TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmonės atvėrė pinigines gerumui

2013 01 17 8:17
Maltos ordino atstovai lanko žmones, kurių gyvenimą sugriovė sunki liga arba nelaimė ir jie prarado viską - sveikatą, darbą, o dažnai ir šeimą. /Maltos ordino archyvo nuotrauka

Labdaros organizacijų atstovai trina rankas - metų pabaigoje vykdytos įvairios labdaros akcijos kaip niekad pavyko - žmonės vargstantiesiems šelpti aukojo dosniau nei anksčiau.

Labdaros rinkėjai skaičiuoja paaukotus pinigus ir planuoja, kam juos išleisti. Tačiau mokslininkai kerta, kad toks gyventojų dosnumas skurdo nesumažins, tik iš dalies patenkins maisto poreikį.

Plės veiklą

Apie 400 tūkst. litų turėtų įplaukti į VšĮ "Maisto bankas" sąskaitą, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą drauge su viena komercine televizija organizavusia labdaros projektą "Pasidalink". Jo metu žmonės ir bendrovės nepasiturintiesiems maitinti paaukojo 560 144 litus.

VšĮ "Maisto bankas" direktorė Deimantė Žebrauskaitė LŽ teigė, kad kol kas žinoma tik apytikslė jų viešajai įstaigai atiteksiančių pinigų suma, nes auditoriai dar nepateikė galutinių surinktų aukų rezultatų. Iš jų savo dalį - 25 proc. pasiims telekomunikacijų bendrovė, o kas liks - jau bus panaudojama vargstančių žmonių labui.

"Pinigai mus pasiekti turėtų kovo mėnesį. Tada galutinai ir nuspręsime, ką su jais daryti. Žmonių ir įmonių aukoti prašėme tam, kad galėtume užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir dar ją plėsti", - sakė D.Žebrauskaitė. Anot jos, vargstantiesiems aukojo ne tik televizijos žiūrovai, skambindami trumpuoju telefono numeriu. Nemenkas sumas "Maisto bankui" pervedė ir įvairios bendrovės. Vienos jų tiesiogiai aukojo lėšas, kitų kolektyvai surengė labdaros aukcionus. Jų metu darbuotojai pardavinėjo savo pagamintus skanėstus ir rankdarbius, o surinktus pinigus perdavė "Maisto bankui". Kitos įstaigos "Maisto banko" remiamoms šeimoms pirko įvairius buities prietaisus, maisto produktų.

"Maisto bankas" šiuo metu padeda tik didžiųjų miestų varguoliams. Tačiau pavasarį parama turėtų pasiekti ir mažesnių miestų bei regionų gyventojus. Tačiau konkrečiau kalbėti D.Žebrauskaitė kol kas nepanoro.

Valgydina žmones

Kiek "prikapsėjo" aukotojų pinigų, šiomis dienomis skaičiuoja ir kitos labdaros organizacijos - Maltos ordino - atstovai. Visą gruodį grupė šalies atlikėjų važinėjo po miestus koncertuoti, o susirinkusiuosius vaišino karšta sriuba ir prašė paaukoti lėšų ordino projektams "Maistas ant ratų" ir "Socialinė priežiūra namuose". Akciją "Maltiečių sriuba 2012" užbaigė labdaros koncertas LRT televizijoje. Jo metu žiūrovai trumpaisiais numeriais galėjo aukoti Maltos ordino pagalbos projektams.

"Kol kas tikslių duomenų, kiek lėšų surinkome, neturime, nes skambinant trumpaisiais numeriais aukoti buvo galima iki pat sausio 10 dienos", - LŽ teigė Maltos ordino programų direktorė Rasa Stukienė. Tačiau ji neslėpė, kad šiemet aukotojai buvo kaip niekada dosnūs.

