TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žlugusiosios svajonės smogia per kišenę

2014 08 30 6:00
Beveik po ketvirtį milijono skolų turi „darbietis“ Artūras Paulauskas ir sostinės meras Artūras Zuokas (nuotrauka žemiau). Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Po prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų išsvajotų postų nepasiekę politikai skaičiuoja vėjais paleistas santaupas. Iš savo kišenės jiems tenka sumokėti net ir šimtatūkstantines skolas.

Šią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl šalies prezidento posto ir europarlamentarų mandatų varžęsi politikai pateikė galutines politinių kampanijų finansines ataskaitas. Paaiškėjo ne tik tai, kiek rinkimų kovai išleista pinigų, bet ir kiek asmeninių lėšų skyrė patys kandidatai.

Nors pagal įstatymus asmuo savo politinei kampanijai gali paaukoti ne daugiau kaip 44,6 tūkst. litų, šio reikalavimo nepaisoma, nes užgulus skoloms jas dengia pats kandidatas, numatytą limitą viršijantis kelissyk. Rinkimų prievaizdai jau suskubo aiškintis, kaip užtikrinti sąžiningą ir skaidrų rinkimų politinių kampanijų finansavimą.

Alinos Ožič nuotrauka

Didžiulė kupra

LŽ kalbintas VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pažymėjo, kad į skolas įklimpo ne vienas prezidento rinkimuose dalyvavęs politikas. Beveik po ketvirtį milijono skolų turi „darbietis“ Artūras Paulauskas ir sostinės meras Artūras Zuokas. Prezidento posto siekęs A. Paulauskas nurodė, kad iš asmeninių lėšų atseikėjo 20 tūkst. litų. Iš viso A. Paulausko rinkimų kampanija kainavo per 1,1 mln. litų. Tuo metu A. Zuokas rinkimams išleido daugiau kaip 700 tūkst. litų, iš jų - 43,5 tūkst. litų nuosavų lėšų.

Šiems politikams, pasak Z. Vaigausko, dar reikės pakratyti savo kišenes, kad padengtų skolas. „Su partijų skolomis didelės bėdos nėra, nes jos sumoka iš savo sąskaitų, o kandidatai prezidento rinkimuose turės mokėti patys“, - tvirtino jis.

Per 205 tūkst. litų skolą jau grąžino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis. Iš viso jo rinkimų kampanijos išlaidos siekia 467,5 tūkst. litų, nors paramos buvo surinkta tik 258,4 tūkst. litų. Iš finansinių ataskaitų matyti, kad V. Tomaševskiui dar liko sukrapštyti 3,6 tūkst. litų.

Išleidęs daugiau kaip 117,9 tūkst. litų asmeninių lėšų deklaravo socialdemokratas Zigmantas Balčytis. „Tai - jo nuosavos lėšos, paaukotos rinkimų kampanijai, kartu su jau sumokėtomis skolomis“, - pažymėjo VRK vadovas. Z. Balčyčio prezidento rinkimų kampanija kainavo brangiausiai - per 2,4 mln. litų. Nors didžioji dalis išlaidų atseikėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) iždo, asmeninę piniginę paploninti teko ir pačiam Z. Balčyčiui.

Per 585 tūkst. litų kainavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškelto kandidato į prezidentus Broniaus Ropės politinė kampanija. Į EP patekusio politiko rinkimų sąskaitoje liko 726 litų skola.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei užsitikrinti antrąją kadenciją pakako 387,8 tūkst. litų. Ji sulaukė gausios gyventojų paramos, o iš savo santaupų D. Grybauskaitė skyrė 15 tūkst. litų.

Po pirmojo prezidento rinkimų turo ketvirtas likęs parlamentaras Naglis Puteikis išsivertė su 59,5 tūkst. litų. Daugiau nei pusę šios sumos N. Puteikis atseikėjo iš savo kišenės, tačiau dar yra skolingas 1278 litus.

Apeinamas įstatymas

Z. Vaigauskas atkreipė dėmesį, jog įstatymai numato, kad kandidatas savo politinei kampanijai gali paaukoti iki 44 640 litų. Tačiau akivaizdu, kad Z. Balčytis ar V. Tomaševskis leidžiamą maksimalų asmeninės aukos dydį viršijo kelissyk. „Jie iki rinkimų pradžios išleido tiek, kiek leidžia įstatymas, o vėliau dar primokėjo iš savo lėšų, nes reikėjo likviduoti skolas. Šiuo atveju nustatytas nuosavų lėšų limitas yra apeinamas“, - pažymėjo VRK pirmininkas.

