TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žudynių metai augina paslaptis

2010 10 04 0:00
Kauno pedofilijos bylą net kelis kartus buvo išsireikalavęs į Vilnių tuometis generalinis prokuroras A.Valantinas.
LŽ archyvo ir Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotraukos

Rytoj sukaks metai, kai Kaune buvo nužudytas pirmasis teisėjas per atkurtos nepriklausomybės dvidešimtmetį, po jo - dar viena moteris. Per tragiškus metus nuo pernykščio spalio 5-osios, kai Kaune nuaidėjo pedofilijos skandalo pradžią skelbiantys šūviai, gyvybės jau neteko keturi su byla susiję žmonės. Tačiau per metus besitęsiantį tyrimą, galėjusį atskleisti pedofilų tinklo įsitvirtinimo Lietuvoje schemas, vis labiau ryškėja karštligiškos politinių grupių ir atskirų valstybės institucijų pastangos užgniaužti tiesą, įgyvendinant savus interesus.

Laimutė Stankūnaitė supanikavo. Prieš tai kelis kartus susitikusi su vadinamąją Kauno pedofilijos bylą, kurioje pagrindinė nukentėjusioji išlieka jos mažametė dukrelė, motinos namuose ir kitur galbūt išnaudota trijų vyrų, kontroliavusios Generalinės prokuratūros vadovais, rugsėjo 23-iąją moteris netikėtai surengė spaudos konferenciją Policijos departamente.

"Yra žmonių, kurie nenori, kad aš gyvenčiau!" - pareiškė L.Stankūnaitė.

Tolesnė kalba buvo lengvai nuspėjama: jos nekenčią Venckai - buvusio sugyventinio žuvusiojo Drąsiaus Kedžio giminės, dabar globojantys auka tapusią mažylę. Pasak L.Stankūnaitės, ne globojantys, bet - pagal naują motinos versiją - gal net patys ją tvirkinantys.

Tiesa, moters paniką galima būtų aiškinti ir kitaip. Mat kelios dienos iki spaudos konferencijos atstovauti L.Stankūnaitei atsisakė advokatė Loreta Kraujutaitienė, neva pabūgusi tiek jai, tiek šeimai išsakomų grasinimų.

Be to, ir valstybės skirta apsauga, dar neseniai šešėliu lydėjusi paskutinę gyvą likusią tragedijos veikėją, L.Stankūnaitei migruojant iš vieno įslaptinto buto į kitą, dabar akivaizdžiai apmažusi. Kaip teigiama, moteris jau kuris laikas gyvena tėvų bute, o apsaugininkų automobilis pasirodo tik prireikus kur išvykti.

Karštligiškas L.Stankūnaitės bandymas atkreipti dėmesį į savo saugumą - tik dar vienas posūkis netikėtumų ir tragedijų kupinoje byloje, dar prieš metus daugeliui panėšėjusioje į dažnai pasitaikančias buvusių mylimųjų kovas dėl vaikų, į kurias bandoma įtraukti ir valstybės institucijas.

Tačiau praėjusio spalio 5-ąją Kaune nuskambėję šūviai, nusinešę dviejų žmonių gyvybę, o paskui ištikusios dar dvi iki šiol paslaptimis apipintos mirtys bylos statusą pakeitė iš esmės.

Artėjant Kauno žudynių metinėms, "Lietuvos žinios" imasi dar kartą apžvelgti šį tragedijų lydimą tyrimą, pačių prokurorų pavadintą "byla žudike". Šį kartą norime atkreipti dėmesį į daugybę keistų nesutapimų ir povandeninių srovių užsitęsusiame tyrime, taip pat į valstybės institucijas ir atskirus asmenis, kurie, prisidengdami žuvusių žmonių ir mažo vaiko tragedija, bando žaisti savo nešvarius žaidimus.

Supratimo nesulaukė

"Aš dar noriu tikėti, kad šioje supuvusioje teisinėje valstybėje yra sąžiningų ir dorų pareigūnų, kurie padarytų viską, kad pedofilai ir iškrypėliai gautų užtarnautą bausmę. Toks ikiteisminis tyrimas, koks atliekamas šiuo metu, yra pakartotinė trauma tiek mano mažametei dukrai, tiek man, tiek mano tėvams. Jeigu iš šio laiško kas nors supratote, kas vyksta nepriklausomoje Lietuvoje, prašau ką nors darykite, prašau kaip nors padėkite. Jei apskritai įmanoma dar kuo nors padėti", - lygiai prieš metus politikams, visuomenininkams, žurnalistams išsiuntinėtame laiške maldavo D.Kedys.

