TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmogaus teisės - valstybės rūpestis

2007 12 10 0:00
E.Baltutytė mano, kad valstybė turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisų Teisme (EŽTT) Elvyra Baltutytė teigia, kad Lietuvoje žmogaus teisės ginamos vis aktyviau. Tačiau teisininkė įsitikinusi, kad prigimtinių teisių ir laisvių Cerberis galėtų būti kiek piktesnis.

Pastaraisiais metais mūsų šalyje vis garsiau kalbama apie įvairius žmogaus teisių pažeidimus. E.Baltutytė teigia, kad dėl to kalta ne jų gausa, o būtinybę rūpintis savo teisėmis vis labiau suvokiantys paprasti žmonės. Pasak teisininkės, ypač svarbu, kad įvairias problemas į viešumą kelia ne tik nuskriaustieji, bet ir žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai. Tačiau daugiau atsakomybės turėtų prisiimti pati valstybė. Šiandien minimos Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga apie tai LŽ ir kalbėjosi su E.Baltutyte.

- Kokios žmogaus teisės Lietuvoje pažeidžiamos dažniausiai?

- Į šį klausimą tiksliausiai galėtų atsakyti sociologiniai tyrimai. Prieš kelerius metus daryta apklausa parodė, kad žmonėms rūpi teisė į teisingą teismą, į privataus gyvenimo apsaugą, socialinės teisės.

Iš savo darbo EŽTT patirties galiu pasakyti, kad prieš kelerius metus šiame teisme dominavo pažeidimai, susiję su teise į teisingą teismą bei teise į laisvę. Dabar nusiskundimų amplitudė gerokai platesnė. Dažnai kreipiamasi dėl pažeidimų, susijusių su privačiu bei šeimos gyvenimu, saviraiškos laisve, teise į gyvybę, taip pat dėl nuostatų, garantuojančių kankinimų draudimą ir nuosavybės teisės apsaugą.

Sprendžiant iš EŽTT praktikos, ryškių tendencijų, kai galima kalbėti apie būdingesnius tam tikros rūšies pažeidimus, nėra. Tačiau reikia pasakyti, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negina socialinių ir ekonominių teisių, o reglamentuoja tik civilines ir politines teises. Jei žmonės į EŽTT galėtų kreiptis ir dėl socialinių dalykų, galbūt paaiškėtų, kad Lietuvoje kur kas daugiau tokio pobūdžio problemų.

- Kaip vertinate žmogaus teisių padėtį mūsų šalyje?

- Manau, kad ji nėra tokia jau bloga, kaip kas nors bando pateikti. Žinoma, kaip ir kiekviena valstybė, turime problemų. Noriu pažymėti, kad su žmogaus teisių pažeidimais susiduriama net ir tose šalyse, kuriose jų, mūsų manymu, neturėtų būti.

Man atrodo, kad padėtį geriausiai atspindi tai, kiek ir kokių galimybių esama žmogaus teises apginti. Svarbu, kad žmonės kuo daugiau žinotų apie savo teises, galėtų laisvai naudotis teisine pagalba. Taip pat būtina, kad veiktų kuo daugiau institucijų, padedančių žmonėms apsiginti. EŽTT neturėtų būti vienintelė ir paskutinė viltis.

- Ne vienus metus dirbate žmogaus teisių srityje. Kaip atrodome Europos kontekste?

- Padėtis daugeliu atžvilgiu keičiasi į gera. Pavyzdžiui, galimybių asmeniui apginti savo teises dabar tikrai daugiau nei bet kada anksčiau. Atsiranda vis daugiau kvalifikuotų advokatų, kurie itin profesionaliai suformuluoja skundus bei atstovauja asmenims mūsų teismuose, o prireikus - ir EŽTT. Antras reikšmingas dalykas, kad tobulinama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema. Ji labai svarbi daug lėšų neturintiems asmenims.

Vakarų valstybėse veikia nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurios padeda žmonėms tinkamai suformuluoti savo reikalavimus teismams. Norėtųsi, kad panašių įstaigų rastųsi ir pas mus.

Palyginti su kitomis valstybėmis, labai neišsiskiriame. Pagal bylas EŽTT galiu pasakyti, kad Lietuvoje padėtis tikrai ne blogesnė nei kitose valstybėse.

- Ar dažnai lietuviai kreipiasi į EŽTT? Kuo dažniausiai skundžiamasi?

- Besikreipiančiųjų į EŽTT iš mūsų šalies mažėja. Anksčiau per metus sulaukdavome apie 500 skundų, dabar jų gerokai mažiau - kartais nesiekia nė 300. Tačiau reikia pasakyti, kad šie skundai surašomi kvalifikuočiau.

Skundžiamasi dėl įvairių dalykų. Pastaruoju metu gauname nemažai pareiškimų dėl nuosavybės teisės apsaugos žemės grąžinimo bylose. Tačiau tenka apgailestauti, kad dažnai žmonės nesupranta, jog EŽTT negali priimti sprendimų dėl žemės grąžinimo, o tik kontroliuoja, ar Lietuva vykdo savo institucijų priimtus sprendimus.

- Lietuvoje veikia kelios žmogaus teisėmis besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos. Kaip vertinate jų vaidmenį?

- Šios srities nevyriausybinis sektorius kai kuriose kitose šalyse itin svarbus. Manau, kad tokių organizacijų Lietuvoje galėtų būti daugiau. Jos, be kita ko, galėtų atlikti labai svarbų šviečiamąjį darbą aiškinant žmonėms jų teises ir nurodant galimybes jas apginti. Problemas pastebėti ir raginti valstybę jas spręsti naudinga visiems.

- Kokių prevencinių priemonių, siekdama užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, imasi Lietuva?

- Pirmiausia atsakinga už tinkamą pagarbą šioms teisėms yra būtent valstybė. Ji ne tik turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė prisijungdama prie įvairių sutarčių dėl žmogaus teisių. Priimdama įstatymus, kitus teisės aktus valstybė privalo remtis tarptautiniais standartais, įskaitant ir EŽTT suformuotą praktiką. Nuolat turi būti stebima, ar yra priimami tinkami įstatymai, ar jie yra vykdomi nepažeidžiant žmogaus teisių.

Vien kalbėjimo čia neužtenka, šiam tikslui įgyvendinti turėtų veikti nuoseklus teisės aktų projektų, jų taikymo praktikos derinimo su konvencija mechanizmas. Tačiau nedrįsčiau teigti, kad šiandien pas mus veikia visa ši sistema. Ne mažiau svarbus yra valstybės institucijų, ypač teisėsaugos, pareigūnų tinkamas žmogaus teisių mokymas. Šioje srityje, manyčiau, daroma vis daugiau, į šį darbą įsitraukia ne tik valstybės institucijos, bet ir kai kurios nevyriausybinės organizacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"