Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Žmonių dėka stiprėja „greitoji pagalba“ aplinkai

 
2016 04 07 19:00
LŽ archyvo nuotrauka

Visuomenė vis aktyviau prisideda kovojant su aplinkosauginiais pažeidimais. Tai rodo Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro (Centras) duomenys.

Per pirmąjį š. m. ketvirtį Centras gavo daugiau kaip 2,5 tūkst. pranešimų apie pastebėtus ar galimus pažeidimus – net 500 daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Galimybė greitai ir paprastai pranešti apie pažeidimus bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis skatina žmones neužmerkti akių pastebėjus nusikaltimą aplinkai. Tereikia paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai į Centrą tel. (8~5) 273 2995. Gyventojai jau įsitikino, kad į jų skambučius reaguojama labai greitai. Gavę Bendrojo pagalbos centro operatoriaus perduotą ar tiesioginę paskambinusio žmogaus informaciją apie pažeidimą, Centro darbuotojai nedelsdami į įvykio vietą nukreipia aplinkosaugos pareigūnus ar, reikalui esant, mobiliąją jų grupę.

Pirmąjį ketvirtį, kaip ir anksčiau, dažniausiai apie pažeidimus informavo didžiųjų miestų gyventojai. Per pirmuosius tris š. m. mėnesius vilniečiai paskambino 628, klaipėdiečiai – 406, kauniečiai – 383 kartus. Daugiausia pranešimų – 1,3 tūkst. – gauta apie sužeistus, automobilių užmuštus ar sužalotus laukinius gyvūnus, dažniausiai stirnas, taip pat apie atklydusius į gyvenamąsias vietoves laukinius gyvūnus. Gana daug skambučių žiemą sulaukiama apie likusius žiemoti paukščius. Šie paukščiai neišskrenda dėl žmonių kaltės, nes kai kurie susikuria pramogą, be saiko juos šerdami kitais metų laikais ir taip sutrikdydami įprastą laukinių paukščių gyvenimo ritmą, atpratindami juos natūraliai maitintis.

Nemažai skundų (302) sulaukta apie oro taršą kūrenimo sezono metu, neteisėtą atliekų deginimą. Dalis tokių pranešimų nepasitvirtina, nes paaiškėja, kad kaimynai krosnis kūrena anglimi ar durpėmis. Dažniausiai tokie oro taršos atvejai nustatomi garažų bendrijose, automobilių servisuose arba kai gyventojai krosnis kūrena baldų gamybos atliekomis.

Trečioje vietoje pagal gautų pranešimų skaičių praėjusį ketvirtį buvo žvejybos (172) ir medžioklės (139) reikalavimų pažeidimai. Visuomenė tampa vis nepakantesnė brakonieriams ir vis labiau padeda aplinkosaugininkams su jais kovoti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"