Prieš tai beveik metus jis bandė prisibelsti į teisėsaugos institucijų duris ir sąžinę, prašydamas apginti tuo metu vos ketverių metukų dukrelę.

2008-ųjų lapkritį mažylė iš pradžių močiutei, tetai, o paskui ir tėvui pasipasakojo, regis, neįtikimus dalykus: kaip mamos L.Stankūnaitės bute ir kitur ją "laižė" ir "sysalus į burnytę" kaišiojo svetimi dėdės. Pirmiausia buvo paminėtas solidus verslininkas, buvęs Seimo pirmininko, Pilietinės demokratijos partijos vadovo Viktoro Muntiano visuomeninis padėjėjas Andrius Ūsas. Vėliau mažylė kaip galimą skriaudiką atpažino Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, kalbėjo ir apie iki šiol nenustatytą šviesiaplaukį Aidą.

Kauno Panemunės policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos pedofilijos užsisuko sparčiai. Jau 2008-ųjų gruodžio 29 dieną įtarimai dėl vaiko tvirkinimo buvo pareikšti A.Ūsui. Tyrėjai neslėpė, kad medžiagos turi pakankamai, tad byla netrukus keliaus į teismą.

Tada šioje istorijoje prasidėjo keistumai, tebesitęsiantys iki šiol. Tyrimą iš policijos perėmė Kauno apylinkės prokuratūra. Pagrindiniai ir beveik vieninteliai jos atlikti darbai - iki 2009-ųjų gegužės surengtos kelios mažylės apklausos. Net ir po jų tada jau penkiametė mergaitė, pasak tyrusių psichologų, gerai suprantanti įvykius, bet nelinkusi apie juos fantazuoti, laikėsi savo: ją skriaudė trys dėdės, o mama apie tai žinojo.

2009-ųjų vasarą Kauno pedofilijos bylą net kelis kartus buvo išsireikalavęs į Vilnių tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Kaip paaiškėjo vėliau - D.Kedžio dukters prievartavimu kaltinto teisėjo J.Furmanavičiaus kurso draugas. Tai geriausiai paaiškina, kodėl ikiteisminio tyrimo metu teisėjas taip ir nebuvo apklaustas. Pats atsisakyti teisinės neliečiamybės ir gintis nuo D.Kedžio kaltinimų pedofilu viešai (išsiuntinėtuose apie 200 laiškų su garsiuoju "filmu" Seimo nariams, žiniasklaidai) išvadintas J.Furmanavičius kažkodėl nesiryžo.

Bylai klaidžiojant tarp dviejų miestų, atėjo 2009-ųjų spalis. D.Kedys, padedamas sesers teisėjos Neringos Venckienės, skundais dėl vilkinamo tyrimo užvertė tiek teisėsaugos, tiek politines institucijas.

O spalio 5-osios rytą nuaidėjo mirtini šūviai, kurie ir nusinešė teisėjo J.Furmanavičiaus ir galbūt tvirkintos mergaitės motinos L.Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės, D.Kedžio taip pat kaltintos pedofilams pardavinėjus ir savo dukrą, gyvybę.

Nesutapimai prasideda

Spalio 5-osios rytą V.Sladkevičiaus gatvėje išvažiuojantis iš savo namų kiemo buvo nušautas teisėjas J.Furmanavičius. Į jį paleisti keturi šūviai: du į kūną, du, kontroliniai, į galvą. Po gero pusmečio prokurorai, atskleidę kai kurias šio nusikaltimo detales, tvirtino, kad J.Furmanavičius, kurio automobilį žudikas (ar žudikai) užblokavo savo mašina, pasitikti lemties iš jo išlipo kažkodėl pro keleivio dureles.

Iš karto po tragedijos policijos pareigūnai žinią apie teisėjo žūtį pranešė ne kam kitam, o buvusiai D.Kedžio sugyventinei L.Stankūnaitei, tuo metu susitikinėjusiai su dukra. Ši iš karto puolė skambinti savo seseriai V.Naruševičienei.

Iš vėliau paviešintų seserų pokalbių gali susidaryti įspūdis, kad L.Stankūnaitė neabejojo, jog šaudė D.Kedys. Pokalbyje ji J.Furmanavičių vadino "artimu žmogumi", nors iki šiol viešai neigia pažinojusi teisėją. Perspėta V.Naruševičienė visiškai nesiruošė slėptis. Priešingai - ji ramiai sėdėjo namie ir viename rusiškų forumų aktyviai diskutavo, kaip auginti šunis.

