TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žurnalistų kūryba - po didinamuoju stiklu

2013 04 15 5:38
Z.Zamžickienė: "Pabrėšiu, kad mūsų tarnyba - savotiška advokatūra, tad asmeniui, manančiam, jog buvo viešai pažeistos jo teisės, nereikėtų samdytis advokato." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Mirties nuosprendis laikraščiams skelbiamas per anksti - prie tokios išvados priėjo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, išanalizavusi pernykštę žiniasklaidos situaciją ir palyginusi ją su ankstesnių metų rezultatais. Teigiama, jog internetas - potencialus saviraiškos laisvės įgyvendinimo užribis, o užribinė saviraiškos laisvė nebėra demokratijos vertybė.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimą pažeidimų. Ši tarnyba taip pat prižiūri, ar laikomasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų, atlieka ekspertinį viešosios informacijos vertinimą. Pernai ŽEIT gavo daugiau kaip 200 skundų. Pirmąkart dėl internete paskelbtos informacijos skųstasi daugiau nei dėl spausdinto žodžio.

"Pasitvirtino tendencijos, kad ką spaudoje aptikti sudėtinga, internete rasti nesunku, ko negalima skelbti spaudoje ar televizijoje, bus paskelbta internete ir greičiausiai tinklalapyje, kuris yra už Lietuvos ribų", - interviu "Lietuvos žinioms" sakė žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė.

ŽEIT - ir teismas, ir advokatas

- Seimui neseniai pateikėte tarnybos veiklos ataskaitą. Kokios spalvos yra tie žurnalistikos arimai, ar daug nepatenkintųjų žurnalistų darbu ir ar tos pretenzijos pagrįstos?

- Pernai tarnyba gavo ir ėmė nagrinėti 232 skundus. Dalis prašymų juose buvo suformuluoti neaiškiai ir netiksliai. Tokių skundų autoriai, paprašyti konkretumo, atsakymų nepateikė, tad skundai nebuvo nagrinėjami.

Nustebino, kad pernai gauta 113 nagrinėtinų skundų dėl publikacijų internete - net 25 daugiau negu 2011 metais. Dėl publikacijų spaudoje gavome tik 71 skundą - jų per metus sumažėjo 22. Taip pat mažiau skųstasi dėl televizijos laidų, dėl radijo laidų - vos kartą. Nauja tendencija - gauti devyni skundai dėl knygose pateiktos informacijos.

Išnagrinėję skundus nustatėme, kad 23 atvejais buvo pažeista fizinių asmenų garbė ir orumas, 18 atvejų - jų privatus gyvenimas. 155 atvejais nustatyti kiti įstatymų pažeidimai.

59 skundai nepasitvirtino. Daug tai ar mažai, sunku pasakyti. Tačiau išanalizavus skundus galima daryti išvadą, kad neretai jų autorių buvo pasikarščiuota, paskubėta. Neatmestina, jog rašinių herojus pastūmėja skųstis ir advokatai, imantys už savo darbą nemažą atlygį. Iš praktikos galiu pasakyti, kad ginčus į teismus perkeliantys advokatai neretai prašo ir mūsų pagalbos, nors tai - tiesioginis jų darbas. Beje, pabrėšiu, kad mūsų tarnyba - savotiška advokatūra, tad asmeniui, manančiam, jog buvo viešai pažeistos jo teisės, nereikėtų samdytis advokato. Jei pripažįstama, kad buvo pažeistos tokio asmens teisės, tarnyba priima sprendimą leidėją klaidingą informaciją paneigti. Tokį sprendimą būtina vykdyti.

Tarnybos veiklos analizė rodo, kad per dešimtmetį skundų padvigubėjo. 2001 metais jų gauta tik 101. 2006-aisiais, vykstant tuomečiam "Rubicon" skandalui, tarnyba buvo užversta skundais dėl publikacijų įvairiuose leidiniuose ir informacijos televizijoje. Tais metais tarnyba gavo net 194 skundus. Nemažą jų dalį sudarė Vilniaus mero Artūro Zuoko skundai. Kai kuriuos iš jų politikas vėliau atsiėmė, tačiau kitus teko nagrinėti ir atmesti kaip nepagrįstus.

