TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmogžudyste kaltinamų paauglių byla tapo testu jų draugams

2013 04 11 14:55
Kaltinimą su benamio žmogžudyste siejamų Vilijampolės paauglių byloje palaikanti prokurorė atsidūrė viena prieš gerai sustyguotą teisiamųjų gynybos taktiką. /Erlendo Bartulio nuotrauka

Benamio Audriaus G. žūtį matę jo likimo draugai buvo tokie girti, kad “atpažino” visai ne tuos  įtariamuosius. Dėl šios žmogžudystės teisiami trys nepilnamečiai savo kaltę neigia. Kartu buvęs šių draugas, atleistas nuo atsakomybės dėl jauno amžiaus, teisme pakeitė anksčiau duotus parodymus. Tokia situacija susiklostė byloje, kurios teisiamųjų suole – galima būsima Henriko Daktaro pamaina.

Kauno apygardos teismas, tiriantis egzekucijos, surengtos 48-erių metų benamiui Audriui G.  buvusiame Kauno degtukų fabrike, aplinkybes, beveik priartėjo prie kulminacijos. Beliko apklausti vos porą, anot kaltinimą palaikančios prokurorės, visai nereikšmingų, tačiau pačių kaltinamųjų bei jų gynėjų teigimu - labai svarbių liudytojų. Parodymus pagaliau turėtų duoti ir patys teisiamieji. Tik vienam iš jų – vienos Vilijampolės vidurinės mokyklos vienuoliktokui Juozui M. prieš kelias savaites suėjo 18-ka. Nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, metu jam tebuvo 16-ka.

”Daktarų” tėvonijos šešėlis

Kiti du teisiamieji – Tadas M. ir Karolis Š. buvo dar jaunesni.

Pirmasis buvo 15-kos, tačiau jau turėjęs teistumo patirtį. Nors šiandien ir tikina, kad jau nepamenantis nei už ką “prieš tuos porą metų” teistas, nei, kaip nubaustas. (Kaip ir dauguma pirmą kartą prieš teismą stojusių nepilnamečių jis tada nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir įpareigotas naktimis būti namuose. – aut.past.)

Karoliui Š. įvykio, dėl kurio jis pasodintas į teisiamųjų suolą, metu dar nebuvo 15-kos.

Nevienodos ir teisiamųjų gyvenimo sąlygos. Tadą M. nuo mažens augina oficialiai jį globojanti močiutė. Karolio Š. tėvai išsiskyrę – jis gyvena su naują šeimą sukūrusiu tėvu. Juozas M. augo pilnoje šeimoje.

Tačiau visi jie kilę iš “daktarų” tėvonija vadinamos Vilijampolės. Juozo M. motina net mėgsta girtis puikiais santykiais su kaimynystėje gyvenančia Henriko Daktaro motina. Juozą M. gina advokatas, anksčiau atstovavęs teismuose paties Henytės “bendražygiams”.

Nužudytojo draugai nenori jo likimo?

Atvertus šią bylą teisme, šokiravo ne vien minėto advokato ankstesnių bylų šleifas. Bet ir teisiamųjų artimųjų elgesys teismo posėdžių metu. Jau nekalbant apie tai, kad jie visi pasiryžę “gultis po traukiniu”, užtikrindami alibi žmogžudyste kaltinamiems savo atžaloms – neva visi jie kaltinamajame akte nurodytą vakarą buvę namuose ir niekur nė minutei nebuvo iš jų išėję.

Klausantis liudytojų, ypač tų, kuriems belaukiant teismo staiga sutriko atmintis parodymų, taip pat neapleidžia įtarimas, kad su jais kažkas jau yra “padirbėjęs”. Pavyzdžiui, nužudytojo likimo draugai, buvę su juo paskutinėmis gyvenimo valandomis, kuriuos šiaip ne taip pavyko prisišaukti į teismą, visi kaip vienas tvirtino negalintys atpažinti įsibrovėlių, surengusių Audriui G. egzekuciją. Neva šie buvo su gobtuvais, o jie – per daug girti. Nors netrukus po įvykio atpažino jiems parodytus, kaip paaiškėjo vėliau, visai ne tuos įtariamuosius, vienas kurių net buvo suimtas.

Kai kas persistengė

Tiesa, ir tarp teisme liudijusių benamių buvo persistengusiųjų. Pavyzdžiui, vienas jų tikino nematęs įsibrovėlių veidų, bet galįs garantuoti, kad Juozo M. tarp šių nebuvo. Ir čia pat prisipažino, kad yra priklausomas nuo šio teisiamojo tėvų dosnumo, nes pastarieji superka iš jo surinktą metalą.

Kaltinamajame akte teigiama, kad 2011-ųjų birželio 17-osios vakarą benamį Audrių G. mušė bei spardė keturi nepilnamečiai. Kitą dieną jis nuo patirtų traumų mirė Kauno klinikose, taip ir neatgavęs sąmonės. Į šias jį pristatė likimo draugų iškviesta greitoji. Pakirdę ryte iš miegų, jie atkreipė dėmesį, kad Audrius G. neberodo gyvybės ženklų – jis jau buvo ištiktas komos.

Ekspertai konstatavo, kad velioniui buvo suduota rankomis į galvą bei spirta kojomis mažiausiai tris kartus. Tai ir buvo mirties priežastis.

