TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žudynių metai augina paslaptis

2010 10 07 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pabaiga. Pradžia 2010 m. spalio 4, 5, 6 d.

Mažos mergaitės tragedijos sukrėsti Lietuvos žmonės jau ne vieną mėnesį prie Generalinės prokuratūros ir jos padalinių protesto akcijomis reikalauja išsklaidyti Kauno pedofilijos bylą gaubiančias paslaptis. Tuo metu interesų grupės, jomis pasinaudodamos, įgyvendina savus interesus.

Žūčių, nesutapimų, teisėsaugos išsisukinėjimų virtinėje maža pedofilų taikiniu tapusi mergaitė liko lyg įvykių nuošalyje. Taip pat nuošalyje atsidūrė pedofilijos bylos priešistorijos, greičiausiai galinčios logiškai pagrįsti tolesnius jos herojų veiksmus.

Daugelis, jau mintinai žinantys, jog Andrius Ūsas buvo verslininkas ir politikas, greičiausiai negirdėjo, kad dar prieš kelerius metus iki pedofilijos bylos jis aktyviai siekė tapti vaikų teisių gynėju.

Lapės vištidėje

Tuo tikslu istorijos herojus, pasinaudodamas Seimo pirmininko visuomeninio padėjėjo pažymėjimu, buvo kreipęsis į Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. Tokie skyriai, esantys kiekvienoje savivaldybėje, pavaldūs ne Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai, kaip dažnai klaidingai manoma, bet, pagal seną tradiciją, - Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT), pedofilijos skandalo metu neišleidusiai nė garselio. Tai šios tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė, ne vienus metus slapčia kariavusi su tuomete Vaiko teisių apsaugos kontroliere Rimante Šalaševičiūte, LŽ komentuodama Drąsiaus Kedžio dukrytės neteisėtą išvežimą į Vaiko raidos centrą Vilniuje (iš tikrųjų - psichiatrijos ligoninę), ramiai pareiškė: "Ir aš būčiau priėmusi tokį patį sprendimą!"

A.Ūsas apie Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus duris pradėjo brazdintis nuo 2006-ųjų. Pirmiausia, mosuodamas Seimo pirmininko padėjėjo pažymėjimu ir aiškindamas, kad tai parlamento vadovas jam pavedė domėtis vaikų teisių apsaugos padėtimi, verslininkas bandė užsitikrinti tuomečio Kauno rajono mero Leonardos Gineikos užtarimą. Merui nesileidus į kalbas, buvo kreiptasi į vicemerą, kuris verslininkui ir atvėrė vaikų globėjų tarnybos duris.

Ne paprastai atvėrė - Seimo pirmininko padėjėjui Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba išskyrė atskirą kabinetą. Čia, kaip paliudijo pati Laimutė Stankūnaitė, ji ir susipažino su labai maloniu žmogumi, būsimuoju globėju ir dukters krikštatėviu A.Ūsu.

L.Stankūnaitę su verslininku esą suvedė Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja Sigita Mockienė. Esą A.Ūsas - vaikų teisių gynėjas, žinomo politiko visuomeninis padėjėjas, todėl galės jai padėti.

Dabar S.Mockienė nepaliaujamai tvirtina: "Aš to nerekomendavau, aš tai viešai paneigiu."

Vienaip ar kitaip, A.Ūsas ne kartą tvirtino sutikęs pagelbėti vienišai, buvusio sugyventinio skriaudžiamai moteriai. Jis net atstovaudavo jai teismuose ir supažindino su jau minėtu Naujosios sąjungos atstovu advokatu Deiviu Valiuliu.

Maža to - kaip uolus vaikų teisių gynėjas A.Ūsas, drauge su D.Valiuliu, ne kartą lankėsi ir mažąją D.Kedžio dukrelę tuo metu globojusių jos senelių Kedžių namuose. Į ten vyrai vykdavo kartu su Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojomis. Vizituodavo ne tik Kedžių, bet ir kitų į Vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratį patekusių Kauno rajono vaikučių namus. Iš tų laikų, kai lankytasi pas Kedžius, yra išlikęs oficialus raštas, kur šalia Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnės S.Mockienės parašo suraityta ir A.Ūso pavardė.

