Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Žmonės savo teises žino, bet netiki, kad pavyks jas apginti

 
2016 12 10 7:00
ŽTSI teisininkas Karolis Liutkevičius.
ŽTSI teisininkas Karolis Liutkevičius. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) teisininkas Karolis Liutkevičius, pristatęs tyrimą dėl žmogaus teisių padėties Lietuvoje, sakė, kad situaciją galima vertinti dvejopai: viena vertus, džiugu, kad žmonės jaučiasi neblogai, žino savo teises, kita vertus, nejauku, jog jie neužtikrinti, kad pavyks jas apginti, ir net nėra linkę bandyti tai daryti.

Europos Namuose per diskusiją apie tai, kaip pasikeitė žmogaus teisių problema Lietuvoje pastaruoju metu, buvo pristatytas ŽTSI ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Kaip sakė ŽTSI teisininkas K. Liutkevičius, toks patikrinimas, kokia yra žmogaus teisių padėtis mūsų šalyje, daromas kas dvejus metus nuo 2004-ųjų.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos žmonių nuomonę ir informuotumą žmogaus teisių klausimais, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, taip pat, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises.

„Matome, kad per pastaruosius metus informuotumas apie žmogaus teises nuosekliai auga, – pažymėjo K. Liutkevičius. – Galime pagrįstai tikėtis, kad kitais metais jis vėl bus dar šiek tiek didesnis.“

Teisininkas liūdinančiu ir nerimą keliančiu vadino skaičių, kuris parodo, kiek aktyviai žmonės imasi ginti savo teises – per pastaruosius kelerius metus situacija akivaizdžiai blogėjo. Žmonės pasyvūs, kai reikia ginti savo teises. „Kyla pagrįstas įtarimas, kad jie ne visai pasitiki institucine žmogaus teisių sistema, nėra užtikrinti, jog gali apginti savo teises“, – sakė K. Liutkevičius.

Teisininko teigimu, atsakymai dėl konkrečių žmogaus teisių neblogai iliustruoja, kokiems pažeidimams visuomenė jautresnė – jau daugelį metų dominuoja atsakymas apie teisę į teisingą teismą. Jis pažymėjo, kad šioje srityje Lietuva pralaimi daugiausiai bylų Europos žmogaus teisių teisme.

Labiausiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir jų gynimas

2016 metų apklausos rezultatai parodė, kad labiausiai pažeidžiama teise, kaip ir 2014 bei 2012 metais, vis dar įvardijama teisė į teisingą teismą. Respondentų buvo prašoma įvertinti kiekvienos teisės pažeidžiamumą dešimties balų skalėje (kur 10 reiškia labiausiai pažeidžiama, 1 – mažiausiai). Teisės į teisingą teismą bendras įvertis šiemet šiek tiek padidėjo – iki 6,79 balo, kai 2014 metais vidurkis siekė – 6,47, o 2012-aisiais – 6,13. Antra pagal pažeidžiamumą laikoma teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą (6,27 balo). Iš pateiktų teisių, mažiausiai pažeidžiama respondentai laiko teisę dalyvauti politiniame gyvenime (4,11 balo).

Nežymiai padidėjo skaičius asmenų, teigusių, jog jiems pakanka informacijos apie žmogaus teises – šių metų apklausoje šis skaičius siekė 63 proc., o 2014 ir 2012 metais atitinkamai 60 ir 52 proc. Galima pastebėti ir stabilų daugėjimą žinančiųjų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių. 2016 metų apklausos metu daugiau nei pusė apklaustųjų – 57 proc. – teigė tai žinantys, o 2014 metais žinojo, kur kreiptis 54, 2012 – 52, 2010 – 49 procentai.

Su savo teisių pažeidimais susidūręs teigė kas penktas respondentas. Nepaisant to, kad šiek tiek daugiau nei pusė visų respondentų (57 proc.) teigė žinantys, kur kreiptis dėl pažeistų teisių, vos 7 proc. iš apklaustųjų, kurie manė, kad jų teisės buvo pažeistos, ėmėsi veiksmų joms ginti ir kreipėsi dėl pažeidimų. Nors šiuo atžvilgiu situacija šiek tiek pagerėjo lyginant su 2014 metais, kada šis indikatorius siekė 5 proc., dabartinė padėtis vis dar yra kelianti nerimą ir rodo didelį pasitikėjimo žmogaus teises ginančiomis institucijomis nuokrytį: pavyzdžiui, 2012 metais analogiškoje apklausoje savo teises gynę nurodė 18 proc. susidūrusiųjų su pažeidimais.

Kaip ir praėjusiais metais pagrindine priežastimi, kodėl žmonės nesiryžta ginti savo teisių, išlieka nepasitikėjimas institucijomis, kurios turėtų užtikrinti pažeistų teisių gynybą. Net trys ketvirtadaliai respondentų, patyrusių žmogaus teisių pažeidimus, bet dėl jų niekur nesikreipusių, netikėjo, kad kreipimasis jiems padės. Ši priežastis neginti aktyviai savo teisių išlieka populiariausia jau pastaruosius 10 metų.

