Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Žmonės mažiau linkę duoti ir imti kyšius

 
2016 12 21 14:15
LŽ archyvo nuotrauka

Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad šalies gyventojai vis labiau linkę nepateisinti ir netoleruoti korupcijos, nuosekliai mažėja pasiruošusių duoti ar kyšį davusių asmenų skaičius, bet korupcija vis dar įvardijama kaip viena iš penkių didžiausių problemų Lietuvoje. Labiausiai korumpuota ir toliau laikoma sveikatos apsaugos sistema.

Kaip sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, visos tikslinės grupės korupciją laiko viena svarbiausių problemų. Apie tai kalbėta pristatant visuomenės nuomonės tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“. Naujausiais duomenimis, tarp Lietuvos gyventojams aktualiausių problemų korupcija užima 5-ą vietą po mažų atlyginimų, emigracijos, kylančių kainų ir alkoholizmo. Kaip labai rimtą problemą šiais metais korupciją nurodė 56 proc. gyventojų, 35 proc. įmonių vadovų ir 32 proc. valstybės tarnautojų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro direktorius Vladas Gaidys (dešinėje); STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius (centre); STT Korupcijos prevencijos valdybos vadovas Romualdas Gylys. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Kaip sakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro direktorius Vladas Gaidys, yra ir blogėjančių, ir gerėjančių rodiklių. „Korupcijos problema labiau matoma“, – teigė jis.

Skaudulių vis dar daug

Paprašyti įvertinti konkrečių institucijų korumpuotumo lygį, kaip labiausiai korumpuotas institucijas šių metų tyrime gyventojai įvardijo sveikatos apsaugos institucijas (51 proc.), Seimą (42 proc.), teismus (37 proc.), savivaldybes (22 proc.). Labiausiai paplitusios korupcijos formos, anot gyventojų, – nepotizmas (giminaičių protegavimas į aukštas ir pelningas pareigas), politinių partijų narių protegavimas, papirkimas (kyšio davimas).

Apie tai, kodėl sveikatos apsaugos institucijos vis dar laikomos labiausiai korumpuotomis ką galima būtų daryti, kad situacija keistųsi, E. Radzevičius „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt sakė: „Norėtųsi mažesnių skaičių. Iš dalies tai yra sąmoningumo klausimas. Ypač apie atskirų visuomenės grupių poreikį ar pojūtį, kad reikia atsidėkoti, nors to neprašoma, nes kyšio reikalavimo atvejai nėra dažni, didesnė yra pačių asmenų iniciatyva. Tai yra problema. Žmogiškasis faktorius. Palikimas. O viena priemonių, kurią numatome, – šviesti visuomenę. Jau buvo bendrų veiksmų, į tokias iniciatyvas įsitraukia jaunieji medikai. Jaučiame jų norą ir tam tikrą pagalbą.“

Tyrimo duomenimis, kyšio dydis siekia nuo 30 iki 200 eurų. Apklausiamieji nurodė, kad už sveikatos patikrinimo pažymos išdavimą pakiša vidutiniškai 30 eurų, už slaugą ligoninėje – vidutiniškai 50 eurų, už chirurginę operaciją – 140 eurų, už odontologo paslaugas – 170 eurų, už neįgalumo ir darbingumo pažymą – 200 eurų,

Daugėja nepakantumo

Vertinant, kaip šalies gyventojai suvokia korupcijos pokyčius, pastebima, kad padaugėjo nurodančiųjų, jog korupcijos mastai išaugo tiek per 5 metus, tiek per pastaruosius 12 mėnesių – atitinkamai išaugo 7 ir 10 proc. E. Radzevičiaus teigimu, tokia nuomonė pagal tyrimo duomenis koreliuoja su 2016 metais nuskambėjusiais korupciniais skandalais, į kuriuos įsivėlę politikai, kita vertus, visuomenė vis geriau suvokia korupcijos problemos svarbą – kuo labiau ji pripažįstama problemos svarba, tuo labiau suvokiama, kaip plačiai paplitusi.

„Vis dėlto vertinant tiesioginę Lietuvos visuomenės korupcinę patirtį, pastebimos akivaizdžiai teigiamos tendencijos – mažėja nusiteikusių duoti kyšį ar teigiančių, kad davė kyšį asmenų skaičius“, – tvirtino STT direktoriaus pavaduotojas.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę tik 16 proc. gyventojų, 6 proc. valstybės tarnautojų ir 5 proc. įmonių atstovų. Tai yra mažiausias rodiklis nuo 2002 metų, kai buvo pradėta tirti respondentų nuomonė šiuo klausimu. Nuosekliai mažėja ir kyšių prievartavimo ir davimo indeksai, atskleidžiantys įvairių šalies institucijų faktinį korumpuotumą.

„Ypač džiugina, kad daugėja teigiančių, jog kyšio neduotų dėl moralinių nuostatų ar prieštaravimo jų vertybėms, – sakė E. Radzevičius. – Tai rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą ir brandą.“

Ženkliai padaugėjo ir žinančiųjų kur reikėtų kreiptis dėl korupcijos atvejų, taip pat visuomenė labiau įsitraukia sprendžiant korupcijos problemas. Kur reikėtų pranešti apie korupciją, žino 39 proc. gyventojų, 61 proc. įmonių vadovų ir net 72 proc. valstybės tarnautojų. O maždaug penktadalis gyventojų, daugiau nei trečdalis įmonių vadovų ir 42 proc. valstybės tarnautojų, susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai praneštų atsakingoms institucijoms.

„Iš esmės tendencijos neblogos“, – tyrimo rezultatus apibendrino V. Gaidys.

Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimas, kurio tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje ir palyginti ją su ankstesnių metų rezultatais, kas keleri metų atliekamas STT užsakymu. Tyrimas finansuotas iš Europos Socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“, šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: 1002 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai ir 502 valstybės tarnautojai.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"