TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmogaus teisių gynėjai: Tolerancijos dieną nėra ko švęsti

2011 11 18 12:21

Prisimindami trečiadienį minėtą Tarptautinę tolerancijos dieną, žmogaus teisių gynėjai kritikuoja valdžią dėl neveiklumo ir daugiau popierinių įsipareigojimų, o ne realių veiksmų.

Vilniuje viešėjęs Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knuttas Vollebekas akcentavo tautinių mažumų integracijos svarbą. Jis pabrėžė matantis Lietuvoje „teisinį vakuumą“ sprendžiant tautinių mažumų problemas.

Tolerancijos ir lygiateisiškumo srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų nuomone, Tautinių mažumų įstatymo nebuvimas tėra egzistuojančių problemų ledkalnio viršūnė.

Kasmet nuo 2006 m. rasizmo ir diskriminacijos situacijos apžvalgas Europos tinklui prieš rasizmą (ENAR) rengiančių ENAR Lietuva atstovų (Lygių galimybių plėtros centro, Romų visuomenės centro ir Lietuvos žmogaus teisių centro) nuomone, netolerancijos prevencijos ir antidiskriminacinė politika nebe pirmus metus skendi stagnacijoje.

„Dauguma programinių dokumentų, numatančių diskriminacijos mažinimo, tolerancijos ugdymo ar tautinių mažumų integracijos priemones išlieka popierinėmis deklaracijomis. Ką galima nuveikti, jei metų pradžioje patvirtintos programos nebe pirmus metus iš eilės sulaukia vos dešimtadalio planuoto metinio finansavimo? Beveik nieko, todėl visos numatytos priemonės arba lieka neįgyvendintos arba pasiekiami kuklūs rezultatai, nepadaromas programos poveikio įvertinimas. Būkime atviri, ši sritis yra apleista“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorius Gediminas Andriukaitis.

Nepaisant  tarptautinių institucijų rekomendacijų visų pirma užtikrinti tautinių mažumų, ypač labiausiai socialiai pažeidžiamų, integraciją, Lietuvoje per pastaruosius porą metų į priekį nepasistūmėta.

“2010 m. nustojo galioti senasis Tautinių mažumų įstatymas, o naujam priimti nėra politinės valios.  Bene skaudžiausia problema yra romų integracijos klausimas. Nuo 2010 m. birželio vidurio, kai buvo sustabdytas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008-2010 programos vykdymas, Lietuva neturi jokio programinio dokumento, numatančio ką daryti su nedidele, tačiau itin pažeidžiama romų tautine mažuma“, – teigė LŽTC teisininkė Birutė Sabatauskaitė.

Jos teigimu, ypač problematiška situacija išlieka Kirtimų romų bendruomenėje, todėl vargu ar galima kalbėti apie progresą kuriant tolerantišką aplinką, jei Vilniaus pakraštyje gyvena tautinės mažumos bendruomenė, kur neužtikrinami net minimalūs pragyvenimo poreikiai.

„Visos iki šiol buvusios romų integracijos programos – tiek valstybės, tiek Vilniaus miesto savivaldybės integracijos programa, skirta Kirtimų romų bendruomenei, – buvo vykdomos atmestinai ir neefektyviai, neatlikti jokie jų poveikio vertinimo darbai. Tai yra patvirtinę ir Seimo kontrolieriai“, – teigė B. Sabatauskaitė.

LŽTC atstovų teigimu, duomenų ir kokybiškų tyrimų nebuvimas yra bene didžiausia kliūtis vertinant tikrąjį diskriminacijos ir tolerancijos lygį Lietuvoje.

„Nuo ekonominės krizės pradžios iki dabar atliktos vos kelios visuomenės nuomonės apklausos, rimtesnių naujų tyrimų apie mažumų nedarbo, diskriminacijos ar kitas problemas nebuvo atlikta“, – pažymėjo G. Andriukaitis.

Tą patį esą galima pasakyti ir apie neapykantos nusikaltimus, kurių tikrasis mastas išlieka nežinomas. „Generalinė prokuratūra kaupia informaciją tik apie kelias konkrečias nusikalstamas veikas (neapykantos kurstymą, skatinimą diskriminuoti ir pan.), tačiau kiek kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų (chuliganizmo, smurto atvejų) padaroma neapykantos motyvais, nežinoma. Egzistuojanti ikiteisminio tyrimo duomenų kaupimo sistema realybėje neveika taip, kaip turėtų. Prokuratūra pati retai imasi neapykantos nusikaltimų tyrimų ir juos inicijuoja dažniausiai tik gavusi nevyriausybinių organizacijų prašymus,“ – sakė B.Sabatauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"