Jis patikino, kad jau yra konsultuojamasi su teisininkais, kaip reikėtų spręsti susidariusią prblemą. Pasak Z. Vaigausko, svarbu užtikrinti, kad skolos tikrai būtų sumokamos iš kandidatų asmeninių lėšų. „Jei kyla abejonių, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija galima būtų tai patikrinti. Svarstoma ir tai, gal reikėtų apskritai neleisti kandidatams prisidaryti skolų ir nustatyti, kad išleisti būtų galima tik tiek, kiek yra rinkimų sąskaitoje, taip pat uždrausti teikti politinės kampanijos paslaugas į skolą“, - svarstė Z. Vaigauskas.

Strategai apsiskaičiavo?

Su skolų kupra liko ir EP rinkimuose dalyvavusios politinės partijos. Didžiausia skola - per 929 tūkst. litų - slegia partiją „Tvarka ir teisingumas“. „Tiesiog vykstant rinkimų kampanijai paaiškėjo, kad reikia nuveikti šiek tiek daugiau darbų, nei buvo numatyta. Jau esame susitarę su kreditoriais, kad skolas grąžinsime iš kitos valstybės dotacijos“, - LŽ aiškino "tvarkiečių" atsakingasis sekretorius Almantas Petkus.

Iš viso rinkimų į EP kampanijai „tvarkiečiai“ išleido daugiau kaip 2 mln. litų. Asmeninių santaupų daugiausia išleido buvęs EP narys Juozas Imbrasas. Jis savo piniginę paplonino 20 tūkst. litų, tačiau išsaugoti kėdės EP jam nepavyko.

Šimtatūkstantinės sumos

Du mandatus EP iškovojęs Liberalų sąjūdis (LS) rinkimams išleido per 1,7 mln. litų, tačiau irgi liko su skolų kupra. Liberalų skolos siekia daugiau kaip 218 tūkst. litų.

VRK duomenimis, vienintelis asmeninėmis lėšomis savo rinkimų kampaniją finansavo verslininkas Antanas Guoga. Jis atseikėjo maksimalią galima sumą - 44,6 tūkst. litų. Sutriuškinęs LS senbuvius, politikos naujokas iškovojo EP mandatą.

Kreditoriams 108 tūkst. litų skolinga liko ir LVŽS. Jos politinė kampanija iš viso atsiejo daugiau kaip 405 tūkst. litų. EP mandatą iškovojęs LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris vėliau savo vietą perleido nesėkmingai prezidento rinkimuose pasirodžiusiam B. Ropei, yra skyręs 40 tūkst. litų asmeninių lėšų.

Prieš EP rinkimus daug triukšmavusi, bet prie suskilusios geldos likusi Tautininkų sąjunga kreditoriams skolinga per 10 tūkst. litų.

Suplonėjo piniginės

Darbo partija (DP) rinkimuose į EP politinei kampanijai išleido per 1,17 mln. litų. Kreditoriams „darbiečiai“ liko skolingi per 24,7 tūkst. litų.

Europarlamentaro mandatas itin viliojo „darbiečius“. Seimo nariai Kęstutis Daukšys, Petras Čimbaras ir Vydas Gedvilas nepagailėjo po 40 tūkst. litų. Tiek pat iš asmeninės kišenės lėšų skyrė ir jaunoji politikė, Vilniaus savivaldybės tarybos narė, dabar ir Seimo pirmininkės patarėja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Sostinės vicemeras Jonas Pinskas, tikėjęsis pelnyti EP mandatą, rinkimams skyrė 30 tūkst. litų nuosavų lėšų.

Tačiau nosį jiems visiems nušluostė DP įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, kuriam atiteko vienintelė „darbiečių“ iškovota vieta EP. Jis deklaravo, kad rinkimams iš savo santaupų paaukojo 44 tūkst. litų.

Skolos nesmaugia

Valdantieji socialdemokratai ir opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimuose EP išleido daugiau nei po 1 mln. litų. Šios partijos skolų neturi.

Buvusios europarlamentarės konservatorės Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Laima Liucija Andrikienė iš asmeninių lėšų politinei kampanijai skyrė maksimalias sumas - po 44 640 litų, tačiau politikėms išsaugoti vietų EP tai nepadėjo. Per rinkimus piniginę paplonino ir Seimo narys Emanuelis Zingeris, atseikėjęs apie 8 tūkst. litų nuosavų lėšų.

Išvykti į Briuselį tikėjęsi socialdemokratai Seimo narys Juras Požela rinkimams į EP skyrė 25 tūkst. litų nuosavų lėšų, teisingumo ministras Juozas Bernatonis - 18,2 tūkst. litų, Vyriausybės vicekancleris Remigijus Motuzas - 8,3 tūkst. litų, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas - 7,8 tūkst. litų.

Į EP perrinkta socialdemokratė V. Blinkevičiūtė rinkimams iš savo kišenės skyrė 15,2 tūkst. litų.

Su daugiau kaip puse milijono litų EP rinkimuose išsiteko LLRA, kurios vedlys V. Tomaševskis antrąkart buvo perrinktas europarlamentaru.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"