TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmonės su ginklu. Bet nesaugūs

2009 09 10 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Barcių šeimos tragedija, kai verslininkas nušovė žmoną ir dukrą, o tada nusižudė pats, apnuogino policijos darbo spragas - ginklas iš vyriškio turėjo būti atimtas prieš gerą pusmetį. Žudynės Šilutėje paskatino imtis skubių priemonių - griežtinti ginklų naudojimo kontrolę.

Ginklas iš Šilutėje gyvenusio verslininko Vinardo Barcio turėjo būti atimtas tuomet, kai vyriškis juo grasino nužudyti verslo partnerį Dinarą Užkuraitį. Kaltinimas buvo rimtas, tačiau policija į jį pažvelgė pro pirštus - viešai nesivaldžiusiam verslininkui ginklą paliko.

Labai greitai po kruvinų žudynių Šilutėje generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno pavedimu pradėta ieškoti būdų, kaip išvengti panašių tragedijų. Darbo ėmėsi Lietuvos viešosios policijos (LVP) Licencijavimo skyrius, pasiryžęs sugriežtinti ginklų kontrolę. Nauja ginklų kontrolės kryptimi užsibrėžta ugdyti jų savininkų atsakomybę. "Nuo šiol ypač daug dėmesio bus kreipiama į asmenis, kuriems pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti, pakenkti kito žmogaus sveikatai, dėl seksualinės prievartos, plėšimo, turto prievartavimo", - LŽ sakė LVP Licencijavimo skyriaus viršininkas Vytautas Velička.

Tikisi gyventojų pagalbos

Specialiai sudaryta komisija, gavusi duomenų apie įtariamą asmenį, spręs, ar yra pagrindo iš žmogaus, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, atimti ginklą. Pareigūnams efektyviau dirbti turėtų padėti vos prieš mėnesį modernizuota ginklų registrų sistema - jis leis atlikti nusikaltusių asmenų duomenų paiešką. "Policija įgis papildomą instrumentą, bet keisti įstatymų neprireiks", - tvirtino V.Velička.

Žinių apie įtartinus asmenis Licencijavimo skyrius tikisi sulaukti ir iš visuomenės. Gavę neigiamos informacijos apie žmogų, pareigūnai privalės patikrinti, ar skunde įvardytas asmuo turi registruotų ginklų. Nustačius, kad žmogus, apie kurį gauta tokios informacijos, turi ginklą, bet yra sutrikusios sveikatos, o tai trukdo tinkamai su juo elgtis, bus imtasi veiksmų. Tokiu atveju reikėtų panaikinti ginklo savininko licenciją.

"Pareigūnai taip pat atidžiau tikrins nelegalias prekyvietes - turgus, interneto svetaines, kuriose, galimas dalykas, prekiaujama pneumatiniais, dujiniais, šaltaisiais ir kitais ginklais. Dabar tokie prekeiviai dažniausiai išsisuka susimokėję administracinę baudą iki tūkstančio litų", - kalbėjo V.Velička.

Visuomenė nesiginkluoja

Licencijavimo skyriaus viršininkas LŽ užsiminė, kad griežtinti ginklų kontrolę iš tiesų paskatino keletas skaudžių pastarųjų metų įvykių, ypač tragedija Šilutėje. Tačiau pašnekovas paneigė gandus, esą sunkmečiu didėjant nusikalstamumui lietuviai pradėjo masiškai pirkti pistoletus. 2008-ųjų pabaigoje Lietuvoje leidimą laikyti ginklą turėjo beveik 48 tūkst. asmenų, o po pusmečio jų padaugėjo vos 500. Bendras ginklų kiekis padidėjo nuo 85 tūkst. iki 87 tūkstančių. "Šie duomenys rodo įprastas ginklų įsigijimo tendencijas. Galima teigti, jog pirkimo tempai net sumažėjo. 2008 metais įsigyti 2352 šaunamieji ginklai, o 2009-ųjų pirmąjį pusmetį - vos 560. Padauginus iš dviejų nesunku suskaičiuoti, kad metų pabaigoje pirktų ginklų skaičius teoriškai gali vos perkopti tūkstantį. Tai perpus mažiau nei pernai", - aiškino V.Velička.