"Dėdžių" pamėgta įstaiga

Politikos laiptais kylantis verslininkas A.Ūsas tuo metu domėjosi ne tik probleminėmis vaikus auginančiomis Kauno rajono šeimomis. Dažnas svečias jis buvo ir Kauno apskrities socializacijos centre, tuo metu dar vadintame Kauno globos namais "Viltis".

Šios globos įstaigos, dabar prižiūrinčios probleminio elgesio berniukus, o anksčiau - ir mergaites, direktorius Adolfas Skališius priklausė toms pačioms, kaip ir A.Ūsas, politinėms organizacijoms - iš pradžių Darbo partijai, o po skilimo ir Pilietinės demokratijos partijai. Abu vyrai bendrame sąraše dalyvavo - nesėkmingai - 2008-ųjų Seimo rinkimuose.

Būtent partine bendryste A.Skališius aiškino ir dažnus A.Ūso bei jo atsivestų "dėdžių" vizitus vaikų globos namuose. Esą čia A.Ūsas ir dar keli jų partijos kolegos rengdavo savo susitikimus.

Kiek kitokią versiją pateikė viena buvusi Kauno apskrities vaikų socializacijos centro darbuotoja. Pasak jos, apsilankęs A.Ūsas ne kartą kalbėjo, kad atvažiuos tam tikri "dėdės", pabus su vaikais, pakalbės. Tokie susitikimai globos namuose, neoficialiai garsėjusiuose dėl itin dažnų nepilnamečių auklėtinių nėštumo atvejų, kaip teigiama, vykdavo jau po darbo valandų.

Kaip pasakojo buvusi darbuotoja, bent jai susidaręs įspūdis, kad A.Ūsas šiuose namuose buvo lyg tarpininkas ieškant vaikų pedofilams.

Užsieniečių interesas

Atsitiktinai ar ne, būtent šie globos namai panašiu metu buvo pelnę didelį Lietuvoje bandančių įsitvirtinti danų specifinių pomėgių verslininkų palankumą. Kaip jau rašė LŽ, A.Skališiaus vadovaujamą įstaigą, kaip paramos objektą, dažnai nurodydavo Kaune įsikūręs danas Michaelis Z.Dalgaardas, pagarsėjęs, kad Lietuvos vaikams padėti jo įkurtą labdaros fondą "Baltic child protection" interneto erdvėje reklamuoja pusnuogis Norvegijos modelis.

Tuometę vaiko teisių apsaugos kontrolierę R.Šalaševičiūtę sudomino ir fondo puslapyje anksčiau buvusi nuoroda į internetinės modelių agentūros svetainę, kurioje siūlyta pasinaudoti itin jaunų merginų paslaugomis. Kontrolierei šią informaciją pateikus Generalinei prokuratūrai, kurios prašyta pradėti tyrimą, visos nuorodos į modelių agentūrą iš paramos fondo "Baltic child protection" interneto svetainės dingo.

Modelio karjerą nepilnametėms lietuvaitėms žadėjo ir kitas danas, "Baltic child protection" rėmėjas, prieš tai mūsų krašte bandęs veikti per savo paties įsteigtą labdaros organizaciją "The diamond fund" - Kimas Madsenas. Su šio Danijos piliečio vardu siejamas prieš dvejus metus užviręs skandalas dėl padėties dabar jau išardytuose Pikeliškių globos namuose. Pikeliškių globos namų vadovė Ona Kuprienė viešai buvo apkaltinusi jų rėmėju besiskelbusį K.Madseną pedofilija - šiam panorus kelias globos namų auklėtines išsivežti savaitgaliui į viešbutį "Villon", kur jos esą būtų "smagiai praleidusios laiką" su labdaringu danu bei jo bičiuliu. Įdomiausia, kad ši informacija, pasiekusi teisėsaugininkus, nesudomino vaikų gerove turinčių rūpintis Lietuvos institucijų, susibūrusių po Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sparnu, jos nuo konflikto pradžios aktyviai ėmėsi ginti K.Madseną ir jo specifinius interesus. Kaip nesudomino ir aplinkybė, kad kelerius metus jų proteguotas ir gintas K.Madsenas, lyg tyčia, Lietuvoje plėtotus verslus uždarė ir iš šalies dingo iš karto po praėjusių metų spalį Kaune nuaidėjusių šūvių.