- ŽEIT - ne tik savotiška advokatūra, bet ir tam tikra teisminė institucija, įgaliota spręsti, ar visuomenės informavimo priemonės nepažeidė įstatymų. Jei taip, įpareigojate paneigti asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, kitaip tariant, paskelbti tos informacijos paneigimą. Ar tokiais atvejais leidėjai dažnai kreipiasi į teismą bandydami užginčyti jūsų išvadas ir kokie būna teismų sprendimai?

- 2011 metais priimtų sprendimų teisinis pagrįstumas didėjo, pernai - smuko. Tai rodo administracinių teismų - pirmosios ir antrosios instancijų - išnagrinėtų teisminių ginčų dėl apskųstų sprendimų statistika.

2012 metais įsiteisėjusių teismui apskųstų inspektoriaus sprendimų arba nutarimų pagrįstumo rodiklis buvo 10 proc. mažesnis nei 2011-aisiais ir sudarė beveik 82 procentus. Tai reiškia, kad tik 18,2 proc. žurnalistų etikos inspektoriaus priimtų sprendimų, kurie buvo apskųsti teismui, pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino nepagrįstais ir panaikino. Pastaruoju metu teismams apskųsta apie 30 - maždaug kas penktas - tarnybos priimtų sprendimų. Per dvejus metus įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo panaikinti tik du inspektoriaus sprendimai ir vienas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai akivaizdus atsakymas tiems, kurie galbūt nepatenkinti mūsų veikla, - tarnyba priima pagrįstai teisingus sprendimus.

Noriu pabrėžti, kad kai kada tenka taikstytis su gana keistais teismų sprendimais. Pavyzdžiui, vienu atveju buvo pripažinta, jog visuomenės informavimo priemonė pažeidė juridinio asmens reputaciją, tai apeliacine tvarka patvirtino ir teismas. Leidėjui apskundus kitą analogišką mūsų sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė priešingą sprendimą - esą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba neturėjo teisės nagrinėti juridinio asmens skundo dėl jo pažeistos dalykinės reputacijos.

Arba toks atvejis: vienoje byloje teismas pasisakė, kad skundą nagrinėjanti tarnyba turi teisę reikalauti papildomos informacijos iš valstybinių įstaigų ir institucijų, kitoje - kad tokios kompetencijos neturi ir privalo remtis informacijos rengėjo bei skleidėjo pateiktais duomenimis dėl tokios informacijos atitikimo Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams.

Suklydai - atsiprašyk

- Jei nustatomi Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimai, galite reikalauti, jog viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą, arba sudarytų galimybę pačiam asmeniui atsakyti ir paneigti. Ar leidėjai vykdo tokius sprendimus?

- Kaip minėjau, dalis jų kreipiasi į teismą ir bando ginčyti mūsų sprendimus, tačiau tik penktadalis tokių skundų pripažįstami pagrįstais.

Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas inspektoriaus priimtų sprendimų privalomumas. Nustatyta, kad inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks trukdymas inspektoriui įgyvendinti jam suteiktas teises ir įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę. Už reikalavimų nevykdymą turime teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, kaltą asmenį bauda nuo 500 iki 1000 litų baudžia teismas. Džiugu, kad per pastaruosius metus minimalia bauda buvo nubaustas vos vienas asmuo, šis jos neginčijo ir sumokėjo. Tiesa, dėl viename spaudos leidinyje nuolat skelbtos asmenų garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo teko nemažai įtikinėti šio leidinio savininką ir leidėją, tačiau išaiškinus, kad už sprendimų nevykdymą gresia nemažos baudos, paneigimai buvo išspausdinti.