Tikimasi, kad lėšų bus surinkta nemažai, nes gruodžio 25-ąją jau buvo paaukota daugiau kaip 311 tūkst. litų. R.Stukienė LŽ sakė, kad didžiausia dalis paaukotų lėšų bus skiriama programai "Maistas ant ratų", kurią šios organizacijos savanoriai vykdo jau du dešimtmečius. Šiuo metu 15 šalies miestų sergantiems ir vienišiems seneliams Maltos ordino nariai kiekvieną dieną į namus atveža šilto maisto, simboliškai vadinamo sriuba. "Maistą vežame toli gražu ne asocialiems asmenims, kenčiantiems dėl savo praeities klaidų. Mūsų lankomi žmonės - daugiausia buvę mokytojai, inžinieriai ir kitų specialybių darbuotojai, kurių gyvenimą sugriovė sunki liga arba nelaimė, ir jie prarado viską - sveikatą, darbą, o dažnai ir šeimą", - pabrėžė R.Stukienė.

Per metus Maltos ordinas išdalija daugiau kaip 100 tūkst. porcijų karšto maisto. Surinkus daugiau pinigų, šią paslaugą tikimasi dar išplėsti, nes jos paklausa - didžiulė. "Ne kartą kreipėmės į savivaldybes, net Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad ir jos prisidėtų prie šio mūsų darbo, nes esame nepajėgūs pasirūpinti visais, kuriems reikėtų atvežti į namus šilto maisto. Tačiau valstybinėms institucijoms tai neįdomu. Jei kuri nors savivaldybė kiek ir paremia, tai dažniausiai tik degalais. Visa kita - jau mūsų galvos skausmas", - atviravo Maltos ordino atstovė.

Be didelės reklamos

Tik nevyriausybinė organizacija Lietuvos "Caritas", Lietuvoje bene plačiausiai išplėtojusi savo veiklą, praėjusiais metais apie savo vykdomas gerumo akcijas garsiai nesiskelbė ir jokių masinių renginių nerengė. "Nusprendėme tyliai dirbti savo darbą, kurį atliekame jau ne vienus metus", - LŽ teigė Vilkaviškio vyskupijos "Carito" direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė.

Anot jos, baigiantis metams žmonės galėjo "Caritui" aukoti įsigydami kalėdinių žvakučių. Visos surinktos lėšos atitenka aukas rinkusių parapijų "Carito" skyriams. "Paprastai "Carito" skyrių atstovai tariasi su klebonu, kur ir kam tas lėšas panaudoti. Vieni parėmė padegėlius, kiti skyrė lėšų onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Į pinigų dalybas mes nesikišame, tik reikalaujame, kad tai būtų daroma viešai ir parama būtų skiriama tik vargstantiems žmonėms ar vargingų šeimų vaikų šventėms", - tvirtino A.Adomavičiūtė.

Vilkaviškio vyskupijos "Carito" direktoriaus pavaduotojos teigimu, per akcijas surinktos lėšos tėra labai menka dalis visų jų veiklos išlaidų. Kitos veiklai reikalingos lėšos ateina per įvairius projektus. Mat ši katalikiška nevyriausybinė organizacija ne tik padeda seneliams, ligoniams, našlaičiams ar kaliniams, pagelbsti parapijos senelių globos namams, skurstančioms šeimoms, maitina vargšus, bet ir teikia informacinę, psichologinę ir socialinę pagalbą asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, bei jų šeimų nariams, seniems ir neįgaliems žmonėms, vykdo prevencinę šviečiamąją veiklą, rengia įvairius projektus bedarbiams įtraukti į visuomeninę veiklą, jiems perkvalifikuoti.

"Siekiame, kad darbingo amžiaus žmonės patys daugiau rūpintųsi savo ateitimi, patys ją kurtų, o ne būtų išlaikytiniai. Juk matome, kad pastaraisiais metais galvojančiųjų, kad kažkas privalo jiems padėti, o jie patys nė piršto nepajudina, vis daugėja", - atviravo A.Adomavičiūtė.

