TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmonių turtas Gariūnuose virto plėnimis

2011 08 18 0:00
Šarūno Mažeikos (DELFI) nuotrauka

Didžiausioje Baltijos kraštų turgavietėje, Gariūnuose, per du jos gyvavimo dešimtmečius tokios tragedijos nebūta. Kilus didžiuliam gaisrui iki pamatų supleškėjo angaras su visomis prekėmis. Į nelaimės vietą atskubėję prekiautojai nepaisė ugnies ir sproginėjimų - žmonės veržėsi gelbėti savo turto. Kai kuriuos jų iš liepsnų teko traukti jėga.

Ugnis viename Gariūnų angarų įsiplieskė užvakar vakare. Įsišėlusias liepsnas ugniagesiams teko malšinti ilgiau kaip puspenktos valandos. Angaras supleškėjo iki pat pamatų. Pasak ugniagesių, tai buvo vienas didžiausių ir sunkiausiai užgesinamų šiųmečių gaisrų. Laimė, pavyko išsaugoti gretimus pastatus.

Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos vadovas Eugenijus Bulavas LŽ užsiminė, kad šis gaisras jam kelia daug negražių klausimų. "Visi laidai buvo izoliuoti, visur prikabinėta saugiklių. Trumpojo jungimo tikrai negalėjo būti. Atliksime labai rimtą tyrimą, nes kyla negerų įtarimų", - teigė E.Bulavas. Vienas ugniagesių taip pat puse lūpų prasitarė, esą vaizdo kamerų įrašuose "kai kas pastebėta".

Milžiniškas gaisras Gariūnų turgavietėje sunaikino bendrovei "Jurgena" priklausiusį statinį. 150 vietų angare laikytos prekės visiškai sudegė. Jos nebuvo apdraustos, nes prekybininkai neturėjo kasos aparatų. Taigi neapskaitytų prekių savininkai liko be nieko. Vakar pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policija tvirtina, kad padegimo versija - ne pagrindinė.

Liko kaip stovi

Vakar rytą aplink degėsių krūvą, kur tebedirbo ugniagesiai, būriavosi žmonės, daugiausia - nuo gaisro nukentėję prekiautojai, kurių turtas per keletą valandų virto pelenais. Nuostoliai milžiniški. Manoma, jie sieks keletą milijonų. Angare buvo laikomos technikos, buitinės chemijos, žvejybos prekės, įvairūs buities rakandai.

"Viskas, ką turėjome, buvo tame angare. Esu bedarbė, vyras Gariūnuose prekiavo automobilių detalėmis. Dabar likome kaip stovime", - apsiverkė LŽ užkalbinta moteris. Anot jos, nuostolis siekia maždaug 120 tūkst. litų. Paklausta apie draudimą, moteris tik numojo ranka: esą jų niekas nedraudžia. Vyras, prisistatęs Juozu, tvirtino kaip tik parsivežęs naujų prekių. Jis vertėsi indų prekyba. "Tačiau dabar nieko nebeturiu. Praradau apie 70 tūkst. litų. Abu su žmona čia prekiavome. Nežinau, ką reikės daryti toliau", - atsiduso vyriškis.

Kitas prekiautojas sakė, kad apie gaisrą jam pranešta net iš Lenkijos. "Kolega buvo išvažiavęs prekių. Kažkas jam paskambino, o šis - man. Negalvojau, kad viskas taip blogai. Maniau, spėsiu bent ką nors išgelbėti. Tačiau kai atlėkiau, viskas jau liepsnojo, įgriuvo stogas", - pasakojo vyras.

Beveik visi kalbinti žmonės teigė tą patį: visas jų turtas buvo čia, Gariūnuose. "Tikimės, kad bent suras mums vietą, kur laikyti išlikusias prekes. Juk reikės kaip nors verstis. O už prekių laikymą nemažai sumokame - po keletą šimtų per mėnesį", - aiškino viena pašnekovė.

Piktinosi apsaugos darbuotojais

Apie gaisrą Gariūnuose ugniagesiams pranešta 21 valandą 50 minučių. Tačiau prekiautojai LŽ sakė, kad jie sužinojo anksčiau. "Užsidegė maždaug pusę devynių vakaro. Man tada paskambino pažįstami prekiautojai. Šokau į mašiną ir atlėkiau, bet jau nieko nebebuvo įmanoma išgelbėti", - kalbėjo vienas nukentėjusysis.

Prekiautojai suvažiavo greitai, kai kurie net anksčiau už ugniagesius. Šie net ir atvykę ne iš karto galėjo privažiuoti prie liepsnojančio pastato - vartai į turgaus teritoriją buvo užrakinti.

Žmonės piktinosi apsaugininkais. "Ką jie veikė, kad taip ilgai nepastebėjo gaisro? Gal buvo išgėrę? Man sakė, jog ir ugniagesiams ne apsaugininkai skambino, o žmonės, dirbantys priešais esančioje degalinėje", - tvirtino vienas prekiautojas. Vyriškis svarstė, jei ugniagesius iškvietė apsaugos darbuotojai, kaip tikina jie patys, kodėl tada buvo užrakinti vartai?

Girdėdami tokias replikas vieni apsaugininkai pyko, kiti liejo nuoskaudą. "Antra para esame be miego, nesiprausę. Gelbėjome, ką galėjome. Jų gyvybes gelbėjome. Juk į ugnį puolė. Ir pats vieną moterį, šlubuojančią, nesveika koja, vos atitraukiau nuo liepsnos. O dabar apie mus taip kalba..." - neslėpė kartėlio vienas apsaugos darbuotojų. Kitas apskritai nesileido į ilgas kalbas, tik pareiškė, esą parodykite, kuris iš mūsų girtas? "Už šmeižtą ir į teismą galima paduoti", - piktai tarstelėjo jis.

