TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žurnalisto žudiko laisvės kaina

2012 05 23 7:41

Visą Lietuvą sukrėtusios užsakytos ciniškos žurnalisto Vito Lingio žmogžudystės vykdytojas Igoris Achremovas į laisvę išsiveržė iš aštunto karto. LŽ išsiaiškino, kad prieš lygtinai paleidžiant I.Achremovą buvo padaryta jam palanki žinybinės instrukcijos pataisa.

18 metų, 6 mėnesių ir 20 dienų - tiek įkalinimo įstaigose už žurnalisto V.Lingio nužudymą praleido buvęs "Vilniaus brigados" smogikas I.Achremovas.

1993 metų spalio 12 dieną I.Achremovas trimis šūviais, iš kurių du buvo kontroliniai į galvą, nužudė dienraščio "Respublika" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją V.Lingį. Neseniai į laisvę išleistam žudikui buvo likę kalėti 6 metus 6 mėnesius ir 11 dienų. I.Achremovui, nuteistam griežčiausia - mirties - bausme, kuri buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos, vieninteliam iš tokių kalinių, pakeitus įstatymus, pavyko pasiekti dar švelnesnės bausmės - teismas nutarė jam skirti 25 metus nelaisvės, bausmę atliekant ne Lukiškių kalėjime, o pataisos namuose.

Pirmąkart išsiveržti į laisvę I.Achremovas pabandė 2006 metų lapkritį. Įstatymas kaliniui tuo metu buvo palankus, mat numatė (kaip ir dabar numato), kad nuteistasis gali būti išleistas į laisvę lygtinai atlikęs vieną trečdalį teismo jam skirtos bausmės, jei jis turi mažametį vaiką, pataisos namuose elgiasi pavyzdingai, neturi nuobaudų. I.Achremovas šias sąlygas idealiai atitiko. Įkalintas 1993 metų spalį, jis 2005-ųjų sausį sukūrė šeimą su Sovetske (Kaliningrado sritis) gyvenančia ir du vaikus iš dviejų santuokų auginančia Rusijos piliete Natalija Kostikova. Kalinys 2006 metų sausį tapo tėvu, žmona jam pagimdė sūnų.

"Charakterizuojamas patenkinamai. 2005 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesiais su Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacija pasirašė autorinę sutartį, atliko vertimus iš anglų bei rusų kalbos, uždirbtas lėšas skyrė gyvūnėlių partnerystės programos "Antrasis šansas" plitimui užtikrinti. Perlaikė valstybinius brandos egzaminus, tobulino kompiuterinius įgūdžius. Nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, nebaustas. Už gerą elgesį ir sąžiningą darbą skatintas 10 kartų. Laisvalaikį praleidžia turiningai, mėgsta žaisti sportinius žaidimus, dalyvauja šachmatų, lengvosios atletikos, krepšinio turnyruose, socialinio-teisinio orientavimo programose. Socialiniai ryšiai su giminėmis ir artimaisiais geri, nuolat lankomas. Nuo 2006 metų rugsėjo dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, darbą atlieka kruopščiai. Nuolat dalyvauja tvarkant įstaigos aplinką", - tokią teigiamą charakteristiką teikime teismui dėl lygtinio I.Achremovo paleidimo pirmąkart parašė Vilniaus pataisos namų vadovybė.

Teikimą teismui dėl kalinio lygtinio paleidimo Pataisos namų vadovybė privalo rašyti, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta, kad rašant teikimą būtina jame išdėstyti ir "motyvuotą nuomonę" dėl kalinio lygtinio paleidimo.

Pirmąkart į laisvę panorusio ištrūkti I.Achremovo Vilniaus pataisos namų vadovybė neparėmė. "Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau vieną kartą teistas, šiuo metu nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, už vieną jų nuteistas net mirties bausme, pataisos namų administracija nepritaria paleidimui", - lyg kirviu kirto pataisos namų atstovai.