Per pastaruosius trejus metus stebima, kad visuomenės informavimo priemonės vykdo mūsų tarnybos priimtus sprendimus. Nors įvykdytų sprendimų santykis mažai kito, nuo 25 proc. iki 6,9 proc. sumažėjo neįvykdytų sprendimų.

Dabar tarnyba siūlo leidėjams naują taikymosi su besiskundžiančiais asmenimis formą - mediaciją. Gavusi skundą, kuris gali būti pagrįstas, tarnyba siūlo leidėjui taikiai išspręsti ginčą ir taip ištaisyti klaidą. Jau yra keli atvejai, kai redakcijos savo noru sutiko su tokiu mūsų siūlymu.

Daugėja žalingos informacijos

- Jūsų tarnyba ne tik nagrinėja skundus, bet ir vertina, kaip laikomasi Visuomenės informavimo įstatymo. Jame kalbama ir apie žalingą, ribojamą arba draudžiamą informaciją. Ar jos daugėja?

- Spaudoje tokios informacijos sumažėjo, o transliavimo srityje pažeidimų, palyginti su užpraeitais metais, pagausėjo daugiau kaip dukart. Per televiziją dažniausiai buvo transliuojama baimę ar siaubą kelianti informacija. Daugiausia pažeidimų nustatyta LNK televizijos programoje, ypač laidoje "Farai". Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymu šioje laidoje paskleista informacija mūsų tarnybos ekspertų buvo pripažinta darančia neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų. Todėl "Farų" transliavimas buvo apribotas, laida pradėta rodyti nuo 21 valandos.

Mažiausiai pažeidimų, kaip ir ankstesniais metais, užfiksuota radijuje. O didžiausia pažeidimų tikimybė lieka internete.

Pernai aktuali buvo nepilnamečių asmens duomenų skelbimo problema: 21 kartą paviešinti įtariamojo padarius nusikaltimą, kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo arba nuo nusikalstamos veikos ar nuo kitokių teisės pažeidimų nukentėjusių nepilnamečių asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jų tapatybę. Daugiausia tokių pažeidimų būta skleidžiant informaciją apie vadinamąją Kauno pedofilijos bylą.

Pernai surengėme nemažai susitikimų su viešosios informacijos rengėjais, redakcijų vadovais ir aptarėme nepilnamečių asmens duomenų skelbimo problemą. Susitikimai ir konsultacijos davė rezultatų - kai kuriuose spaudos bei internetiniuose leidiniuose tokių pažeidimų sumažėjo.

Sieks reformos

- 2009 metais, kai Seimas jus patvirtino žurnalistų etikos inspektore, sakėte, kad ŽEIT būtina reformuoti į ombudsmeno įstaigą. Panašios tarnybos, kuri neretai vadinama spaudos sarginiu šunimi, nėra jokioje užsienio valstybėje. Ar tebepuoselėjate tokius planus?

- Pernai Seimas patvirtino naujus ŽEIT nuostatus. Juose dar aiškiau nubrėžta inspektoriaus ir jo vadovaujamos tarnybos misija bei pagrindinis uždavinys - užtikrinti žmogaus teisių apsaugą visuomenės informavimo priemonėse. Kadangi daugumą gyventojų vis dar klaidina šio pareigūno pavadinimas, šiemet numatyta parengti Seimui siūlymus reorganizuoti ŽEIT į Žmogaus teisių apsaugos visuomenės informavimo priemonėse kontrolieriaus įstaigą. Drauge ketinama parengti atskirą tokios įstaigos veiklą reglamentuojantį įstatymą. Jis turėtų užtikrinti didesnį nepriklausomumą ir suteikti daugiau galimybių ginti žmogaus teises skirtingose visuomenės informavimo srityse. Jei Seimas sutiks su tokiais siūlymais, institucija įgaus dar daugiau ombudsmeno požymių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"