Mažiausias dėjosi kiečiausiu

Tačiau iš keturių įtariamųjų nužudžius į tėvus tikusį Audrių G. teisiamųjų suole šiandien – tik trys. Ketvirtajam – Vaidui S. įvykio metu dar nebuvo 14-kos, dėl ko jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

Ikiteisminio tyrimo metu papasakojęs, kas iš kartu buvusių draugų mušė su juo tą vakarą minėtą benamį, nurodydamas net suduotų smūgių skaičių, teisme Vaidas S. jau prabilo kitaip. Neva tada, kai davė tokius parodymus, jis su teisiamaisiais buvo susipykęs, todėl juos ir apkalbėjęs. Iš tikrųjų toje lindynėje, kur viskas vyko, buvo taip tamsu, kad jis nieko nematęs, todėl galintis patvirtinti tik kiek smūgių sudavė pats.

“Tai gal jūs vienas užmušėte tą žmogų?” – pasiteiravo Vaido S. teisėjas, šiam prisiimant beveik visą kaltinamajame akte konkretizuotą smurtą. “Oi, ne!” – išsidavė dar vaikiška šio liudytojo siela.

Atsilaikė tik vienas

Ankstesnių savo parodymų esmės teisme nepakeitė tik vienas liudytojas, įvykio metu dar buvęs nepilnamečiu, o šiandien – jau sulaukęs 18-kos. Nors ir jis prisipažino anksčiau sakęs ne visą tiesą. Tačiau tik todėl, kad nežinojęs, ar išėjus iš policijos jo už kampo niekas nelauks.

Grasinimų susidoroti šis liudytojas sulaukė dar tą pačią dieną, kai išgirdo vieno iš teisiamųjų – Tado M. pasakojimą apie savo “žygį” į degtukų fabriką.

Į šią baudžiamąja byla pasibaigusią istoriją bandyta įtraukti ir minėtą liudytoją. Tuo metu jis, neapsikentęs patėvio smurto, buvo pabėgęs iš namų. Glaudėsi pas Vilijampolėje gyvenusį Alvydą B., kuris šio teismo taip pat nesulaukė. Kalbama, neva po Audriaus G. nužudymo buvo nunuodytas. Pas Alvydą B. dažnai rinkdavosi kaimynystėje gyvenantys paaugliai. Čia buvo rengiamos įvairios orgijos.

Po “žygio” gyrėsi

Prieš atmintinus įvykius degtukų fabrike Alvydas B. pasiskundė, kad ten gyvenantys benamiai jį apvogė. Iš pradžių ieškoti skriaudiko ten su Alvydu B. buvo nuėjęs ir minėtas 18-metis liudytojas. Tada rasti Audriaus G. nepavyko.

Vakare šį “žygį” pakartojo tie, kurie šiandien sėdi teisiamųjų suole, bei atsakomybės išvengęs Vaidas S. 18-metis teigė matęs juos tada traukiančius fabriko link. Ryte tai patvirtino nugirstas vieno iš išėjusiųjų į “žygį” – Tado M. pokalbis su Alvydu B.

Tadas M.gyrėsi išvakarėse surengta egzekucija, kuri baigėsi “pašokinėjimu” ne tik ant skriaudiko pilvo, bet ir galvos. Nedaug trūko, kad panašiai būtų baigęsi ir tai nugirdusiam liudytojui. Įtardamas, kad šis girdėjo jų pokalbį, Tadas M. buvo parvertęs jį ant lovos, ištraukęs liežuvį ir, pasiėmęs peilį, grasinęs šį nupjauti, jeigu kam nors prasitars.

Kaltę dalinosi su tyrėjais

Šios bylos, įstrigusios teisme jau aštuonis mėnesius, nagrinėjimas labiausiai buksavo dėl Tado M. advokatės pastangų padaryti jį nepakaltinamu. Tačiau į teismą iškviesta psichiatrė-ekspertė konstatavo, kad minėtam nepilnamečiui būdingas emocijų ir elgesio sutrikimas, konstatuojamas 98 proc. nusikalsti linkusių paauglių. Ir šis sutrikimas jokios įtakos pakaltinamumui neturi – jis netrukdo suprasti savo veiksmus ir šiuos valdyti.

Tadas M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo prisipažinęs mušęs bei spardęs vėliau mirusį benamį. Tokius parodymus jis davė pirmos apklausos policijoje metu - parašė šiuos savo ranka. Tačiau teisme Tadas M. jau ėmė tvirtinti neva tokie parodymai iš jo išgauti, darant psichologinį spaudimą - jį apklaususi tyrėja žadėjo, jeigu jis prisipažins, paleisti į namus. Tą patį neva jam teigė ir šios kolegos, vežę apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, duotų parodymų patvirtinimui.

Teko susikeisti vietomis

Dėl tokių teisiamo nepilnamečio kaltinimų į teismą buvo iškviesta  ir minėta tyrėja, ir jos kolegos. Tačiau pastarieji, davę privalomą liudytojams priesaiką, kad nemeluos, priešingu atveju ir jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Tado M. kaltinimus paneigė. Kaip ir jų kolegė, anot teisiamo nepilnamečio, tada papasakojusi jam benamio nužudymo aplinkybes, kurias jis ir užrašęs.

Anot pareigūnės, to negalėjo būti, nes, sutikusi padėti kitam šią bylą tyrusiam kolegai, ji net nežinojo nusikaltimo, kuriuo buvo įtariamas paauglys, aplinkybių.

Maksimali bausmė, kuri Lietuvoje gresia net žmogų nužudžiusiam asmeniui, kuriam nusikaltimo metu dar nebuvo 18-kos, - laisvės atėmimas iki 10 metų.    

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"