūpintis žirgais ir ruošti juos varžyboms, kitiems renginiams. "Studijoje nenumatyti ir kriterijai, kas turi pirmumo teisę, kas lemtų sprendimą steigti hipodromą vienoje ar kitoje vietoje", - teigė S.Kėrys.

Studija nesuteikia daug vilties, kad Varėnoje galėtų atsirasti hipodromas, nes jis svarstomas tik kaip alternatyva Lazdijams, o čia pirmenybė teikiama jojamiesiems žirgams. Tokia padėtis kelia nerimą varėniškiams, auginantiems ir treniruojantiems lenktyninius Amerikos ristūnų veislės žirgus. Studijos rengėjai taip pat neatsižvelgė į tai, kur ir kokie žirgai auginami, kokių jiems reikia sąlygų. Varėniškiai dėl Lazdijų hipodromo nenusiteikę priešiškai, bet, jų nuomone, šiame mieste hipodromas jau yra, esą pakaktų jį rekonstruoti.

"Studija turi trūkumų, tačiau ji išjudino visas problemas, susijusias su žirgininkyste. Lietuva, nors ir gali siekti geriausių įvertinimų, kitų šalių kontekste atrodo varganai", - įsitikinęs S.Kėrys.

Džiugina laimėjimais

Varėnos rajone ristūnai pradėti auginti dar sovietmečiu - 1986 metais. Atkūrus nepriklausomybę 1992-aisiais oficialiai įregistruotas Dubičių žemės ūkio bendrovės žirgynas. Dabar čia auginama daugiau kaip 50 įvairaus amžiaus ristūnų, 19 jų ruošiami varžyboms.

Lenktyninių žirgų entuziastas S.Kėrys, atidavęs šiam pomėgiui per 20 metų, ir dar keli jo bendraminčiai yra pelnę tituluočiausių Lietuvos vadeliotojų vardą. Žirgyne dirba žinomas žirginio sporto specialistas vyr. treneris Algis Vilkinis. Jis, kaip vadeliotojas, turi daug įvairių apdovanojimų. Žirgyno treneriai savo patirtį perduoda jaunimui. Kelioms merginoms jau išduotos licencijos, jos gali dalyvauti varžybose.

Ketvirtus metus iš eilės Varėnoje išugdyti žirgai laimi pagrindinį prizą kasmet Sartuose rengiamose garsiosiose ristūnų lenktynėse. "Praktiškai nė vienos ristūnų varžybos neapsieina be Varėnoje išugdytų žirgų, ir beveik kaskart per jas pelnomi didieji prizai. Mūsų išaugintų žirgų yra įsigiję Estijos, Švedijos, Suomijos žirgynai", - pasakojo S.Kėrys.

Treniruojasi miško žvyrkelyje

Įvairius apdovanojimus ir prizus Varėnos žirgininkai skaičiuoja šimtais, tačiau pragyventi iš žirgininkystės šios sporto šakos atstovai nesugebėtų. "Apie tai galime tik pasvajoti. Neretai tenka remti šį sportą savo lėšomis", - atviravo S.Kėrys.

Didžiausias Varėnos žirgininkų galvos skausmas - treniruotės. Turizmo departamento direktorius Alvitis Lukoševičius pripažįsta, kad Lietuvoje nėra nė vieno hipodromo, atitinkančio šiuolaikinius reikalavimus. Tačiau dzūkai neturi net minimalių sąlygų, kuriomis gali džiaugtis kitų šalies regionų lenktyninių žirgų augintojai. Anot žirgininkų, jojamuosius arklius galima treniruoti pievoje pastačius kliūtis, o lenktyniniams žirgams reikia būtent hipodromų. Nors varėniškiai jų neturi, žirgų mylėtojai "išmoko" įveikti ir šią kliūtį. Savo augintinius jie ugdo visiškai tam nepritaikytoje vietoje - miško žvyrkelyje Varėna-Perloja.

Taryba pritaria

Praėjusių metų pabaigoje Varėnos rajono taryba priėmė 2008-2011 metų investicijų programą. Joje numatyta ir hipodromo statyba, kurios sąmatinė vertė siekia apie 8,5 mln. litų. "65 proc. sumos sudarytų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigai, likusią dalį - savivaldybės ir privačios lėšos", - aiškino S.Kėrys.