Situaciją bandė švelninti pataisos namų psichologė Vita Povilaitytė. Ji savo išvadoje teigia, kad I.Achremovas "yra atviras ir nuoširdus", tačiau netrukus ima tam prieštarauti tikindama, kad jis "yra uždaro būdo". Nors ši I.Achremovo charakteristika, kaip ir pataisos namų administracijos teikimai, beveik žodis į žodį buvo perrašyti ir ne vieną kartą teikti teismams, teisėjams nė sykį neužkliuvo dvilypis kalinio apibūdinimas. Nesiaiškinta, kiek I.Achremovas iš tikrųjų pasikeitė.

I.Achremovą globojusi Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacijos atstovė Angelė Suchovienė tuo metu teigė, kad I.Achremovas, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, kurios išryškėjo jam dalyvaujant šunelių auginimo projekte "Antrasis šansas", gali būti lygtinai paleidžiamas į laisvę. Kalinių globėja savo nuomonę motyvavo ir aplinkybėmis, kad I.Achremovas už maždaug 2 tūkst. litų, uždirbtų iš tekstų vertimų, nupirko šuniuką, kurį dovanojo neįgaliam vaikui. Be to, kalinys sukūrė šeimą.

Kad ir kaip įmantriai bandyta I.Achremovą ištraukti į laisvę, šiam atlikus vos daugiau kaip trečdalį skirtos bausmės, teismas nepatikėjo, kad kalinys tapo "avinėliu". I.Achremovas niekada nebuvo maištininkas, kitaip jis jokiu būdu nebūtų sutikęs žudyti, tad nieko nuostabaus, kad jis klusniai laikėsi pataisos namuose galiojančios tvarkos. Juo labiau žinojo, kad kiekvienas nusižengimas ar pasipriešinimas įkalinimo įstaigos administracijai ilgam atitolins laisvę. Tačiau bene pagrindinis motyvas netenkinti I.Achremovo pirmojo prašymo paleisti jį į laisvę buvo tas, kad teismas suabejojo jo santuoka. "Tėvystės faktas tegali būti naudojamas kaip priemonė išvengti teismo paskirtos bausmės", - teigiama teismo nutartyje.

Gynė advokatė kyšininkė

Iš pradžių I.Achremovui bandant ištrūkti į laisvę jam buvo samdomas vis kitas advokatas. Galima tik spėlioti kodėl - ar teisininkų paslaugų kokybė neįtiko, ar mėginta per juos ieškoti galimų ryšių su teismais ir teisėsaugininkais, kurie galėtų padėti I.Achremovui ištrūkti į laisvę. Pirmąkart į gynybą buvo pasikviestas neseniai advokato praktiką pradėjęs vilnietis Vitalijus Vasilionokas, anksčiau trumpai dirbęs vieno apylinkės teismo teisėjo padėjėju. V.Vasilionokas išgarsėjo, kai praėjusių metų pradžioje apsiėmė ginti šmeižtu kaltinamą Laimutę Stankūnaitę.

2008 metų vasarą I.Achremovui buvo pasamdyta advokatė Lolita Erika Auželytė. Tąkart teikimas taip pat buvo atmestas. 2010 metais Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas - tas pats, kuriame L.E.Auželytė rūpinosi I.Achremovo laisve, paskelbė, kad advokatė turės 30 parų praleisti areštinėje, taip pat sumokėti 19 500 litų baudą. Advokatė buvo nuteista, nes iš vieno kalinio reikalavo 10 tūkst. eurų, kuriuos žadėjo kaip kyšius išdalyti prokurorams ir teisėjams. L.E.Auželytė kaltę kategoriškai neigė, šią istoriją vadino provokacija ir žadėjo būtinai pasinaudoti teise skųsti nepalankų nuosprendį aukštesnės institucijos teismams, tačiau juose nieko nepešė.