Žmogaus teisių institucijų darbo vertinimas

Apklausos metu paaiškėjo, kad populiariausia institucija, į kurią buvo kreiptasi dėl pažeistų teisių, išlieka policija arba prokuratūra (36 proc.). Tai, jog šiemet antrą vietą tarp populiariausių institucijų savo teisėms ginti nevyriausybinės organizacijos (NVO) dalijasi su teismais (į abu nurodė kreipęsi po 21 proc. respondentų), rodo augantį visuomenės pasitikėjimą NVO. Prieš dvejus metus į teismus kreipęsi nurodė ketvirtadalis respondentų, o į NVO – 16 proc. respondentų.

Respondentai buvo geriausiai susipažinę su Valstybinės darbo inspekcijos veikla (informuotumo vidurkis 4,92 iš galimų 10 balų), antroje vietoje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (4,48). Mažiausiai žinoma institucija – Seimo kontrolierių įstaiga (informuotumo vidurkis 2,73). Žinomumo ypatingai trūksta ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (3,22 balo), prižiūrinčiai, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos lygios teisės ir vykdomi Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymai. Dauguma apklaustųjų buvo labai prastai susipažinę su tokiomis institucijomis kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (3,30), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (3,51), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (3,52). Atsižvelgiant į šių institucijų veiklos pobūdį, visuomenė turėtų būti gerokai daugiau informuota apie jų funkcijas.

Augantį pasitikėjimą nevyriausybiniu sektoriumi rodo ir apklausos rezultatai, gauti respondentų paprašius įvertinti žmogaus teisių srityje veikiančias institucijas Lietuvoje. Kaip ir 2014 metais, nevyriausybinių organizacijų veikla žmogaus teisių apsaugos srityje buvo įvertinta geriausiai – 6,27 iš galimų 10 balų, (2014 m. – 6,06 balo). Antrą poziciją užėmė advokatai (5,75), trečioje vietoje atsidūrė teisėsaugos institucijos (5,68). Prasčiausiai apklaustieji įvertino antstolių (3,96) bei savivaldos institucijų (4,50) veiklą.

Pažeidžiamiausios socialinės grupės

Respondentai taip pat buvo prašomi įvertinti, kuri socialinė grupė, jų manymu, yra labiausiai diskriminuojama Lietuvoje. Kiekvienos socialinės grupės pažeidžiamumą apklaustieji vertino dešimties balų skalėje, kur 10 reiškia labiausiai pažeidžiama, 1 – mažiausiai. Akivaizdu, kad per pastaruosius šešerius metus padėtis nepasikeitė – asmenys su psichine negalia ir šiemet buvo įvardyti labiausiai diskriminuojama socialine grupe, įvertinti 5,68 balo (2014 metais – 5,03). Antroje ir trečioje vietoje liko pagyvenę asmenys (5,40) bei asmenys su fizine negalia (5,21).

K. Liutkevičius pažymėjo, kad tyrime atsirado klausimas apie naujos grupės teisių pažeidimus – pabėgėlių. „Bus įdomu pažiūrėti, kaip ši statistika keisis po dvejų, ketverių metų“, – sakė jis.

Tad atsižvelgiant į dabartinį kontekstą, šiemet į apklausą įtrauktos pabėgėlių socialinės grupės pažeidžiamumas buvo įvertintas gana aukštai – šiek tiek daugiau nei 5 balais (5,02). Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pabėgėlių diskriminaciją dažniau akcentavo 26–35 metų respondentai ir miesto gyventojai.

Nuostatos apie duomenų apsaugą

Šiemet buvo atliktas ir išsamus Lietuvos gyventojų nuostatų apie duomenų apsaugą tyrimas. Jis parodė, kad teisių, susijusių su duomenų apsauga, išmanymas tarp Lietuvos gyventojų nėra aukštas. Beveik du trečdaliai apklausos dalyvių – 65 proc. – pripažįsta, kad neišmano savo teisių ir pareigų asmens duomenų apsaugos srityje. Šiek tiek geriau savo žinias vertina jaunesni, 18–45 metų respondentai ir didžiųjų miestų gyventojai, prasčiausiai – vyresnio amžiaus respondentai, bei mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Su savo teisės į duomenų apsaugą pažeidimais susidūręs manė vienas iš dešimties apklausos dalyvių. Absoliuti jų dauguma – 81 proc. – veiksmų pažeistai teisei apginti nesiėmė. Dvi dažniausiai to nurodytos priežastys – nežinojimas, kur kreiptis, arba nesitikėjimas, kad tai padės.

Atliktas tyrimas atskleidė vadinamą „privatumo paradoksą“: trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų teigia, jog teisė į duomenų apsaugą jiems yra tokia pat svarbi kaip saviraiškos laisvė, bet tik nedidelė dalis yra tvirtai pasiryžusi imtis konkrečių veiksmų, kad ją geriau užtikrintų.

***

Gruodis laikomas tarptautiniu žmogaus teisių mėnesiu, nes 1948-ųjų gruodžio 10 dieną Jungtinėse Tautose buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"