TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žmonos užuovėjoje

2008 10 27 0:00
Kukli VMI tarnautoja A.Trečekauskienė įsisuko į didelį verslą.
LŽ archyvo nuotrauka

Unikalia žmona, sugebėjusia įsigyti nuosavybės pajūryje ir net Valstybiniame jūrų uoste, valdančia keletą neįkainojamos vertės žemės sklypų ir planuojančia pasistatyti viešbutį dangoraižį, atsidžiaugti negali Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Saulius Trečekauskas, pasinaudojantis net tarnybine padėtimi, kad padėtų žmonai krautis milijonus.

Klaipėdietė Aurelija Federavičienė, prieš dešimt metų ištekėjusi už Sauliaus Trečekausko, gyvendama su pirmuoju vyru milijonų neturėjo. Pradėjusi bendrauti su buvusiu EBSW vairuotoju S.Trečekausku, dabar dirbančiu VMI viršininko pavaduotoju, skaičiuoja vis didėjančius turtus.

Gausybės ragas

Turtai lyg iš gausybės rago pasipylė 1997 metais, kai tuometinis Klaipėdos apskrities viršininkas Laisvūnas Kavaliauskas leido anksčiau valstybei priklausiusį žemės sklypą Melnragėje, Kopų g. 69a, pigiai nusipirkti S.Trečekauskui, A.Federavičienei ir jų tėvams. Sklype stovintys poilsio namai, anksčiau taip pat priklausę valstybei, tuo metu jau buvo šio klano nuosavybė.

Už sklypo dalį Melnragėje prieš dešimtmetį kiekvienas iš savininkų sumokėjo po 400-500 litų, o dabar sklypo vertė viršija 800 tūkstančių litų. Jame A.Trečekauskienė su bendraturčiais ruošiasi statyti 132 metrų aukščio dangoraižį, kuriame bus įrengtas didžiulis viešbutis.

Ten, kur ateityje iškils dangoraižio kuorai, dabar stovi kukli poilsinė, o į ją veda dar kuklesnis keliukas, labiau primenantis dviračių taką. Kad į Melnragę atvykstantys poilsiautojai čia nestatytų automobilių, gyventojai netgi užtvėrė kelią.

Greitai to užtvaro neliks - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama Trečekauskų užmojus pasistatyti viešbutį, ketina keliuką praplatinti iki 6 metrų ir dar nutiesti 6 metrų pločio naują kelią, kad sujungtų Molo ir Pamario gatves. Taip pat valstybinėje žemėje bus įrengta 66 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Tam reikėtų iškirsti gerą gabalą pajūrio miško, bet negi gaila padaryti paslaugą įtakingo žmogaus šeimai?

Melnragiškiai renka parašus

Kad neprieštarautų ir melnragiškiai, kurie puikiai žino, jog Melnragėje netoleruojami aukštesni nei keturių aukštų pastatai, apie detaliojo plano svarstymą pranešta likus savaitei iki susirinkimo. O susirinkimas paskirtas kaip tik tuo metu, kai dauguma gyventojų darbe - dešimtą valandą ryto.

Susivokę, kad buvo apgauti, melnragiškiai pradėjo rinkti parašus, kad prieštarauja ruošiamam detaliajam planui Kopų g. 69a. Jie nesutinka, jog būtų iškirstas miškas ir nutiestas kelias. Jau surinkti 149 parašai.

Ištikimas atstovas

Iki santuokos verslininke nebuvusi, Konservatorijoje mokslus baigusi A.Trečekauskienė ir dabar nesiskelbia esanti turtinga žemvaldė ar įtakinga verslininkė. O galėtų - kartu su vyru valdo ne mažiau nei 6 sklypus pajūryje, vos per kelis šimtus metrų nuo jūros. Šeimai priklauso 500 kv. metrų namas Melnragėje, pilaitė Labrenciškėse, trijų kambarių butas Vilniuje. Ir netgi deviacijos įrenginys, esantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje. Turtų vertė viršija porą milijonų litų.

