TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žurnalistai taps pusiau valdininkais?

2008 12 15 0:00
Numatomas atsakomybės reglamentavimas R.Juozapavičiui kelia nemažai klausimų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vyriausybės programoje tarp kovos su korupcija priemonių esama nuostatos, kad papirkinėjamiems žiniasklaidos atstovams būtų taikomos tokios pat sankcijos kaip ir valstybės tarnautojams. Žurnalistai šiuos siūlymus vertina nevienareikšmiškai.

Atlygį už palankią publikaciją arba nemalonios informacijos nutylėjimą gavusiems žurnalistams, redaktoriams ir leidėjams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Ketinimų tokius žiniasklaidininkų poelgius prilyginti neskaidriems valdininkų sprendimams turi naujasis ministrų kabinetas.

Dovana būtų kyšis.

LŽ kalbinta žiniasklaidos teisės specialistė Liudvika Meškauskaitė pabrėžė, kad žurnalistų dalinis prilyginimas valstybės tarnautojams iš esmės pakeistų visuomenės informavimo priemonių darbuotojų statusą. "Žiniasklaidos atstovai taptų tarnybinių nusižengimų - kyšininkavimo, papirkimo, korupcijos - subjektais. Yra ir daugiau niuansų: pagal įstatymus jie turėtų pateikti deklaracijas Mokesčių inspekcijai ir jas skelbti, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto", - sakė L.Meškauskaitė.

Išeitų, kad žurnalistai, redaktoriai ir leidėjai turėtų pranešti apie kiekvieną savo sandorį, viršijantį 2,5 tūkst. litų? "Jeigu nusipirksite spintą už 3 tūkst. litų, turėsite pateikti ir deklaraciją", - vaizdingai kalbėjo teisininkė.

Baudžiamajame kodekse visuomenės informavimo priemonių darbuotojų sugretinimą su valstybės tarnautojais pasiūlė žurnalistų profesinė organizacija. "Mūsų teisininkai atkreipė dėmesį į vieną svarbų aspektą. Pasirodo, žurnalistai ar leidėjai net negali įskųsti žmonių, kurie jiems siūlo kyšį. Jei žurnalistas, redaktorius ar leidėjas neprilyginamas pareigūnui, vadinasi, tas, kuris jam duoda kyšį - anaiptol nepapirkinėja. Jei nesi pareigūnas, o tau duoda pinigų, tai galima vertinti kaip dovaną, neteisėtą atlyginimą, bet tai netraktuojama kaip korupcija. Atsakomybė šioje srityje negresia nei duodančiajam, nei imančiajam", - pabrėžė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.

Korupcijos neišgyvendintų

LŽS vadovas mano, kad sugriežtintas žiniasklaidininkų statusas paliestų naujienų turinį, kai konfliktinėse situacijose palaikoma tik viena šalis. "Dabar naudojamasi korupcine schema: jeigu norima kam nors daryti poveikį, pareigūnų papirkti neapsimoka, nes gali būti pats nubaustas - užtenka atsilyginti žurnalistui arba žiniasklaidos priemonei, kuri gali per viešumą tokį pareigūną paveikti", - aiškino D.Radzevičius.

Tačiau, L.Meškauskaitės įsitikinimu, pakeistas reglamentavimas iš esmės nepanaikins korupcijos apraiškų žiniasklaidoje, kuri esą labiausiai reiškiasi kaip tarnystė tam tikroms interesų grupėms. "Ši priklausomybė išreikšta kur kas didesnėmis sumomis ir lieka "už kadro". Dirigentai liks nepastebėti", - prognozuoja teisininkė.

Žiūri nepalankiai

Žurnalistas Artūras Račas į valdančiosios koalicijos sumanymą žiūri skeptiškai. "Neprisimenu tokių atvejų, kai Lietuvoje tikrieji valdininkai būtų baudžiami už kyšius. Todėl siūlau valdžiai pirmiausia susitvarkyti su jais", - sakė jis.

Žurnalisto vertinimu, apmokėjimas už užsakomąjį straipsnį veikiau yra ne kyšis, o neetiškas veiksmas. "Jeigu sukapoju savo kėdę ar išdaužiu savo langą, ar galima mane už tai bausti?" - retoriškai klausė A.Račas. Jam dėl siūlomų priemonių "nei šilta, nei šalta". "Tačiau aš nenorėčiau tapti valdininku", - pabrėžė žurnalistas.

Valdančiųjų drąsa

Korupcijos analitikas ir žurnalistas Rytis Juozapavičius džiaugiasi, kad valdantieji savo programoje kalbėdami apie kovos su korupcija iššūkius užsimena ir apie žiniasklaidą. "Tai rodo jų akylumą, išmintį ir drąsą, nes, mano supratimu, žiniasklaidos korupcija yra didžiulė problema, kurios neišsprendus neįmanoma demokratija ir gerovės valstybės kūrimas", - pažymėjo jis.

Tačiau numatomas reglamentavimas R.Juozapavičiui kelia nemažai klausimų. "Man toks baudžiamasis persekiojimas skamba neadekvačiai. Pasitelkus Baudžiamąjį kodeksą, prokurorus ir sutinkančius pranešti apie kyšio prašymą drąsius verslininkus jau šiandien būtų galima pasidomėti leidėjais bei redaktoriais, ir tai turėtų milžinišką poveikį. Žinoma, tai įrodyti - aukšta klasė", - svarstė jis.

Primename, kad pagal R.Juozapavičiaus kuruotą organizacijos "Transparency International" antikorupcinių iniciatyvų tyrimą pusė su savaitiniais žurnalais susidūrusių verslininkų teigia, kad jiems buvo leista suprasti, jog už reklamą tos žiniasklaidos priemonės žurnalistai parengs palankią publikaciją apie jų įmonę. "Viena geriausių priemonių kovojant su korupcija būtų remti alternatyvią žiniasklaidą, didinančią nuomonių įvairovę", - siūlo R.Juozapavičius.

LŽS vadovas D.Radzevičius pridūrė, kad išties būtina ko nors imtis skaidrinant žiniasklaidos veiklą. "Status quo tik smukdo pasitikėjimą žiniasklaida. Tikėtina, kad nauja tvarka net leistų užbėgti už akių korupcinėms schemoms", - kalbėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"