Tačiau šie skaičiavimai - teoriniai, o realybė šiek tiek kitokia. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais atvejų per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo nuo 160 iki 197. Džiugina nebent tai, kad nusikaltimų, padarytų naudojant šaunamąjį ginklą (per tą patį laikotarpį), nuo 58 sumažėjo iki 37.

Savigynai skirtais dujiniais pistoletais sostinėje prekiaujančios įmonės direktorė Liudmila Čerkasenko LŽ taip pat tikino kol kas nejaučianti ginklų pirkimo bumo. "Jų paklausa gali padidėti, kai už lango jau 18 val. bus tamsu", - sakė verslininkė.

Pašnekovė prasitarė ir apie besikeičiančias ginklų pirkimo tendencijas: brangiau kainuojančius pistoletus keičia dujų balionėliai. Jų kaina svyruoja nuo 20 iki 120 litų, o šaunamųjų, savigynai skirtų ginklų - nuo 180 iki 650 litų.

Aktyvėjančią prekybą šautuvais ir šaudmenimis paneigė ir Kaune įsikūrusios ginklų parduotuvės direktorius Raimondas Toločka: "Kol kas žmonės nestoviniuoja eilėse."

Lietuvoje dauguma legaliai laikomų ginklų yra medžiokliniai (per 60 tūkst.), kita "stambi" grupė - ginklai, skirti savigynai (daugiau kaip 26 tūkst.), o sporto reikmėms įsigytų šautuvų tėra vos 300.

Sudėtinga nusipirkti

V.Velička pasidžiaugė dabartinės ginklų įsigijimo procedūros veiksmingumu. Pasak Licencijavimo skyriaus viršininko, procedūra padeda išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes, leidžia nustatyti, ar asmeniui patikėti ginklą, ar ne.

Tiek medžiokliniams, tiek savigynai skirtiems šautuvams įsigyti galioja panašios taisyklės. "Pageidaujantieji turėti ginklą savigynai privalo išlaikyti egzaminą. Tada ir paaiškėja, ar gebama juo naudotis. Tačiau prieš tai reikia kreiptis į policiją, pateikti prašymą, užpildyti reikalingas anketas. Būtina ir pažyma apie sveikatą. Joje turi būti įvertinta žmogaus psichikos būklė, nurodyta, ar jis nėra įtrauktas į narkologinę įskaitą", - LŽ dėstė V.Velička. Ginklų išdavimo taisyklėse numatytas sąrašas fizinių sutrikimų, kurių turintiems žmonėms jie negali būti išduodami. Leidimai įsigyti ginklą apriboti ir už grotų pabuvusiems asmenims - teistieji gali tikėtis legaliai laikyti šaunamąjį ginklą tik pagyvenę laisvėje 10 metų.

V.Velička sakė, kad šaltųjų ginklų laikymas ribojamas gerokai mažiau: "Kardas, durklas, kirvis - tai ginklai, kuriuos gali įsigyti asmenys, sulaukę 18 metų. Tam nereikia jokių leidimų. Tačiau viešoje vietoje nešiotis net ir šaltuosius ginklus draudžiama. Jie gali būti laikomi namie arba naudojami kaip sporto įrankiai."

Ginties ribos neaiškios

Medžiokliniai ginklai itin retai panaudojami netinkamai. Bene garsiausias pastarųjų metų įvykis nutiko 2008-ųjų lapkričio pradžioje, kai Trakų rajono gyventojas Algis Aleksa iš medžioklinio šautuvo nušovė draugę ir sužalojo jos motiną bei dukrą. "Trakų žudiku" praminto vyro policijai nepavyko rasti iki šiol.

Tuo metu savigynai įsigyti ginklai dažniau sukelia nemalonių ar net tragiškų pasekmių, o jų savininkams pridaro daugiau žalos, negu duoda naudos. Pagal paskirtį toks ginklas turėtų būti naudojamas siekiant apsisaugoti nuo užpuoliko, tačiau realiame gyvenime tai nelengva įrodyti. Prieš daugiau kaip metus nuo keturių užpuolikų gynęsis buvęs policininkas vieną jų nušovė ir tris sužeidė. Tuomet užpultas žmogus iki šiol mina teismų slenksčius.

