TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmogaus teisės nublokštos į paraštes

2010 01 14 0:00
Generalinė prokuratūra liko viena akis į akį su visuomene.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Generalinei prokuratūrai (GP) vakar nepalikta priedangos, už kurios galėtų slėptis jos pareigūnai delsdami pradėti tyrimą, ar buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojai neviršijo įgaliojimų CŽV kalėjimo istorijoje.

Seimui šiandien bus pateiktos parlamentino tyrimo dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje išvados. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė dar vakar pareiškė, kad GP nebūtina laukti, kol Seimas patvirtins šio tyrimo išvadas. "Manyčiau, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) balsavo vieningai, prieštaraujančiųjų nebuvo. Yra rekomendacija tirti, buvo ar nebuvo viršyti įgaliojimai. Tai galima daryti bet kuriuo atveju", - sakė D.Grybauskaitė.

Parlamentinį tyrimą atlikęs NSGK į savo išvadas įrašė rekomendaciją GP ištirti, ar buvusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.

Dingęs savarankiškumas

Žmogaus teisių stebėjimo institutas šią savaitę išplatino viešą kreipimąsi į generalinį prokurorą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl GP savarankiškumo stokos tiriant galbūt CŽV pareigūnų vykdytas nusikalstamas veikas Lietuvos teritorijoje.

Kreipimesi pažymima, kad, vykdydama savo konstitucinę funkciją, tyrimą turėtų inicijuoti būtent GP, ypač kai yra įtarimų dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis atvejų ir galimų nusikaltimų Lietuvos valdymo tvarkai.

Instituto vadovas Henrikas Mickevičius priminė, kad pagal tarptautinius teisinius įsipareigojimus, kilus pagrįstiems įtarimams dėl pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos privalo atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą.

Tačiau GP atsakyme H.Mickevičiui buvo nurodyta, kad sprendimas pradėti tyrimą bus priimtas gavus ir įvertinus Seimo NSGK atlikto tyrimo medžiagą ir išvadą. "Tokia pozicija stebina ir kelia nerimą, nes parodo GP savarankiškumo stoką", - teigė H.Mickevičius.

Visuomenininkai ragina pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, kurios numatytos šiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose - neteisėtas valstybės sienos perėjimas (BK 291 str.), neteisėtas užsieniečio, neturinčio nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, gabenimas (BK 292 str. 1 d.) ir tokio gabenimo organizavimas (BK 292 str. 3 d.), neteisėtas asmens laisvės atėmimas (BK 146 str.), tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK 100 str.).

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka LŽ tvirtino, kad žmogaus teisių gynėjai yra teisūs ir gali reikalauti iš GP išsamiai atsakyti į klausimus, kuriais valstybės institucijos kaltinamos krašto įstatymų ir tarptautinių sutarčių pažeidimais.

Kiti šio komiteto nariai, nenorėję, kad jų pavardės darytų įtaką GP sprendimams, todėl prašę jų neskelbti, LŽ teigė, kad dėl GP ir jos vadovo pastaruoju metu "išlindo tokios rimtos problemos, kurios ne mažesnės negu buvo ir yra dėl VSD". Tik esą nežinia, kas gali imtis ryžto ir tirti pačios GP veiklą ar sąmoningą neveiklumą.

"Pats sulaikymo faktas pažeidžia žmogaus teisę į laisvę, teisę į apsaugą nuo kankinimo, teisę į apsaugą nuo prievartinio dingimo. Prievartinis dingimas yra toks dingimas, kai kažkuri valstybė pagrobia asmenį ir nieko apie jo likimą nepraneša, nesuteikia galimybės jam teisiniu būdu gintis, - LŽ teigė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas. - Šitos teisės negali būti apribotos jokia kovos su terorizmu dingstimi. Svarbiausia, kad bet kurios kovos su terorizmu priemonės turėtų būti suderinamos su žmogaus teisėmis."

Tyrėjai nustatė, kad M.Laurinkus ir D.Dabašinskas žinojo apie įrengtas sulaikytajam laikyti skirtas patalpas ir tvirtino, esą projektą "palaimino aukščiausioji šalies valdžia", tačiau kaip liudija tuometinė politinė vadovybė, ji nebuvo apie tai informuota. Taip pat konstatuota, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Dabašinskas su VSD generalinio direktoriaus A.Pociaus žinia mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių. Be to, mažiausiai vieną kartą buvo sąmoningai apribotos Lietuvos pasieniečių galimybės atlikti orlaivių patikrinimą.

GP atstovė spaudai Aurelija Juodytė vakar negalėjo suformuluoti GP vadovybės nuomonės NSGK tyrimo ir žmogaus teisių gynėjų iškeltais klausimais, nes jos... paprasčiausiai nebuvo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"