TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmones įžeidė teatro improvizacijos

2011 03 19 0:00
Teatro vadovas R.Vikšraitis (pirmas iš kairės) tikina, kad Liūdynė spektaklyje neminima.
Daivos Baronienės nuotrauka

Per Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklį išgirdę savo kaimo pavadinimą, Liūdynės gyventojai reikalauja viešo teatralų atsiprašymo.

Pavyzdine Panevėžio rajono gyvenviete užsimojusios tapti Liūdynės bendruomenė neslepia nuoskaudos. J.Miltinio dramos teatro naujame spektaklyje - Germano Grekovo "Hanana, kelkis ir eik" - jų gyvenvietė tapo prasigėrusio kaimo prototipu. Žmonės pasiryžę reikalauti viešo teatralų atsiprašymo.

Liūdynės vietovardį scenoje ištarusi aktorė Inesa Paliulytė mano padariusi šiam kaimui reklamą. Jos teigimu, spektaklio pabaigoje įvyksta prisikėlimas, o tai galima sieti ir su Liūdynės atgimimu. Panevėžio dramos teatro vadovas Romualdas Vikšraitis tikina, kad apie Liūdynę spektaklyje nekalbama.

Įžvelgia patyčias

Septynių kilometrų atstumu nuo Panevėžio įsikūrusio Liūdynės kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Ivanovienė LŽ sakė, kad apie tai, jog teatro premjeroje eskaluojamas gyvenvietės vardas, vietos žmonės sužinojo iš aktorių pareiškimų žiniasklaidoje. Vėliau nuostabą dėl vietovardžio minėjimo pradėjo reikšti ir mačiusieji vaidinimą. "Tokį teatro akibrokštą vertiname kaip pasityčiojimą iš Liūdynės ir visų mūsų. Keista, kad 70-metį atšventęs teatras nusirito į paauglišką erzinimąsi", - piktinosi L.Ivanovienė. Bendruomenės pirmininkė teigė visų gyventojų vardu skambinusi teatro vadovui R.Vikšraičiui, pakvietusi jį apsilankyti Liūdynėje ir pareikalavusi viešo atsiprašymo už įžeidimą.

Tačiau R.Vikšraitis atvykti atsisakė, tik pakvietė ją į spektaklį ir patikino, kad Liūdynė jame anaiptol neminima. "Tikiu, kad pakvietęs mane į teatrą jo vadovas aktoriams lieps Liūdynės vardo nebetarti, galbūt jis nebebus kartojamas ir vėliau. Vis dėlto už mūsų gyvenvietei padarytą moralinę žalą reikalaujame atsiprašymo", - tikino L.Ivanovienė.

Jos teigimu, liūdyniškiai ypač jautrūs viešajai nuomonei tapo po to, kai dar sovietmečiu netoli jų gyvenvietės buvo iškastos duobės, į jas gamybos atliekas vertė tuomet Panevėžyje veikusi spirito ir mielių gamykla. Duobės skleidė klaikų dvoką, jį užuosdavo net važiuojantieji pro Liūdynę tuometine Rygos-Vilniaus automagistrale.

Greta dvoką skleidusių duobių veikė ir sąvartynas. Atkūrus nepriklausomybę jį kaip išgyvenimo šaltinį pasirinko visiškai nuskurdę Panevėžio gyventojai. "Tačiau tokių vargšų žmonių buvo ir tebėra vos keli, o Liūdynėje yra 762 gyventojai. Dauguma jų turi puikius namus. Mūsų gyvenvietė - viena iš nedaugelio Panevėžio rajone, kur asfaltuotos gatvės, neseniai pastatyta nauja biblioteka, o kultūros namų kolektyvai nuolat pelno apdovanojimų", - sakė L.Ivanovienė. Anot jos, nenuostabu, kad darbščius ir kūrybingus gyvenvietės žmones papiktino J.Miltinio teatro žeminantis kontekstas.

Teatro vadovas neria į krūmus

Panevėžio J.Miltinio dramos teatro aktoriai tikino, kad rusų autoriaus parašytą pjesę jie norėjo padaryti suprantamesnę Lietuvos žiūrovams, todėl sumanė herojus vadinti ne rusiškais vardais ir tėvavardžiais, bet populiariais lietuviškais. Veiksmo vietai parinkti ir du lietuviški vietovardžiai - Saločiai ir Liūdynė.

Aktoriai prisipažino Liūdynėje nebuvę, bet apie ją susidarę anaiptol ne geriausią įspūdį. Tačiau po spektaklio premjeros vietos gyventojams ėmus piktintis, teatro vadovas pradėjo tvirtinti kitaip. R.Vikšraitis, iš pradžių patikinęs L.Ivanovienę, kad Liūdynės pavadinimas spektaklyje neminimas, vėliau tuo mėgino įtikinti ir LŽ žurnalistę.

Tik aktorė I.Paliulytė nesigynė spektaklyje tarusi Liūdynės pavadinimą. Ji dar kartą patvirtino, kad nors gyvenvietėje niekada nesilankė, šis vietovardis jai iki šiol asocijavosi su esą prastą reputaciją pelniusiais Rukla ar Didžiasaliu. Liūdyniškių priekaištus aktorė vertina kaip provincialumo apraiškas. I.Paliulytė pabrėžė, kad pjesės "Hanana, kelkis ir eik" pabaigoje kalbama apie žmogaus prisikėlimą. Tai esą galėtų reikšti ir kaimo atgimimą, spektaklį aktorė patarė pamatyti ir liūdyniškiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"