TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmogui be paso atviros tik savo durys

2012 05 03 6:41

Negalite gauti socialinių išmokų, kreiptis į polikliniką ar teismą, prašyti policijos pagalbos? Tuomet veikiausiai esate žmogus be asmens dokumentų. Tokių "pusiau nelegalų" mūsų krašte netrūksta ir jie jaučiasi komfortiškai tol, kol prašyti paso priverčia būtinybė.

Garsaus rusų rašytojo Michailo Bulgakovo genialios apysakos "Šuns širdis" vienas herojų pateikia kone egzistencinį klausimą -  kas svarbiausia žmogui? Ir pats tuojau pat atsako: "Svarbiausia žmogui - dokumentas." Šiais laikais tai, regis, dar aktualiau. Be asmens dokumento - paso ar tapatybės kortelės - neturite ir daugumos teisių, kuriomis sėkmingai naudojasi kiti krašto gyventojai. Tačiau žmonių be dokumentų Lietuvoje nestinga.

"Nuolat ateina asmenys, kurių dokumentų galiojimo laikas seniai pasibaigęs arba jie apskritai tokių dokumentų neturi. Kai kuriais atvejais apsiribojama administracinio teisės pažeidimo protokolu. Tačiau jei pasas, pavyzdžiui, yra dar sovietinis, arba žmogus neturi jokių įrodymų, kad yra gimęs ir augęs Lietuvoje, jam turi būti atkuriama pilietybė", - LŽ sakė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis.

Dokumentas - prabanga?

Viena be asmens dokumento gyvenančių žmonių grupė - tie, kurie turi Lietuvos Respublikos piliečio pasą, tačiau jo galiojimo laikas yra pasibaigęs. Šiuo atveju tikra rekordininke galima laikyti Vilniaus rajone įsikūrusią garbaus amžiaus moterį, kuri su negaliojančiu pasu gyveno nuo 1995-ųjų. Neseniai atvykusi į Vilniaus migracijos valdybą (VMV) ji guodėsi, kad jau yra pasiligojusi, neturi nei darbo, nei pinigų, o gyvenant kaime jai ilgą laiką asmens dokumento net nereikėjo.

"Suprantame tokių žmonių padėtį. Nors administracinio teisės pažeidimo protokolą tokiais atvejais surašyti privalome, apsiribojame įspėjimu ir baudos neskiriame", - LŽ tikino VMV Pasų poskyrio viršininkė Edita Prilepskienė.

Jos teigimu, dažniausiai gyventojai nepasikeičia nebegaliojančių dokumentų būtent dėl pinigų trūkumo. Kai naujo paso ar tapatybės kortelės pagaliau prireikia, neretai tokius paprastai kaime gyvenančius asmenis į migracijos valdybą atveža kaimynai ar giminaičiai. Vargingai gyvenantys žmonės savo padėties gėdijasi, todėl ir vengia kur nors kreiptis pagalbos.

Gelbsti pašalpomis

Tačiau kreiptis pagalbos tokiais atvejais tikrai galima. Nauja asmens tapatybės kortelė kainuoja 30 litų. Būtent tokio dydžio vienkartines pašalpas socialiai remtiniems gyventojams skiria seniūnijos. Elektrėnų seniūnijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė LŽ pasakojo, kad praėjusiais metais seniūnija tokias pašalpas skyrė dvidešimčiai žmonių, o šiemet, dar nė pirmam pusmečiui nepasibaigus, - jau vienuolikai. Tačiau V.Šimkūnienė tikino neabejojanti, kad šie skaičiai neparodo realios padėties, kiek asmenų gyvena be dokumentų. Jų esama dvigubai ar net trigubai daugiau.

Vilniaus miesto socialinės paramos centras (VMSPC) taip pat teikia tokias pašalpas. (Panašūs centrai veikia visuose krašto didmiesčiuose.) VMSPC Socialinio darbo skyriaus vedėjo pavaduotoja Joana Sabaliauskaitė LŽ sakė, kad pašalpos suteikiamos prieš tai prašymą apsvarsčius Pašalpų skyrimo komisijoje. "Sprendimai gali būti skirtingi, kartais žmonės akivaizdžiai gudrauja. Tačiau šiemet jau esame išdavę tokias pašalpas 47 asmenims. Tiesa, žmonės dar turi susimokėti už kelionę, tai papildomos išlaidos, kurios nekompensuojamos", - pasakojo VMSPC darbuotoja. Anot jos, per metus šiame centre išduodama iki 200 pašalpų asmens dokumentui įsigyti.

Suranda daugybę priežasčių

Be minėtos moters iš Vilniaus rajono, esama daugiau "rekordininkų". VMV duomenimis, vieno vyro paso galiojimo laikas buvo pasibaigęs dar 1997 metais, kitų dviejų - 1998-aisiais. Tačiau paprastai be dokumentų verčiamasi kur kas trumpiau. Vieni žmonės, paklausti, kaip gyveno be paso, tikina niekur iš savo kaimo per visą tą laiką nevažinėję, kitiems esą daugeliu atvejų pakakę vairuotojo pažymėjimo. Taip kalba jaunesnieji. Vyresnio amžiaus žmonės aiškina turintys pensininko pažymėjimą, tad pensiją gaunantys be kliūčių, o daugiau jiems nieko esą ir nereikia.

Esama ir dar vienos "nelegalų" grupės - jaunuoliai iki dvidešimties metų. Jie niekada paso ar tapatybės kortelės ir nėra turėję. Priežastys tos pačios - gyvena kaime, tėvai neturi darbo ir pinigų, todėl vaikų dokumentais nepasirūpina.