Bene labiausiai laužti ledus į laisvę buvo pavykę advokatei Gitanai Šimkutei. 2010 metų gegužę pataisos namų atstovė Donata Kračkienė teismui teigė, kad administracija "konkrečios nuomonės dėl teikimo nepateikė ir nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą palieka spręsti teismui". Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas teikimą kalinį paleisti lygtinai tenkino motyvuodamas, kad jau atlikta didesnė bausmės dalis - daugiau nei 16 metų ir 6 mėnesiai. Tačiau prokurorai nutartį apskundė, Vilniaus apygardos teismas ją panaikino ir I.Achremovą paliko už grotų. Motyvas - pirminė paskirta bausmė švelninta du kartus, I.Achremovui sušvelnintas ir įkalinimo režimas, iš kalėjimo jį perkeliant į pataisos namus.

Taktika pasikeitė

2010 metų pabaigoje I.Achremovo gynyba iš esmės pasikeitė - į pagalbą pasikviečiami dvasininkai Vladimiras Sobčenka ir Vitalijus Mockus, Kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas. Į pagalbą bandyta prisikviesti ir žurnalisto V.Lingio nužudymo tyrimo grupei vadovavusį buvusį prokurorą, Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Antaną Klimavičių. Tačiau jis į I.Achremovo laišką, kuriame teisėjo prašė tarpininkauti Malonės komisijai dėl lygtinio paleidimo, atsakė neturintis galimybių parašyti tokio rašto. A.Klimavičius pabrėžė, kad tardymo metu "apie galimybę sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę nekalbėjome".

Perėjo į puolimą

2010 metų pabaigoje Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui atmetus I.Achremovo prašymą ir pataisos namų teikimą, kalinys pats parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Nors dar visai neseniai šis teismas buvo priverstas vieną nutartį iš lietuvių kalbos išversti į rusų ir įteikti I.Achremovui. Savo skunde kalinys skundėsi, kad apylinkės teismas neįvertino jo, kaip nuteistojo, asmenybės ir visiškai šiuo klausimu nepasisakė. I.Achremovas taip pat informavo, kad jam atstovaus jau nebe advokatė G.Šimkutė (ji netrukus sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba - aut.), o advokatas Dalius Boreika.

Geriausia gynyba - puolimas. Būtent taip galima vertinti naujojo I.Achremovo gynėjo taktiką bandant savo klientą ištraukti iš belangės. Praėjusių metų liepą teismas, pradėjęs nagrinėti dar vieną pataisos namų teikimą dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, gavo kategorišką šios institucijos nuomonę.

"Pataisos namų administracija, įvertinusi nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, atsižvelgdama į didelę dar neatliktos bausmės dalį, netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos", - teismui rašė įstaigos vadovas Arvydas Ižička.

"Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau pataisos namų administracija netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo - tai kontroversiška išvada", - teisme pataisos namų administracijos nuomonę kritikavo advokatas D.Boreika.

"Pats teikimas remiasi ne objektyviomis aplinkybėmis, o subjektyvia pataisos namų administracijos nuomone. Remiantis tuo, kad teikimas yra ydingas, parengtas šiurkščiai pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą instrukciją, mes prašome teismo posėdį atidėti dėl Vilniaus pataisos namų teikimo pakartotinio svarstymo šioje įstaigoje ir grąžinti teikimą trūkumams pašalinti, kad visas teikimas remtųsi objektyvia nuomone", - D.Boreika bandė teismą įtikinti, kad pataisos namų administracijos nuomonė, paremta faktu - I.Achremovas dar neatliko maždaug 7 metų jam skirtos bausmės, nėra motyvas netarpininkauti lygtinai paleidžiant į laisvę kalinį.

Teismas, atmesdamas teikimą, bandė savotiškai į vietą pastatyti advokatą. "Kriterijai, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas, nėra reglamentuoti, tai paliekama teismo nuožiūrai, todėl teismas vertina ne tik nuteistojo charakteristiką ir elgesį pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei kitas aplinkybes", - teigiama teismo nutartyje pabrėžiant, kad pirma laiko paleidus į laisvę I.Achremovą, nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo būtų apvilti.