Bičiulių siekis

Kaip LŽ ne kartą skelbė, po SADM sparnu prisiglaudusiose įstaigose jau senokai susibūrė itin drauginga (vieni kitų atžvilgiu) asmenų grupė, pagrindiniu savo siekiu garsiai deklaruojanti rūpestį be globos likusiais Lietuvos vaikais. Ypač ši grupelė suklestėjo 2008-ųjų pabaigoje ministru tapus konservatoriui Rimantui Dagiui, kuris savo patarėja pasirinko nevyriausybinių organizacijų susivienijimo "NVO vaikams konfederacija" vieną iš vadovių Eleną Urbonienę.

Kaip teigiama, būtent ši ponia K.Madsenui ir kitiems Lietuvos vaikais besidomintiems užsieniečiams bei pinigingiems vietos veikėjams atvėrė duris tiek į "NVO vaikams konfederaciją", tiek į socialines problemas sprendžiančią ministeriją, suvedė su VVTAĮT vadovybe, supažindino su politikais.

Sėkmingai besiplėtojančiai grupei pagalius į ratus, regis, kaišiojo tik Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, kėlusi triukšmą dėl stebinančių išimčių, įgyvendinant įvaikinimo procesus, ir kontroliavusi užsieniečių veiklą globos įstaigose.

Ypač aršiai R.Šalaševičiūtės vadovaujama tarnyba buvo užsipulta dėl 2008-aisiais atliktos ir 2009 metais Seimui pristatytos anoniminės globos namuose augančių nepilnamečių apklausos. Jos metu 151 vaikas iš 3574 apklaustų patvirtino buvęs seksualiai išnaudojamas priežiūros įstaigose. Vos pradėjusi apklausą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga buvo apkaltinta taip kurstanti vaikų seksualumą ir supažindinanti su jiems nežinoma gyvenimo puse, o pateikusi rezultatus - sulaukė priekaištų, kad konkrečiose globos įstaigose nepradėjo tyrimų, nors duomenys buvo perduoti ir atitinkamoms Seimo institucijoms, ir teisėsaugai.

Jau 2009-aisiais, įsiplieskiant Kauno pedofilijos skandalui, iš minėtos grupės narių pradėjo sklisti informacija, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba - apskritai nereikalinga, o jos funkcijas galėtų perimti iki šiol vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus prižiūrima VVTAĮT, vadovaujama O.Tarvydienės.

Užkulisiuose vis plačiau kalbama apie tai, kad įgyvendinus iniciatyvą panaikinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą arba jos funkcijas paversti grynai simbolinėmis, VVTAĮT, veikiančios prie SADM ir mielai tenkinančios šalia susibūrusios specifinių interesų grupės siekius, rankos liktų visiškai laisvos.

Kaip teigiama, užduotis apriboti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklą buvo pavesta tai pačiai R.Dagio dešiniąja ranka tapusiai iš "NVO vaikams konfederacijos" atėjusiai E.Urbonienei. Esą, sėkmingai likvidavus tarnybą, šiai veikėjai, kol kas turinčiai trinti paprastos valdininkės kėdę, buvo net pažadėtas SADM viceministrės krėslas.

Paranki kandidatė

Vis dėlto neoficialiai šio sumanymo "smegenimis" vadinami ne SADM ar VVTAĮT atstovai, o dabartinė Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto (VPU SKI) steigėja ir vadovė, profesorė, "NVO vaikams konfederacijos" garbės prezidentė liberalcentristė Giedrė Kvieskienė ir jos artimas bičiulis, dėstantis tame pačiame universitete būsimiems pedagogams, vaikų psichiatras Linas Slušnys. Dar prieš kelerius metus, kai G.Kvieskienė ėjo "NVO vaikams konfederacijos" prezidentės pareigas, o E.Urbonienė buvo šios organizacijos direktorė, L.Slušniui buvo patikėtos garbingos viceprezidento pareigos.