Iš tiesų suvažiavę prekybininkai, pasak liudytojų, tiesiog veržėsi į ugnį: bandė gelbėti savo turtą. Tačiau pasisekė tik dviejų vietų savininkams. Iš vienos pusės angaro sienos nebuvo apėmusios liepsnos, tad ugniagesiai, nubloškę ugnį, leido išsinešti išlikusias prekes.

Neramumų nekilo

Gesinti gaisro buvo sukviesti net 42 ugniagesiai, atvažiavo 14 gaisrininkų automobilių, autocisternos, autokopėčios, autokeltuvas, štabo automobilis. Teko siųsti ir vandens vežimo mašiną, kurioje telpa 10 tonų vandens, nes Gariūnuose jo pritrūko. Kai ugniagesiai atvyko, ugnis jau buvo persimetusi ant greta esančio angaro, tačiau liepsnas pavyko nublokšti ir pastatas liko sveikas. Jame buvusias kai kurias prekes šiek tiek apgadino vanduo, tačiau nuostoliai, pasak prekiautojų, nėra dideli.

Ugnį pavyko lokalizuoti 23.32 val., o užgesinti - pusę trijų. Tačiau pavieniai židiniai buvo slopinami iki pat ryto.

Į Gariūnus kartu su ugniagesiais atvyko ir nemažai patrulių ekipažų. "Žmonės buvo ištikti šoko, bandė gelbėti prekes. Bijojome, kad gali kilti neramumų ar kas nors nukentėti. Laimė, susirinkusieji elgėsi palyginti ramiai, klausė pareigūnų įspėjimų. Nukentėjusių irgi nėra", - LŽ sakė Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato, kurio teritorijoje yra Gariūnai, viršininkas Arūnas Paulauskas. Anot jo, ikiteisminį tyrimą policija pradėjo jau vakar rytą. Ugniagesiai savo ruožtu irgi atliks analizę, sieks nustatyti gaisro priežastį. Vakar aptvertą gaisravietę saugojo tik turgaus apsaugininkai.

Rugsėjį jau dirbs

E.Bulavas LŽ pabrėžė, kad tokia nelaimė didžiausioje Baltijos kraštų turgavietėje atsitiko pirmą kartą per visus 25 jos gyvavimo metus. Todėl administracija žada, jei reikės, nepagailėti pinigų specialiems tyrimams. "Ketiname išsiaiškinti, ar čia nėra tam tikrų nešvarių dalykų. Tačiau kol kas anksti apie tai kalbėti. Dabar reikia pasirūpinti likusiais be darbo vietos ir be prekių žmonėmis", - LŽ dėstė asociacijos vadovas.

Vakar tyrėjai nei administracijos vadovų, nei nukentėjusiųjų neleido į nelaimės vietą. "Kai galėsime ten patekti, apžiūrėsime, kas dar tinka. Pamatai turėjo išlikti. Galbūt tiks kurios nors konstrukcijos, gal bus galima surinkti metalą", - sakė E.Bulavas. Jo teigimu, dabar svarbiausia - kuo greičiau pastatyti naują angarą. Tokie pastatai su tento stogu gaminami Lenkijoje. Vakar bendrovės "Jurgena" atstovai susisiekė su Lenkijos įmone ir susitarė dėl naujo angaro statybos. Karkasą žadama sukonstruoti per savaitę. Įrengti vidų, instaliaciją prireiks dar poros savaičių. Manoma, rugsėjo viduryje prekiautojai greičiausiai jau galės grįžti į darbo vietas.

Nėra apskaitos - nėra ir draudimo

Pasak E.Bulavo, reikia džiaugtis, kad nė vienas žmogus nežuvo, neapsinuodijo smalkėmis, kitaip nenukentėjo. Tačiau apmaudu, jog

būtent prieš rugsėjo 1-ąją, kai suintensyvėja prekyba, žmonės negalės dirbti. Daugelis kaip tik šiuo metu buvo parsigabenę daug naujų prekių.

Asociacijos vadovas LŽ tikino, kad administracija bandys kiek išgalėdama paremti nukentėjusius prekiautojus iš turimų rezervų. "Kol kas nieko tiksliai negaliu pasakyti, pirma reikia suskaičiuoti nuostolius. Tačiau greičiausiai taikysime jiems kokias nors nuolaidas. Pavyzdžiui, neimsime keletą mėnesių nuomos mokesčio, tik mokestį už komunalines paslaugas", - tvirtino E.Bulavas.

Dauguma, o gal ir visi nukentėjusieji savo turto nebuvo apdraudę. Teoriškai tai gali padaryti kiekvienas, tačiau prekiautojai LŽ teigė, jog niekas jų drausti nenori. Draudimo kompanijos tokį nenorą aiškina tuo, kad turgaus prekiautojai patys nesirūpina savo turtu, tad kaip esą drausti katę maiše. Juk Gariūnuose jie neturi kasos aparatų, oficialios savo prekių apskaitos, todėl draudikai negali žinoti, kokio dydžio turtas draudžiamas. Nelaimė parodė, kad bent jau šiuo atveju apskaita būtų buvusi naudinga.

"Labai gaila žmonių. Turėdami tik verslo liudijimus prekiautojai - beteisiai. Prekes perka ir parduoda savo rizika, niekas jais nepasirūpins. Kai kalbėjausi su šiais žmonėmis, sakiau: darbo vietas turėsite, svarbiausia, kad visi esate sveiki ir gyvi. Padėsime kuo galėdami", - užtikrino E.Bulavas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"