TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žongliravimas visuomenės nuomone intensyvėja

Rinkimų kampanijai pamažu įgaunant pagreitį, visuomenės nuomonių apklausos, atspindinčios žmonių palankumą vienai ar kitai politinei jėgai, vis dažniau tampa įrankiu pasipuikuoti prieš savo oponentus.

Visuomenės nuomonių tyrimų agentūros artėjant rinkimams politinių partijų kovoje vaidina vis svaresnį vaidmenį. Tačiau dažniausiai viešojoje erdvėje žmonių nuomonę stengiamasi pasukti taip, kad įvaizdis ne tik nenukentėtų, bet ir būtų išraiškingesnis, pasipildytų naujomis detalėmis. 

Tad vienos partijos puikuojasi įkopusios į viršūnę, kitos džiaugiasi pralenkusios bent savo nuolatinius konkurentus ar net ragina diskutuoti dėl tokių apklausų būtinybės.

Tačiau, pasak sociologo Vlado Gaidžio, politinės jėgos sunkiai pripažįsta savo padarytas klaidas. Daug dažniau dėl vėliau nenusisekusių rinkimų jos linkusios kritiką žerti nuomonių tyrimų agentūroms.

Suka savu kampu

Šį mėnesį pasirodžiusią informaciją apie žmonių palankumą vienai ar kitai politinei jėgai partijos suskubo pasukti joms naudinga kryptimi. Tyrimo rezultatai buvo palankiausi Darbo partijai, tad "darbiečiai" netruko padabinti savo tinklalapio skambia antrašte, kad būtent jų partija - populiariausia politinė jėga krašte.

Tos pačios apklausos rezultatai netruko atsidurti ir Liberalų ir centro sąjungos tinklalapyje. Tačiau ši partija gyrėsi savo pranašumu prieš Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD).

Tuo metu vieną žemiausių reitingų pastaruoju metu išlaikantys konservatoriai suskubo akcentuoti jau kitos agentūros atliktą nuomonių apklausą. "Jei Seimo rinkimai vyktų šiandien, Kaune juos laimėtų TS-LKD" - tokia antraštė puikuojasi šios partijos tinklalapyje. Po ja galima aptikti išsamų sėkmę antrajame pagal dydį krašto mieste per rinkimus jiems garantuojančio tyrimo rezultatų aprašymą.

Tuo metu valdančiajai koalicijai priklausantys, tačiau dėl artėjančių rinkimų akivaizdžiai nerimaujantys Liberalų sąjūdžio (LS) atstovai savo internetinėje erdvėje neseniai paskelbė diskusiją: "Kaip vertinate partijų reitingus? Ar verta skirti dėmesio jų rezultatams?"

Reikia ar nereikia?

Vis dėlto, LS pirmininko Eligijaus Masiulio nuomone, apklausos reikalingos, nes padeda partijoms koreguoti savo veiksmus. "Tačiau viską lemia tai, kaip jos atliekamos. Jeigu tyrimai daromi neobjektyviai, tuomet jie neigiamai veikia rinkėjų nuotaikas. Žmonės ima manyti, kad net ir prie širdies jiems esantys liberalai gali neperžengti rinkimų barjero, tad jų balsas pradings. Prieš 2008 metų rinkimus apklausos taip pat rodė, kad nepateksime į parlamentą, tačiau matote, kaip viskas įvyko, o atsakomybės dėl to neprisiima niekas", - LŽ tikino E.Masiulis.

TS-LKD atsakingojo sekretoriaus Raimundo Aleknos tikinimu, rinkimų štabo surinktais nepriklausomų sociologinių tyrimų duomenimis, pagal populiarumą krašto mastu jo atstovaujama partija dalijasi 1-2 vietomis ir šiek tiek lenkia socialdemokratus. 

"Penkiuose didžiuosiuose miestuose socialdemokratus lenkiame beveik dvigubai. Dažna apklausų klaida tampa vyresnių nei 74 metų rinkėjų ignoravimas. Tačiau dauguma jų remia mūsų partiją", - tvirtino jis ir pažymėjo, kad sėkmė Kaune susijusi su sėkmingu mero Andriaus Kupčinsko vadovavimu miestui.

Pastaruoju metu vieną aukščiausių reitingų turinčios Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tikino, kad jo vadovaujama partija jau kurį laiką nuomonių apklausų itin nesureikšmina. "Reitingai formuoja tam tikrą nuomonę visuomenėje. Kita vertus, paklaidos būna labai didelės. Prisiminkime praėjusius rinkimus, kai nė viena apklausa nežadėjo sėkmės Arūno Valinsko partijai", - LŽ teigė socialdemokratų vedlys.

Savo kaltės nemato

Anot sociologo V.Gaidžio, dėl apklausų gyventojų nuomonių tyrimų kampanijos kritikos sulaukia visada. Esą tai itin būdinga populiarumu nepasižyminčioms mažosioms partijoms. "Turbūt nebuvo atvejo, kad partija, turinti mažą reitingą, pripažintų, kad dėl to kalta ji pati. Ypač tai reiškiama po rinkimų. Neva žemi apklausų rezultatai įkalė žmonėms į galvą, kad reikiamo barjero partija neperžengs. Tačiau reikia suprasti ir politikus. Negi jie kaltins patys save", - ironizavo jis.

V.Gaidžio tvirtinimu, anksčiau pačios užsakinėjusios visuomenės nuomonių tyrimus, pastaraisiais metais partijos aprimo. To priežastis - sumažėję jų vidiniai ištekliai, ekonominis sunkmetis ir griežti rinkimų agitacijos reikalavimai. 

"Nuomonių apklausos partijoms padeda pažinti savo elektoratą, jo problemas. Ir, beje, rinkėjus, kuriuos jie gali persivilioti iš kitos politinės jėgos. Tačiau reikia suprasti, kad ir agentūros pasiekia ne visus rinkėjus. Itin sudėtinga apklausti žmones, gyvenančius išskirtinai turtinguose arba išskirtinai tautinių mažumų rajonuose", - LŽ pažymėjo sociologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"