Pagrasino administracijai

Pirmos instancijos teismui nesugebėjęs įrodyti, kad pataisos namų administracija pateikė nemotyvuotą išvadą dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, advokatas apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Skunde buvo teigiama, kad teikimas parengtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, teismas nesivadovavo įstatymais ir nevykdė teisingumo.

"Pabrėžtina tai, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, atmesdamas Vilniaus pataisos namų teikimą ir tokį sprendimą motyvuodamas tikimybe dėl nukentėjusiųjų lūkesčių dėl teisingumo įgyvendinimo, net nemėgino aiškintis, kokie asmenys yra nukentėjusieji, ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka šie asmenys buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, nekvietė jų į teismo posėdį, nesuteikė teisės nuteistajam ir jo atstovui advokatui užduoti klausimų nukentėjusiesiems dėl jų lūkesčių, bei nutylėjo ir teismo nutartyje nenurodė esminių aplinkybių, kad teismo nuosprendžiu jokia turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems nėra priteista, bei visiškai nesiaiškino tikrųjų nukentėjusių asmenų lūkesčių", - aiškino advokatas, tarsi nebūtų žinoma, kad nužudžius žurnalistą našle tapo jo jauna žmona, tėvo neteko mažametė dukra, tėvams iš dviejų sūnų liko vienas. Kaip kitaip, jei ne cinišku pasityčiojimu iš nukentėjusiųjų būtų galima vertinti tokius pareiškimus?

Vėliau D.Boreika parašė raštą, kukliai pavadintą prašymu Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui Česlovui Jociui. Jame, be kita ko, rašoma: "Taip pat pranešame, kad Jūsų vadovaujamai įstaigai teikime nuteistojo I.Achremovo elgesį bausmės atlikimo metu įvertinus teigiamai ir be jokių motyvų jūsų įstaigai atsisakius tarpininkauti dėl nuteistojo I.Achremovo lygtinio paleidimo, būsime priversti tokią tikrovės neatitinkančią jūsų įstaigos poziciją skųsti instancine arba teismine tvarka su prašymu įpareigoti jūsų instituciją pateikti objektyvią ir pagrįstą nuomonę dėl nuteistojo I.Achremovo elgesio bausmės atlikimo metu bei įpareigoti jūsų instituciją tarpininkauti dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos."

Paprastas pilietis greičiausiai padarytų išvadą, kad ši advokato žodžių ekvilibristika - ne kas kita, kaip spaudimas ir grasinimas pataisos namų administracijai. Nors advokato kolegos veikiausiai teigtų priešingai - tai viso labo advokatų naudojama gynybos ir puolimo taktika. Su šia versija galima sutikti ir turint galvoje apeliacinės instancijos teismo nutartį, šaltu dušu atšaldžiusią įsikarščiavusį advokatą. Teismas konstatavo, kad, priešingai, negu mano D.Boreika, "teikimas atitinka susiformavusią praktiką, iš esmės nepažeidžia Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, jo turinys iš esmės nepažeidžia nuteistojo teisių".

Dar daugiau - apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nepagrįstais argumentais įvardijo ir advokato išsakytą nuomonę, esą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dėl nuteistųjų paleidimo iš įkalinimo įstaigos bei generalinio prokuroro rekomendacijomis. "Teismui jie neprivalomi, o pataisos namų administracija turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo, kuri nebūtinai turi sutapti su nuteistojo ir jo gynėjo nuomonėmis", - advokatui kirto teismas.

Pataisos priežastis - paslaptis

Vos praėjusiais metais Vilniaus apygardos teismas atmetė D.Boreikos skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį - nepaleisti I.Achremovo į laisvę, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Kęstutis Širvaitis pasirašė įsakymą, kuriuo papildė instrukciją dėl nuteistųjų paleidimo iš įkalinimo įstaigų. Instrukcija papildoma žodžiais "pagrįsta šios instrukcijos 8.4 punkte nurodytais duomenimis". Taigi dabar visa pataisa skamba taip: "Motyvuota pataisos įstaigos administracijos nuomonė dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigų ar lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme taikymo, pagrįsta šios Instrukcijos 8.4 punkte nurodytais duomenimis."