Tačiau Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis įsitikinęs, kad nukentėjusiajam nereikia įrodinėti nekaltumo: "Nustatyti ir įvertinti įvykio aplinkybes - prokurorų darbas. Žmogus, juolab auka, neturi įrodinėti esąs nekaltas. Iš patirties žinau, kad visi neaiškumai išsprendžiami per ikiteisminį tyrimą. Teismo dažniausiai net neprireikia."

Būtinosios ginties ribos neapibrėžtos įstatymų. "Taip yra dėl to, jog kiekviena situacija - individuali. Jeigu gatvėje užpuolikas kibo jums į atlapus plikomis rankomis, akivaizdu, kad neišsitrauksite ginklo ir nepradėsite šaudyti. Gynyba turi atitikti realų pavojų. Taip pat sunkiai įsivaizduoju, kad būtinosios ginties galėtų prireikti nepilnamečiui užpuolikui atremti. Svarbu nepamiršti dar vienos taisyklės: jei buvote priverstas gintis, nepersistenkite. Jeigu pakako vieno smūgio, kad užpuolikas atsisakytų savo kėslų, daugiau jo nebespardykite. Mat tokie veiksmai gali būti traktuojami kaip perdėtas gynimasis", - pasakojo G.Viederis.

Teisėjas priminė, jog nelogiška gintis tokiu pat būdu, kokį naudoja užpuolikas. "Jei į namus įsiveržė kirviu ginkluotas asmuo, juk nepulsite taip pat ieškoti kirvio. Kilus pavojui gyvybei galite naudoti ir šaunamąjį ar kitokį ginklą", - pridūrė G.Viederis.

Ginklas saugumo negarantuoja

Jei jau įsigijote ginklą, toli gražu nereiškia, kad galite jaustis saugus ir ramus. Viena - turėti jį, o kita - gebėti staiga reaguoti ir tinkamai juo pasinaudoti.

"Šaunamasis ginklas įpareigoja žmogų nevartoti alkoholio, ugdo atsakomybę. Jeigu asmuo nusiperka šautuvą, vadinasi, jis jaučia nuolatinį pavojų. Ginklas gali bet kur ir bet kada iššauti, todėl jam laikyti turi būti sudarytos specialios sąlygos", - kalbėjo Vilniuje veikiančio savigynos sporto klubo vadovas Rytis Bublevičius.

Anot pašnekovo, užpuoliko padėtis visada yra geresnė nei jo aukos. "Ar greitai gebama reaguoti, priklauso nuo asmenybės, tačiau net ir geriausią reakciją turintiems žmonėms privalu baigti savigynos kursus. Būtina pasirengti susidoroti su užpuolimo metu paprastai veikiančiais psichologiniais faktoriais", - aiškino savigynos klubo vadovas.

Pasak jo, nešiojamas šaunamasis ginklas turėtų būti įdėtas į specialų dėklą, nors Lietuvoje įprasta jį laikyti rankinėje. Užpuolimo atveju pistoletą patogiausia išsitraukti, kai jo dėklas pritvirtintas prie diržo kairėje arba dešinėje pusėje, taip pat permestas per petį. Vis dėlto svarbiausia - žaibiška reakcija. "Jei turi ginklą, dar nereiškia, jog esi saugus. Tačiau naudodamas jį privalai siekti, kad padarytum kuo mažiau žalos. Kartais gali pakakti vien šūvio į orą, ypač jei nuo užpuoliko skiria didesnis atstumas, o kai jis priartėja, patartina taikyti į kojas arba rankas - jokiu būdu ne į galvą ar krūtinę. Tačiau streso apimtas užpultasis vargu ar rinksis, kur jam taikyti. Jis tiesiog šaus užpuoliko pusėn, o kiekvieno šūvio pasekmė - žaizda. Todėl pakanka menko "kabliuko", kad vietoj aukos taptumėte kaltinamuoju", - negailėjo patarimų R.Bublevičius. Pasak jo, optimalus atstumas, kai dar galima tinkamai įvertinti aplinkybes ir reaguoti į jas, - apie 25 metrai. Kilus grumtynėms ginklo gali net nepavykti išsitraukti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"