Su G.Kvieskienės vardu siejama dar viena skandalinga, bet tyliai numarinta pedofilijos istorija: daugiau nei prieš dešimtmetį vykdytas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad po šios ponios sparnu įsteigtų nevyriausybinių vaikų globos namų "Atsigręžk į vaikus" auklėtiniai buvo seksualiai išnaudojami ne vieną kartą už tokio pobūdžio nusikaltimus teisto ir kalėjusio Leonido Gotlibo. Prieš kurį laiką, kalbėdama su LŽ apie to meto įvykius namuose "Atsigręžk į vaikus", G.Kvieskienė atvirai pareiškė, kad "pedofilai nuo pat įsteigimo ten aplink sukasi", tačiau taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl globėjai dėl to neieškojo teisėsaugininkų pagalbos.

Tai, kad kylantis skandalas nugesintas, jau tuo metu buvo sieta su įtakingais G.Kvieskienės ryšiais. Dabar su vaikų priežiūra, lavinimu ir globa susijusių institucijų "pilkąja kardinole" vadinama ponia, besitenkinanti kukliu VPU SKI direktorės postu, tais laikais dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Papildomo ugdymo skyriaus vedėja. Kartu su ja globos namus "Atsigręžk į vaikus" steigė įtakingi "švietimiečiai" bei politikai: tuometis ŠMM pavaldaus Lietuvos jaunimo turizmo centro vadovas Evaldas Brazlauskis, buvęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švietimo skyriaus viršininkas, vėliau - Seimo narys, dabar - Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris liberalcentristas Rimantas Remeika, kiti asmenys.

Per daugiau nei dešimtmetį nuo tų įvykių G.Kvieskienė, kuri tvirtina nebuvusi "politiškai įtakingas žmogus", užmezgė dar daugiau "aukštų" pažinčių. Jos įtakos rate atsirado ir itin ambicingas, įtakos ir karjeros visomis priemonėmis siekiantis vaikų psichiatras L.Slušnys.

Teigiama, kad būtent per L.Slušnį, aktyviai siekiantį "matomo" posto ir pagaliau Lietuvos psichiatrų asociacijos deleguotą į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽLEK), kaip geriausia kandidatė rūpintis vaiko teisėmis buvo pasiūlyta ligtolinė komisijos pirmininkė, jauna teisininkė Edita Žiobienė. Pats L.Slušnys netrukus užėmė jos vietą - tapo LŽLEK pirmininku.

Neoficialiai kalbama, kad E.Žiobienė parinkta kaip lengvai paveikiama kandidatė, be to, dėl nesigaudymo situacijoje galinti sudaryti rimtą pagrindą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos panaikinimui.

Kaip lengvai E.Žiobienė kartoja reikalingas mintis, rodo paprastas faktas: garsioji jai priskiriama frazė, esą "blogiausia motina yra geriau už geriausią globėją" (ištarta, raginant galbūt pedofilų prievartautą D.Kedžio dukrelę atiduoti motinai L.Stankūnaitei, kuriai vis dar prašoma pareikšti įtarimus pačiai pardavinėjus mažylę pedofilams), iš tiesų pirmiausia viešumoje nuskambėjo iš vaikų psichiatro ir tariamo žurnalistų etikos žinovo L.Slušnio lūpų, o vaiko teisių apsaugos kontrolierė ją klusniai pakartojo.

Gerai informuotų LŽ šaltinių teigimu, tai, kad ieškoma pagrindo likviduoti jos atstovaujamą instituciją, pastaruoju metu pajuto ir pati E.Žiobienė. Ji esą net rengiasi artimiausiu metu prašytis pokalbio pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę dėl ateities perspektyvų išsiaiškinimo.

Stebisi abejingumu

Jei E.Žiobienei buvo parinktas vaidmuo galutinai sukompromituoti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, taip atveriant kelius pedofilijos istorijoje tylėjimo taktiką pasirinkusiai O.Tarvydienės vadovaujamai VVTAĮT, sumanymas pavyko sėkmingai.

Naujoji kontrolierė E.Žiobienė, apleidusi pirmtakės inicijuotus tyrimus, kuriuose ne pačioje gražiausioje šviesoje rodėsi VVTAĮT bei ją kontroliuojanti SADM, Kauno pedofilijos byloje aktyviai stojo už tuos, kurie šį skandalą iki šiol yra pasirengę bet kokiomis priemonėmis numarinti.

Kaip paaiškėjo, kontrolierė E.Žiobienė iki šiol taip ir neprisirengė ne tik apsilankyti žmonių iki dabar apsuptuose Venckų ir Kedžių namuose, bet net paskambinti mažylės globėjai N.Venckienei, nesusipažino ir su kita puse - biologine mergaitės motina L.Stankūnaite.