Lygiai po trijų valandų iš mokyklos grįžusi V.Naruševičienės dukra rado nužudytą motiną. Kaip ir į teisėją, žudikas (ar žudikai) į moterį paleido keturias kulkas - dvi į kūną, dvi į galvą. Šalia žuvusiosios mėtėsi D.Kedžiui savigynai išduotas pistoletas "Beretta" (ekspertai nustatė, kad iš jo šaudyta nebuvo). Jau vėliau ne vieną dešimtmetį tyrėjams vadovavęs buvęs Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas, viešai stebėdamasis šios bylos eiga, prakalbo: "Aplinkybė, kai nušaunamas žmogus ir nusikaltimo vietoje paliekamas kitas ginklas kaip "vizitinė kortelė", kelia labai didelių abejonių..."

Tos pačios spalio 5-osios vakare baltas mikroautobusiukas, pastebėtas J.Furmanavičiaus žūties vietoje, buvo aptiktas prie A.Ūso namų. Pagrindinis bylos herojus nedelsdamas pareiškė turėjęs tapti dar viena D.Kedžio auka, bet, laimei, tą dieną anksčiau išvykęs iš namų. Lygiai po pusmečio A.Ūsas savo "stebuklingą" išsigelbėjimą grindė priešingu argumentu - esą iš namų jis, laimei, tą dieną išėjo gerokai vėliau nei paprastai...

Žudynių dieną tyrėjai taip pat prasitarė, kad dar vidudienį prie išvažiavimo iš Kauno į avariją pateko automobilis, kuriuo esą galėjo sprukti D.Kedžio bendrininkai. Pareigūnai tuo metu neslėpė ieškantys ne vieno, o kelių žudikų, mat iš karto po tragedijos atsirado liudininkų, patvirtinusių, jog prie teisėjo J.Furmanavičiaus automobilio sukiojosi keli asmenys.

Pats D.Kedys, pagrindinis įtariamasis, tuo metu dingo lyg į vandenį. Pareigūnams jo nepavyko surasti net penkis mėnesius, nors, kaip teigta, tam dėtos visos pastangos, įtariamo žudiko žvalgytasi ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Netrukus po žudynių dalyje žiniasklaidos pradėjo rodytis informacija, formavusi kryptingą nuomonę - žudė D.Kedys, o pareigūnai, nors informuoti apie galimas jo užmačias, nesiėmė priemonių galimoms aukoms apsaugoti. Taip vos kelios dienos po tragedijos Kaune viename leidinyje pasigirdo kaltinimų bylą prieš pat žudynes perėmusiai Vilniaus apygardos prokuratūrai. Esą L.Stankūnaitė ir V.Naruševičienė čia ne kartą skundėsi, kad D.Kedys grasina išžudyti visą šeimą, tačiau prokurorai nieko nepadarė joms apsaugoti.

"Nebuvo jos atėjusios pas mane ar pas mūsų prokurorus. Tai yra ne visai teisybė, kad ji (L.Stankūnaitė - red.) atėjo pas kažkokį prokurorą ar dar kažką, to nebuvo", - atsikirto Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.

Tuo pat metu, 2009-ųjų spalio 6 dieną, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktus duomenis, priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kurioje teigiama, kad pedofilijos byloje įtarimai L.Stankūnaitei nepareikšti nepagrįstai, ir nurodė Vilniaus apygardos prokuratūrai šį klausimą išspręsti. Prokurorai, viešumoje karštai reikalaujantys laikytis teisinės valstybės principų, šį sprendimą ignoruoja iki šiol.

"Čiupinėjo" bylą

Po žudynių jau ne tik mergaitės prievartavimo, bet ir dvigubos žmogžudystės tyrimas užsisuko iš naujo. Netrukus paaiškėjo, kad verslininkas A.Ūsas, atkakliai neigiantis savo kaltę, yra pripažintas ne tik įtariamuoju pedofilijos byloje, bet ir nukentėjusiuoju tyrime dėl žmogžudysčių. Tokio paradoksalaus sprendimo motyvų pareigūnai neatskleidžia iki šiol.

Dalis atsakymo randama Baudžiamojo proceso kodekse - ten fiksuojama, kad nukentėjusiuoju pripažintam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu bei teisme leidžiama susipažinti su bylos medžiaga. Taigi A.Ūsas galėjo vienas pirmųjų sužinoti žmogžudystės byloje surinktus duomenis bei jais pasinaudoti su šia byla glaudžiai susijusiame ikiteisminiame tyrime dėl mažametės seksualinio išnaudojimo, kuriame buvo pagrindinis įtariamasis.