Jei pavyktų įgyvendinti šį projektą, hipodromas turėtų atsirasti šalia jauno pušyno, netoli Žiežulio ežero. 20 hektarų plote būtų įrengtas 1100 metrų ovalus lenktynių ratas, tribūnos, totalizatorius, arklidės. Prie hipodromo būtų ir kitų aikštynų, tinkamų organizuoti įvairius renginius, tradicinę Varėnos grybų šventę.

Hipodromas į vientisą turizmo ratą sujungtų Marcinkonių kaimą, kuriame įsikūręs Dzūkijos nacionalinio parko informacinis centras, ir Merkinės miestelį. Nors hipodromo statyba dar tik planuojama, pasak varėniškių, jau atsirado kelios bendrovės, norinčios statyti prie jo viešbutį.

Nuolat trūksta lėšų

Žirginio sporto specialisto A.Vilkinio teigimu, kol kas lietuviai su lenktyniniais žirgais dalyvauja vienintelėse tarptautinėse varžybose Baltijos taurei laimėti. Ten jie rungiasi su estais, latviais, švedais, suomiais ir norvegais. Į prestižiškiausias žirginio sporto varžybas, kurios keliais etapais rengiamos įvairiose pasaulio valstybėse, Lietuvos atstovai vykti negali. "Neturime tokios klasės žirgų", - apgailestavo A.Vilkinis.

S.Kėrio nuomone, jei lietuviai turėtų tinkamas sąlygas treniruotis, jie tikrai sugebėtų pelnyti prizus ir aukščiausio lygio varžybose. "Treniruodamiesi hipodrome rezultatus pagerintume 30, o gal ir 50 procentų. Tada atsivertų galimybės dalyvauti tarptautinėse lenktynėse. Juk turime pačių išaugintų žirgų, kurie tarp Baltijos šalyse išaugintų ristūnų nepralaimėjo nė vienų varžybų. Tačiau metams bėgant jie praranda formą", - tikino pašnekovas.

Lietuvoje kasmet surengiamos 20-22 lenktyninių žirgų varžybos. Varėniškiai stengiasi nė vienų nepraleisti, nors iki artimiausio hipodromo - 150 kilometrų. "Į varžybas nusivežame 10-12 žirgų, visi jie - prizininkai. Mums atitenka pusė prizinio fondo, bet tokių pinigų pakanka tik kelionės išlaidoms padengti, nes visas fondas siekia 400-500 litų", - atskleidė varganus finansinius reikalus S.Kėrys.

Žirgininkų nuomone, finansinę padėtį iš esmės pagerintų totalizatorius ir bent šiek tiek palankesnė valstybės politika. Reikėtų didinti ir prizinius fondus. "Gal ateis laikas, kai bus sukurta gera lenktyninių žirgų bazė. Tačiau mes, visą gyvenimą atidavę žirgininkystei, nebegalėsime tuo džiaugtis", - apgailestavo S.Kėrys.

Rems regionus

Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų valdininkams žirgininkystė neatrodo labiausiai apleista sritis, juolab kad sportininkai sugeba parvežti prizų iš tarptautinių varžybų, nors jose dalyvauja retai.

Anot Ūkio ministerijos sekretoriaus Gedimino Miškinio, padėtis turėtų pagerėti panaudojus hipodromų infrastruktūrai atnaujinti numatytą ES paramą. Jis pabrėžė, jog minėta studija jau sukėlė diskusijų, tad į pareikštas pastabas esą bus atsižvelgta.

"Daugiausia dėmesio bus skiriama regionuose esantiems hipodromams, kad ten gyvenantiems žmonėms ir turistams jie taptų aktyvaus poilsio ir laisvalaikio vieta. Labiausiai rūpi tos vietovės, kuriose puoselėjamos senos žirgininkystės tradicijos, dirbama su jaunimu", - LŽ pasakojo Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos Arklininkystės skyriaus vedėjas Juozas Barisevičius.

 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"