Dar viena dažnai pateikiama priežastis - arba žmogus pats ilgai sirgo, arba slaugė sergantį artimąjį. "Labiausiai stebina tai, kad dalis žmonių apskritai negali paaiškinti, kodėl ilgą laiką gyveno be asmens dokumentų. Kartais atrodo, kad jiems tie dokumentai ne itin rūpi", - stebėjosi E.Prilepskienė.

Jos teigimu, dėl negaliojančių dokumentų nerimauja ir nejaukiai jaučiasi tik inteligentiški žmonės. Jie būna priblokšti sužinoję, kad jiems bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir išgyvena dėl pažįstamų reakcijos.

VMSPC atstovė J.Sabaliauskaitė pasakojo, kad į šį centrą besikreipiantys pašalpų prašytojai dažniausiai teigia, jog asmens dokumentus iš jų pavogė. Taip pat nemažai kreipiasi iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų, kurie teturi paleidimo raštą su nuotrauka.

Kai atsiranda reikalas

Dėl naujų dokumentų žmonės susirūpina tik iškilus konkrečiai būtinybei. Paso ar tapatybės kortelės dažnai prireikia atsiradus sveikatos problemų ir norint kreiptis į medikus. Taip pat - kai sumanoma parduoti nekilnojamąjį turtą. Pardavėjai paprastai būna garbaus amžiaus žmonės, o tokiais sandoriais rūpinasi jų giminaičiai, kai senoliai nebeišgali vieni gyventi savo sodybose ar butuose ir jiems tenka kraustytis pas artimuosius ar į senelių namus.

Asmens dokumentų "staiga" prisireikia ir tiems, kurie užsimano keliauti į užsienį.

Pareigūnai negaudo

E.Prilepskienė tikino, kad migracijos pareigūnai tikrai netykoja ir negaudo tų žmonių, kurie gyvena be dokumentų. Tačiau vien šiemet jau surašyta 115 administracinio teisės pažeidimo protokolų. Kiek yra asmenų be dokumentų, galima tik spėti. E.Prilepskienės teigimu, problemiškiausias šiuo požiūriu yra Vilniaus rajonas.

Tokių pažeidėjų negaudo ir kiti policijos padaliniai. Vilniaus rajone esančios Maišiagalos nuovados viršininkas Erikas Jalovikas nesiėmė atsakyti, kiek žmonių be dokumentų gyvena jo vadovaujamos nuovados teritorijoje, tačiau spėjo, kad tokių yra nemažai. Jis mano, kad pareigūnai tik reaguodami į iškvietimus išsiaiškina, kad pažeidėjas, nukentėjusysis ar liudytojas neturi asmens tapatybę patvirtinančio galiojančio dokumento. Tada surašomas protokolas. Pernai buvo surašyta 10 tokių protokolų. Anot nuovados viršininko, kai kurie pažeidėjai vėliau bando dokumentais pasirūpinti, bet neretai sustoja pusiaukelėje. "Kiek jiems pavyksta, priklauso nuo socialinės padėties. Pirma, tai kainuoja. Jei net ir skiriama pašalpa, tenka ieškoti keliasdešimties litų bilietams į Vilnių", - aiškino E.Jalovikas. Kaimo žmonėms keblumų kyla ir tais atvejais, kai asmuo niekada neturėjo dokumento, mat kad būtų išduotas dokumentas, reikia žinoti savo senelių duomenis, o tokius duomenis žino retas. Kitaip tenka atkurti Lietuvos pilietybę, o tai jau kainuoja beveik 200 litų. Pridėkime dar kelių kelionių pas migracijos pareigūnus išlaidas...

Su sovietiniais pasais

Atskira problema - žmonės, apskritai neturintys jokių dokumentų. Beveik visada tai - asocialūs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, neretai - iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys. Kai kurie jų dar turi sovietinį pasą. Vilniuje, Rasų gatvėje, įsikūrusiuose pataisos namuose LŽ teko kalbėtis su kaliniu, kuris netrukus turėtų išeiti į laisvę. Kone visą gyvenimą įkalinimo įstaigose praleidęs vyras pasakojo gimęs ir augęs Kaune, tačiau patvirtinti šio fakto niekuo negalįs. Todėl pataisos namų vadovybė kreipėsi į VMV, prašydama išduoti jam laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Išėjęs į laisvę vyras kurį laiką privalės gyventi Užsieniečių registravimo centre Pabradėje. Norint gauti asmens dokumentą, vyrui reikės atkurti Lietuvos pilietybę. Kitaip jo likęs gyvenimas taip ir prabėgs Pabradėje.

Trakų rajone būta atvejo, kai viena rūdiškiečių šeima negalėjo gauti įprastos laidojimo pašalpos. Mirusi moteris turėjo tik sovietmečiu išduotą pasą, todėl pagal įstatymą ji nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė. Tad moterį laidojusiems žmonėms Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius išmokėjo mažesnę laidojimo pašalpą.

Statistikos neturi

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vedėja Aušra Grikevičienė LŽ sakė girdėjusi, jog esama žmonių, neturinčių tapatybę liudijančių dokumentų. "Tačiau mes tik formuojame bendrąją migracijos politiką ir tokios statistikos neturime. Anksčiau, prieš kokius penkerius metus, net buvo sudaromi tokių asmenų sąrašai, tačiau dabar, matyt, to nėra. Manau, kad nustatyti bent apytikslį tokių tarsi pusiau nelegaliai gyvenančių žmonių skaičių ir tai, kur jie yra, galėtų padėti, pavyzdžiui, gyventojų surašymo duomenys", - aiškino A.Grikevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"