Tačiau jau nuo gegužės vaiko interesus privalanti ginti pareigūnė aktyviai reiškė poziciją, kad galbūt pedofilų motinos namuose išnaudota mergaitė privalo būti grąžinta gimdytojai.

R.Žiobienė per visą skandalą taip ir nerado galimybės pasikalbėti ir su dar iki galo neatskleistą vaidmenį pedofilijos skandale atlikusios Kauno rajono Vaiko teisių tarnybos atstovais, nes jos esą pavaldžios ne kontrolierei, bet įvaikinimo tarnyboms.

Regis, po pastarųjų E.Žiobienės pasisakymų neišlaikė ne tik jau kuris laikas protestuojančių eilinių piliečių, bet ir Seimo narių kantrybė. Praėjusią savaitę Seimo narė Dalia Teišerskytė pareiškė pasibaisėjusi tuo, kad svarbiausia vaikų gynėja šalyje yra tokia abejinga "pačiai nelaimingiausiai mergaitei" Lietuvoje. Parlamentarė pripažino, jog gailisi pritarusi E.Žiobienės kandidatūrai balsuojant už ją Seime, ir žadėjo inicijuoti jos atleidimą.

Atomazga artėja

Šiuo metu Kauno pedofilijos byloje, kuria pasinaudodamos interesų grupės įgyvendina seniai brandintus savo siekius, - štilis.

Ekspertai, lyg laukdami, iš kur papūs vėjas, vis nebaigia išsamių labai panašiomis aplinkybėmis mirusių D.Kedžio ir A.Ūso palaikų tyrimų. Pareigūnai, prieš tai bandę D.Kedį paskelbti praėjusių metų spalį Kaune siautėjusiu žudiku, taip pat tarsi stabtelėjo.

Naują impulsą užsitęsusioje istorijoje jau spalio 11-ąją turėtų duoti Panevėžio apygardos teismas. Jis paskelbs, ar grąžinti pedofilijos bylą prokurorams, kad šie vis dėlto pareikštų įtarimus mažylės motinai L.Stankūnaitei, netikėtai viešai prabilusiai apie baimę tapti dar viena šios kruvinos istorijos auka.

"Šioje paslaptingoje istorijoje viską stengtasi sudėlioti taip, kad atrodytų, jog du žmones nužudė būtent D.Kedys. Tačiau dėliojimas akivaizdžiai akis bado savo juodais siūlais", - prieš kurį laiką LŽ tvirtino darbą baigęs prokuroras S.Stulpinas.

Ar vadovus pastaruoju metu pakeitusios teisėsaugos institucijos pasiryš atmesti kažkam naudingas dėliones, apsiimdamos paskelbti tiesą visus metus Lietuvą krečiančioje istorijoje, paaiškės jau netrukus.

Šiais metais Vilniaus tarptautinėje knygų mugėje dalyvavęs garsus anglų rašytojas Melvinas Burgessas, išgirdęs D.Kedžio istoriją, sakė, kad ji verta knygos ir vaidybinio filmo. Panašios tematikos apie seksualinės prievartos prieš vaikus M.Burgesso romano "Nikas Deinas" pabaigoje rašoma: "Žmonėms taip buvo nejauku girdėti apie šiuos prievartos atvejus, kad jie nenorėdavo teršti tokiomis bylomis savo įstaigų ir net teismų. Bet laikai pasikeitė. Visoje šalyje jau buvo iškeltos kelios panašios bylos, žmonės vis labiau suprato, kad lytinė prievarta įstaigose, įsteigtose tam, kad padėtų vaikams, paplitusi kur kas labiau negu iki šiol manyta. Mančesteryje ir kituose šalies miestuose buvo pradėta ieškoti vyrų, kuriuos vaikystėje skriaudė internatuose, ir lyginti jų atvejus su Niko. Buvo ištirti esami įkalčiai, atvertos kadaise baigtos bylos. Po trejų metų prasidėjo pirmieji teismai." Kada laikai pasikeis Lietuvoje ir pagaliau prasidės pedofilų ir tų, kurie jiems pardavinėjo vaikus, teismai?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"