Tačiau A.Ūsas, regis, norėjo dar daugiau: tiksliai sužinoti, kokius įkalčius pareigūnai surinkę pedofilijos byloje. Su tokiu pageidavimu verslininkas kreipėsi į bylą tyrusią Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorę Genovaitę Ročienę. Šiai atsisakius, įtariamojo reikalavimas pateiktas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojai Ritai Čivinskaitei - esą kitu atveju A.Ūsas atsisakys duoti parodymus. Taip tyrimo medžiaga atsidūrė įtariamojo rankose. Ja, atitinkamai dozuojant informaciją, iki šiol buvo maitinamos bent kelios žiniasklaidos priemonės, ginančios A.Ūsą ir jo globotine vadintą L.Stankūnaitę.

Nors tuo metu dėl anksčiau vilkinto tyrimo ir pareigūnų aplaidumo vyko daugybė patikrinimų, savo nuomonę išsakė specialiai suburta Seimo komisija, nuobaudos skirtos net septyniems prie bylos prisidėjusiems Kauno prokurorams, tiek pedofilijos, tiek žmogžudysčių tyrimai strigo ir toliau. Šiandien aiškėja: butas, kuriame pedofilų galėjo būti prievartaujama ir tvirkinama mergaitė, taip ir liko neapžiūrėtas, byloje figūruojančių asmenų telefoninių pokalbių (o vien teisėjas J.Furmanavičius, kaip teigiama, naudojosi aštuoniais mobiliaisiais) išklotinės, jei ir buvo peržiūrėtos, prie tyrimo nepridėtos, nepasidomėta įtariamųjų verslais, pajamomis, turtu, kitomis "smulkmenomis".

Prokuroras blefavo

Nuo pat žudynių Kaune prokurorai maitino visuomenę pažadais: byla netrukus pasieks teismą. Atėjo 2010-ieji, bet tyrimas, regis, nepajudėjo iš vietos. Sausio 27-ąją prezidentė Dalia Grybauskaitė "ant kilimėlio" išsikvietė tuometinį generalinį prokurorą A.Valantiną, netrukus ten pat atskubėjo jo pavaduotojai Gintaras Jasaitis ir Vytautas Barkauskas. Po trijų valandų iš prezidentės kabineto išėję pareigūnai paskelbė naujieną: tyrimas baigtas, A.Ūsas tuoj taps kaltinamuoju, byla netrukus keliaus į teismą. Paklaustas, koks procesinis sprendimas priimtas teisėjo J.Furmanavičiaus atžvilgiu, generalinis prokuroras patikino, kad tai padaryti ketinama artimiausiu metu.

Dėl paskelbtos žinios, regis, nesijaudino tik A.Ūsas. Tą pačią dieną žurnalistų klausiamas, ar žino, kad netrukus jo byla keliaus į teismą, jis mįslingai mestelėjo: "Dar pamatysite, kur čia kas keliaus."

Jau kitą dieną paaiškėjo, ką pagrindinis įtariamasis turėjo omenyje. Į viešumą iškilo informacija, kad generalinis prokuroras A.Valantinas, prezidentūroje kalbėdamas apie tyrimo rezultatus, melavo tiek visuomenei, tiek valstybės vadovei.

Tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos prokuratūra sausio 26 dieną nutraukė ikiteisminius tyrimus mergaitės motinos L.Stankūnaitės bei pernai spalį nušautų jos sesers V.Naruševičienės ir teisėjo J.Furmanavičiaus atžvilgiu. Verslininkui A.Ūsui vietoj įtarimų mažametės seksualiniu prievartavimu palikti kur kas švelnesni - dėl tvirkinimo, už kurį gresia ne ilgas laisvės atėmimas, bet piniginė bauda.

Netrukus pasigirdo dar viena keista žinia: sausio 30-ąją Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) gavo iš prezidentūros persiųstą šalies vadovei adresuotą A.Ūso skundą, kuriame šis reiškė susirūpinimą, ar nepalankiai apie Lietuvos teismų darbą atsiliepusi D.Kedžio sesuo N.Venckienė toliau gali dirbti teisėja. Tarpininkauti įtariamajam pedofilijos byloje, taip sukeldama diskusijas apie siekį institucijos vardu paveikti TEDK, ėmėsi prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė, nors, remdamasi teisės aktais, turėjo skundą grąžinti pareiškėjui bei paaiškinti, kad tai ne prezidentūros kompetencija, kad į komisiją turi kreiptis pats pilietis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras jau tada pareiškė: toks beprecedentis įvykis gali turėti rimtų padarinių ateityje. Pasak jo, atvejo, kai piliečio prašymu į TEDK kreiptųsi prezidentūra (prezidentas skiria ir atleidžia teisėjus), nebuvo nei Algirdo Brazausko, nei Valdo Adamkaus, nei Rolando Pakso prezidentavimo laikais.

Tęsinys - rytojaus numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"