Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Žmonių pilietinė galia – gyvybiškai svarbi Lietuvai

 
2016 11 18 6:00
Aktyvesni žmonės turi daugiau pilietinės galios, tarp tokių yra ir skautai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Profesorės Ainės Ramonaitės teigimu, Lietuvos demokratinė ir ekonominė sėkmė priklauso nuo to, ar visuomenė yra pilietiška. Gyventojai turi daugiau pilietinės galios, jei dalyvauja įvairių organizacijų veikloje. „Kuo galėtume kliautis, jei Lietuvai kiltų grėsmė, jei reikėtų ginti savo šalį? Būtent tais, kurie jaučia pilietinę galią“, – sako ji.

„Dar prieš keletą metų kalbėjimas apie pilietiškumą mums atrodė lyg vienas iš abstrakčių dalykų, kuriuos reikia ugdyti, bet ne pats svarbiausias, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorė dr. A. Ramonaitė. – Tačiau kuo toliau, tuo labiau matome, kad pasaulis keičiasi, todėl darosi vis neramiau, kur link viskas krypsta, tiek pažiūrėjus į Rytus, dabar jau – tiek pažiūrėjus ir į Vakarus.“

Anot mokslininkės, geriau suprasdami įvairias kylančias grėsmes, turime galvoti, ar tikrai viską padarėme, ką turėjome padaryti, kad galėtume apginti savo vertybes ir teritoriją. Daug kas priklauso nuo žmonių vadinamosios pilietinės galios, kurią daug metų tyrinėja A. Ramonaitė. Ji su kolegomis matuoja pilietinės galios indeksą. „Skirtingai negu Vakarų šalyse, Lietuvoje būti aktyviu piliečiu nėra toks jau labai malonus užsiėmimas. Mat gali susilaukti nemalonumų ar bent įtarinėjimų, ką čia darai ir ko iš tikrųjų sieki“, – teigė ji.

Apie tai profesorė kalbėjo per tarptautinę konferenciją „Piliečio ugdymas: modernumo link“, surengtą Ugdymo plėtotės centro, Mobilizacijos ir pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės pažinimo centro, Švietimo mokslo ministerijos ir kitų partnerių.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorė dr. A. Ramonaitė. Rasos Pakalkienės nuotrauka

„Vaizdas liūdnas“

A. Ramonaitė sakė, kad neseniai jai teko imti interviu iš išeivės Rožės Šomkaitės. Garbaus amžiaus moteris pasakojo apie savo vaikystę ir jaunystę tarpukario Lietuvoje. Ji buvo ateitininkė, nors tėvai buvo nereligingi ir nenorėjo, kad dukra priklausytų tokiai organizacijai. Tačiau ji neklausė tėvų. Mokykloje buvo apie 300 mokinių, 280 iš jų buvo ateitininkai, likusieji, žydai, priklausė savo organizacijoms. „Įsivaizduokite, visi mokiniai priklausė kokioms nors organizacijoms, net jei tėvai neleisdavo, – sakė profesorė. – Kitaip iškristų iš konteksto, jei nebūtų kokios nors organizacijos narys.“

Štai taip atrodė tarpukario Lietuva. O kaip atrodo dabartinė? A. Ramonaitė pateikė apklausos rezultatus apie tai, kiek žmonės dalyvauja įvairiose organizacijose – labdaros, profesinių sąjungų, šaulių, kultūros, laisvalaikio, sporto, turizmo, gamtos, studentų, jaunimo, religinėse, namų savininkų, sodų bendrijų ir kt. Paaiškėjo, kad beveik 70 proc. niekam nepriklauso, apie 30 proc. apklaustųjų kur nors dalyvauja – dauguma vienos, kaip kurie – dviejų, trijų ar dar daugiau organizacijų veikloje. „Vadinasi, 70 proc. Lietuvos gyventojų niekaip neorganizuoti, tarsi palaida bala, – teigė mokslininkė. – Vaizdas liūdnas.“

Pasak A. Ramonaitės, kai kurie pokomunistinių šalių tyrinėtojai lygina, kad sovietinė visuomenė buvo organizuota „iš viršaus“ – visi priklausė profsąjungoms, dauguma – kitoms organizacijoms, antai komjaunimo ir pan. Kai nebeliko to „viršaus“, viskas subyrėjo.

Pagal panašius kitų Europos valstybių tyrimus, mokslininkės žodžiais, Lietuvoje nėra beviltiškai blogai. Panaši situacija, kai tik nedidelė gyventojų dalis priklauso organizacijoms, yra ir pokomunistinėje erdvėje, ir pietinėje Europoje – Graikijoje, Portugalijoje, Ispanijoje. Įvairių organizacijų veikloje labai aktyviai dalyvauja Skandinavijos šalių gyventojai, kai kuriose narystės procentai artėja prie šimto.

Atsakymas, ką daryti

„Jei pažvelgtume, kaip dalyvavimas organizacijose koreliuoja su pilietine galia, pamatytume nuoseklų ryšį“, – teigė A. Ramonaitė. Taigi, pilietinė galia didesnė tų žmonių, kurie priklauso kokioms nors organizacijoms, ir ji kyla, kuo daugiau žmogus turi tokios veiklos. Niekur nedalyvaujančių gyventojų pilietinė galia maža. Profesorė su šypsena sakė, kad iš to galima suprasti atsakymą, ką daryti siekiant didesnės pilietinės galios.

„Diskusijų ir abejonių kelia klausimas: ar tikrai bet kokios organizacijos turi tokį efektą? – kalbėjo mokslininkė. – Ar gali būti, kad koks nors choras turi tokį patį efektą kaip profsąjunga? Kadangi turėjome duomenis, galėjome patikrinti.“ Paaiškėjo, kad efektas beveik nesiskiria.

A. Ramonaitė sakė, kad Lietuvos moksleivių situacija dėl pilietinio aktyvumo nebloga. Tačiau jų politinis išprusimas labai nekoks. Tarkime, yra moksleivių, apskritai nežinančių, kad egzistuoja tokios partijos kaip socialdemokratų ar Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų. „Tai mane labai glumina“, – prisipažino profesorė. Ji svarstė, jog problema galėjo kilti todėl, kad pilietinis ugdymas atskirtas nuo politinio švietimo. A. Ramonaitė nemano, kad tai gerai.

Vis dėlto, kaip sakė mokslininkė, jaunimas geriau jaučia pilietinę galią. Stipriau ją jaučia tie, kurie dalyvauja veikloje tokių organizacijų, kaip skautų, ateitininkų, moksleivių savivaldos, mažiau – meno kolektyvų, dar mažiau – sporto.

Nuo to priklauso mūsų išlikimas

A. Ramonaitė pateikė išvadas. Jei nuo pilietinės galios priklauso, ar veiksminga demokratija, kaip veikia ekonomika, prie to galima pridėti dar vieną, ypač mums svarbų dalyką: mūsų valstybės saugumas ir išlikimas, mūsų laisvė priklauso nuo pilietinės galios – kiek jos turėsime.

Profesorė tai vadino pirmaeiliu ir gyvybiškai svarbiu reikalu. Ji teigė, kad pilietinės galios daugiau slypi organizacijose, negu formaliajame švietime. Todėl moksleiviams reikėtų suteikti daugiau laisvo laiko, kad jie daugiau galėtų dalyvauti įvairių organizacijų veikloje, tada augančio jaunimo pilietinė galia bus stipresnė, tuo įsitikinusi A. Ramonaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"