Tačiau A.Trečekauskienė nesididžiuoja ir triūsia eiline tarnautoja VMI Vilniaus skyriuje, kur vieta jai atsirado 2005 metais, kai jos vyras įsitaisė tuometinio finansų ministro Zigmanto Balčyčio padėjėju.

Dirbdamas atsakingą darbą VMI sutuoktinis skuba ne tik į įvairias įstaigas, bet net ir į teismus, kur jis, aukodamas savo brangų laiką, atstovauja žmonos interesams. Atstovauja sėkmingai, nes bylos, kurias nagrinėjant dalyvavo S.Trečekauskas, buvo išspręstos A.Trečekauskienės naudai.

Kas ta deviacija?

Taip buvo ir tada, kai A.Trečekauskienei teko bylinėtis dėl varžytynėse įsigyto deviacijos įrenginio. Nežinote, kas tai? Nieko gėdingo, A.Trečekauskienė tikriausiai taip pat nežino. Kaip atrodo deviacijos įrenginys, kokia jo konstrukcija, negalėjo pasakyti net Susisiekimo ministerijos sekretorius ir Valstybinio jūrų uosto direktorius.

Viskas paprastai paaiškinama - deviacijos įrenginį nedaug kas yra matęs, nes stovi jis beveik pačiame akvatorijos viduryje, per porą šimtų metrų nuo farvaterio, kuriuo plaukia galingi keltai iš Tarptautinės jūrų perkėlos į Švediją ir Vokietiją. Jis pastatytas prieš penkiasdešimt metų (kai dar nebuvo Tarptautinės perkėlos) tam, kad laivai, manevruodami uoste aplink šį į betono aikštelę panašų hidrotechninį statinį, nustatytų kompasų paklaidą.

Nuo kranto deviacijos įrenginio neįžiūrėsi, reikia priplaukti kateriu, kad jį apžiūrėtum. O štai A.Trečekauskienė įžiūrėjo šį hidrotechninį įrenginį ir nuo kranto, kai buvo pradėtas išpardavinėti bankrutuojančios UAB Laivybos paslaugų centras turtas. Glaudžiai su valstybine žvejybos laivyno įmone "Jūra", dėl kurios bankroto kaltas EBSW, bendradarbiavęs Laivybos paslaugų centras paskutinėmis gyvavimo dienomis pardavinėjo viską, ką turėjo. Net tai, ko parduoti neturėjo teisės - hidrotechninį deviacijos įrenginį.

Valstybė pražiopsojo

Pagal Lietuvos įstatymus hidrotechniniai įrenginiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) akvatorijoje gali priklausyti tik valstybei. 2002 metų gruodžio 13-ąją, kai buvo parduotas deviacijos įrenginys, KVJU direkcijos interesus gynė Teisės skyrius, kuriam vadovavo S.Trečekauskas. Jis ne tik puikiai žinojo, kad Laivybos paslaugų centras negali parduoti deviacijos įrenginio privačiam asmeniui, bet galėjo būti informuotas ir apie uosto plėtros planus.

Bet A.Trečekauskienė galėjo šito ir nežinoti, argi ne? Ir nusipirko moteriškė, neturėdama kur dėti pinigų, betono stulpą viduryje uosto akvatorijos už 100 litų.

- Nežinome, kam jai jo prireikė, - vienu balsu tvirtino kalbinti KVJUD darbuotojai. - Neįsivaizduojame, kaip ji galėtų tą įrenginį panaudoti. Jis viduryje uosto akvatorijos marių, iš jo jokios naudos, deviacijai naudojamas retai, tik maži žvejybos laivai prie jo naikina kompasų paklaidą.

Kam A.Trečekauskienei deviatorius?

Vai, kokia neišmanėlė ta A.Trečekauskienė! Negana, kad už 100 litų nusipirko deviacijos įrenginį - betono stulpą greta farvaterio, dar ir su KVJU direkcija pradėjo bylinėtis, kai ši atsisakė įregistruoti jos pirkinį.