Taigi teismas nurodė, kad pataisos namų administracija pareiškė motyvuotą nuomonę dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo į laisvę, o K.Širvaitis įsakmiai nurodė, kuo remiantis ši nuomonė turi būti paremta. Instrukcijos 8.4 punkte, kuriuo nuo šiol turi remtis pataisos namų administracijos nuomonė, sakoma, kad pagrindinės aplinkybės siūlant teismui paleisti ar ne kalinį - tai grupė, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, ir duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį (skirtos nuobaudos ir paskatinimai), jo požiūris į darbą ir mokymąsi, reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones per visą bausmės atlikimo laiką. Kitaip tariant, nuo šiol pataisos namų administracijai šiukštu teismui užsiminti apie kalinio įvykdytų nusikaltimų sunkumą ir žiaurumą, nusikaltimų įtaką visuomenei, o teikimą motyvuoti tik kalinio elgesiu - tapo jis "avinėliu" ar ne.

LŽ pasmalsavus, kokios aplinkybės lėmė buvusio Teisingumo ministerijos sekretoriaus, kurio pareiga tada buvo rengti ministerijai pavaldžių institucijų strateginius planus, planuoti biudžetą bei koordinuoti įvairių programų projektų rengimą, iš Kalėjimų departamento atskriejo toks atsakymas: "Minėtas teisės aktas buvo parengtas, kai administracinis teismas rekomendavo Kalėjimų departamentui užtikrinanti, kad įkalinimo įstaigos administracija teikime dėl nuteistojo lygtinio paleidimo daugiau dėmesio skirtų nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimui, o ne aplinkybėms, kurios jau buvo įvertintos teismui skiriant bausmę. Administracinio teismo rekomendacija atsirado, kai buvo išnagrinėtas advokato skundas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo."

Nusistebėjus, kodėl advokato skundą nagrinėjo administracinis teismas, ir paprašius patikslinti, kokie įstatymai reglamentuoja teismams teikti "rekomendacijas", kaip pataisos namų administracijoms elgtis vienu ar kitu atveju, iš Kalėjimų departamento atėjo jau kitoks atsakymas.

"Informuojame, kad 2011 metų liepą I.Achremovo advokatas D.Boreika kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą dėl Vilniaus pataisos namų teikimo, kuriuo buvo atsisakyta tarpininkauti lygtinai paleidžiant I.Achremovą, kai Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam I.Achremovui lygtinio paleidimo. Taip pat buvo prašoma paaiškinti, į kokius veiksnius turėtų būti atsižvelgiama teikiant laisvės atėmimo vietos administracijos poziciją dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcija to nenurodė. Tai ir lėmė, kad laisvės atėmimo vietų administracijos galėjo pasirinkti (rinkosi) skirtingus veiksnius nuomonei dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ar lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme taikymo pateikti", - rašoma naujame Kalėjimų departamento atsakyme.

Taigi iki šiol instrukcija niekam neužkliuvo, o kai išskirtinio kalinio I.Achremovo advokatas savo ginamąjį pabandė žūtbūt ištraukti iš belangės, instrukcija Kalėjimų departamento vadovybei pasirodė esanti ydinga.

Departamento melas

LŽ paprašė Kalėjimų departamento atstovų leisti susipažinti su minėtu D.Boreikos skundu, tačiau tai padaryti atsisakyta motyvuojant asmens duomenų apsauga. Departamento atstovai nesutiko pateikti skundo kopijos net su nuasmenintais duomenimis.