Gyventojai aukoti neskatinami

Pastaruoju metu rasti aukotojų ir įvairių akcijų rėmėjų tarp verslo įmonių nėra labai sunku - daugelis bendrovių žino apie įstatymo teikiamas pelno mokesčio lengvatas ir moka jomis pasinaudoti. Kur kas sunkiau, pasak VšĮ "Maisto bankas" direktorės D.Žebrauskaitės, rinkti aukas iš paprastų gyventojų. "JAV ir daugelyje Vakarų valstybių sukurta teisinė bazė, skatinanti aukoti. Gerai būtų, kad į tai būtų atsižvelgta ir Lietuvoje", - LŽ tvirtino D.Žebrauskaitė.

Tačiau su tokiu teiginiu sutinka ne visi. Vilkaviškietis verslininkas Gintautas Plečkaitis, kurio individuali įmonė per savo gyvavimo dešimtmetį beveik puse milijono litų parėmė ne vieną nukentėjusįjį nuo gaisro, skyrė lėšų ne vienam našlaičiui ar kokiam nors renginiui, LŽ sakė, kad vargu ar būtų tikslinga keisti dabar Lietuvoje esantį paramos ir labdaros skyrimo modelį. "Šiuo metu galiojanti teisinė bazė yra gera, nes juridinius asmenis teikti labdarą tikrai motyvuoja - jiems suteikiama mokesčių lengvata, sumažinamas pelno mokestis. Bent kol kas įstatymų pakeitimų skubinti nereikėtų", - įsitikinęs verslininkas. Anot jo, pradėtos taikyti lengvatos fiziniams asmenims gali būti nenaudingos valstybei. Juk naudotis lengvatomis pirmiausia gali suskubti ne tie, kurie ką nors šelpia, bet apsukriausi. "Daug gerų idėjų Lietuvoje nuėjo šuniui ant uodegos, nes jomis buvo pradėta piktnaudžiauti", - įsitikinęs verslininkas. Pasak G.Plečkaičio, ir dabar niekas gyventojams nedraudžia užsiimti labdara, dalyvauti įvairiose akcijose. Juolab kad labdara nėra ir negali būti kažkam privalomas dalykas.

Nuskurdęs - kas penktas

Tačiau visi LŽ kalbinti pašnekovai vienbalsiai teigė, kad skurstančiųjų kasmet vis daugėja. Tai, kad jų tikrai labai daug, patvirtina ir statistikos duomenys. 2011 metais (praėjusių metų statistikos duomenų dar nėra - red.) žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 660 tūkst. asmenų. Jie sudarė apie 20 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2011 metais buvo 691 litas per mėnesį vienam asmeniui ir 1452 litai šeimai, kurioje yra du suaugę asmenys bei du vaikai iki 14 metų. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste turėjo 14,7 proc., kaime - 30,7 proc. gyventojų. Statistikų skaičiavimu, skurdo rizikos dydis 2011 metais buvo 28,7 procento. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 28,7 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Optimizmo nesuteikia ir Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros Eurostato paskelbti duomenys. Pagal juos, 2011 metais Lietuvoje žmonių, susidūrusių su skurdo ar socialinės atskirties rizika, buvo 33 procentai. Tai vienas didžiausių rodiklių ES šalyse. Lietuvą skurdu lenkė tik Bulgarija (49 proc.), Rumunija ir Latvija (po 40 proc.). Visos ES vidurkis sudaro 24,2 procento. Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja daktarė Rasa Zabarauskaitė LŽ teigė nemananti, kad įvairių labdaros organizacijų surengtos rinkliavos nepasiturintiems žmonėms ar pastangos pagelbėti vargstantiesiems gali kaip nors veikti skurdo mažinimą šalyje.

"Tokios akcijos gali sumažinti skaičių asmenų, kurie negali patenkinti minimalių savo mitybos poreikių", - aiškino mokslininkė. Pasak R.Zabarauskaitės, skurdo lygis galėtų mažėti didėjant gyventojų pajamoms. Mokslininkė atkreipė dėmesį ir į kitą svarų rodiklį - pajamų nelygybę. Ji dar kartą priminė - kuo mažesnė ši nelygybė, tuo mažesnis ir skurdo lygis šalyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"