- Uosto akvatorijoje tai vienintelis privatus objektas, - pripažino KVJUD direktorius Sigitas Dobilinskas. - Akvatorijoje apskritai jokių statinių nėra ir būti negali, išskyrus navigacinius ženklus. Todėl mes atsisakėme registruoti šį į privačias rankas parduotą įrenginį.

-Tuo metu, kai A.Trečekauskienė nusipirko deviacijos įrenginį, S.Trečekauskas dirbo uosto direkcijoje, vadovavo Teisės skyriui. Kaip vertinate tai, kad jo žmona nusipirko deviacijos įrenginį, nors jis puikiai žinojo, jog jokio privataus objekto akvatorijoje būti negali?

- Pasielgė žmogus nesąžiningai, ką daugiau galima pasakyti. Nežinau, kam jis ketina tą įrenginį panaudoti, bet man rūpi, kiek tai gali trukdyti uosto plėtrai, - neslėpė nepasitenkinimo S.Dobilinskas.

Kai kurie kalbinti laivybos specialistai kalbėjo aiškiau - šis betono gabalas trukdo jau dabar, nes audringu oru plaukiantys keltai gali netyčia atsitrenkti į betoną. Jei deviacijos įrenginys nebūtų privatizuotas, uosto direkcija saugumo sumetimais jį jau būtų nugriovusi. O dabar reikės išpirkti iš A.Trečekauskienės. Ir tikriausiai jau ne už 100 litų.

Pirkinys už 100 litų, žala - 150 000 litų

2002 metais nusipirkusi hidrotechninį įrenginį ir negavusi sutikimo jį įregistruoti, A.Trečekauskienė patraukė į teismą. Iš pradžių į Vilniaus apygardos administracinį - gal todėl, kad nereikėtų toli į teismo posėdžius važinėti. Be reikalavimų, susijusių su įrenginio įregistravimu, A.Trečekauskienė pareikalavo atlyginti ir moralinę žalą - 150 tūkstančių litų.

Teismui atsisakius nagrinėti skundą Vilniuje, A.Trečekauskienė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. 2005 metų lapkričio 4-ąją į teismo posėdį Klaipėdoje atvyko S.Trečekauskas - jis, tuo metu dirbęs susisiekimo ministro patarėju, matyt, turėjo daugiau laiko žmonos verslo reikalams. Atsiėmęs reikalavimą dėl 150 tūkstančių litų kompensacijos S.Trečekauskas pasiekė, kad teismas priimtų A.Trečekauskienei palankų sprendimą, ir privatus šašas valstybinio uosto akvatorijoje galiausiai buvo įregistruotas.

Stovi ir tiek

Kiekviena uosto pėda, o juo labiau - akvatorijos pėda - yra labai brangi. Laivai moka didžiulius pinigus už kiekvieną uoste praleistą valandą.

A.Trečekauskienei priklausantis neprižiūrimas ir beveik nenaudojamas deviacijos įrenginys uosto akvatorijoje be naudos stovi jau šešerius metus. Per tą laiką A.Trečekauskienė KVJUD nesumokėjo nė vieno cento. Niekas ir neprašė, kad mokėtų.

Susisiekimo ministerijai labiau nei betono gabalas akvatorijoje trukdo žiniasklaidos dėmesys. Gavę LŽ klausimus dėl deviatoriaus, ministerijos klerkai suskubo įtikinėti, kad uostui to įrenginio visai nereikia.

O ar nebūtų buvę sąžiningiau išsiaiškinti, ar S.Trečekauskas nepasinaudojo tarnybine padėtimi, kai dirbdamas uosto direkcijos Teisės skyriaus vadovu ir turėdamas visą informaciją apie uostą ir jo plėtrą, žmonos vardu įsigijo hidrotechninį įrenginį, kuris galėjo priklausyti tik valstybei? Ar jis nepasinaudojo tarnybine padėtimi antrą kartą, kai dalyvavo teismuose būdamas susisiekimo ministro padėjėjas ir laimėjo bylą dėl deviacijos įrenginio įregistravimo? Ir galiausiai - ar jis ir dabar nesinaudoja tarnybine padėtimi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kad ši istorija nebūtų tinkamai įvertinta?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"