Tačiau LŽ vis dėlto pavyko gauti šio skundo kopiją. Galima įtarti, kodėl departamentui buvo neparanku skundo viešinti. D.Boreika septynių lapų skunde išdėsto ne tik jau teismui pateiktus argumentus, kurie teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, tačiau Kalėjimų departamento vadovybės įsakmiai reikalauja: "Manome, kad yra visos sąlygos jūsų kuruojamą įstaigą - Vilniaus pataisos namų administraciją įpareigoti pateikti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui teikimą, kuriame aiškiai ir vienareikšmiškai išdėstytų savo pagrįstą nuomonę rašytine forma, kad ši pataisos įstaiga tarpininkauja dėl nuteistojo Igorio Achremovo paleidimo."

Skundas baigiamas advokato prašymu įpareigoti Vilniaus pataisos namų direktorių parengti ir pateikti teismui naują teikimą ir charakteristiką dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, kuriame būtų "objektyvi šios institucijos administracijos nuomonė, kad pataisos namų administracija tarpininkauja dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos".

Kaip matyti iš D.Boreikos skundo, juo paprasčiausia prašoma, kad departamentas įpareigotų pataisos namų vadovybę, kad ši tarpininkautų dėl lygtinio paleidimo, pateikdama "objektyvią nuomonę".

Kadangi teismas jau buvo pasisakęs dėl sąvokos "objektyvi nuomonė", departamento vadovams nieko kito nebeliko, kaip tik apibrėžti šią sąvoką taip, kaip reikalauja I.Achremovo advokatas. Nuo šiol administracijos nuomonė turi remtis tik kalinio elgesiu. Būtent šios K.Širvaičio padarytos pataisos buvo viena pagrindinių priežasčių, atvėrusių žurnalisto žudikui pataisos namų vartus į laisvę.

Nieko bloga neįžvelgia

LŽ paprašė teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus išsakyti nuomonę dėl K.Širvaičio padarytų pataisų. Ministras teigė jose matantis tik teigiamų poslinkių.

"Bendra problema dėl lygtinio paleidimo ta, kad šiandien neaišku, kokiais kriterijais vadovaujamasi. Mūsų tikslas - paleidimą padaryti labai aiškiu, sisteminiu įrankiu užtikrinant, kad būtų paleidžiami tik tie asmenys, kurie turi būti paleidžiami. Iki šiol buvo neskaidri tvarka, kai, nepriklausomai nuo įvairių objektyvių kriterijų, įkalinimo įstaiga arba tarpininkaudavo, arba ne. Ši pataisa - tai lyg pusiaukelė link normalesnės tvarkos, kai kiekvienam asmeniui likus atlikti tam tikrą bausmę yra atliekamas normalus, pagal patvirtintas metodikas nusikalstamumo rizikos įvertinimas ir įstaiga teismui pateikia tyrimo išvadas", - kalbėjo R.Šimašius.

Ministras užsiminė, jog taip bus išvengta galimos korupcijos, kuri pataisos įstaigose yra paplitusi. Paprašytas plačiau paaiškinti, ką turi galvoje minėdamas korupcijos apraiškas - ar tai reiškia, kad teikimai teismams dėl lygtinio paleidimo kaliniams kainuoja, ministras nuo tiesioginio atsakymo išsisuko sakydamas, kad net teismuose esama korupcijos.

R.Šimašius teigė nežinantis konteksto, kodėl atsirado ši pataisa. LŽ prasitarus, kad pataisa atsirado po I.Achremovo advokato skundo Kalėjimų departamentui, ir paprašius būtent šiame kontekste įvertinti minėtą pataisą - ar tai nerodo, jog būtent čia yra galimos korupcijos apraiškos, ministras iškart pareiškė norintis baigti pokalbį ir sakė nematantis jokių sąsajų tarp pataisytos instrukcijos ir I.Achremovo paleidimo.

"Ačiū labai", - tarstelėjo ministras, paklaustas, ar negalima būtų daryti išvadą, kad instrukcija pakeista dėl vieno žmogaus -I.Achremovo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"