TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žūties metinės paminėtos su nuoskaudos gaida

2007 03 30 0:00
Jurij Petrovskij kapas Karveliškių kapinėse vakar skendėjo gėlėse.
Autorės nuotrauka

Lietuvos garbę gynusio ir už tai nužudyto vyro šeima iš valstybės nesulaukė jokios pašalpos ar apdovanojimo

Vakar Vilniaus Karveliškių kapinėse artimieji, giminės ir pažįstami minėjo Lietuvos piliečio Jurij Petrovskij tragiškos žūties metines.

Už okupacinę rusų armiją nesutikęs išgerti vilnietis pernai buvo nušautas Rusijoje. Tačiau jo artimiesiems atsisakyta suteikti socialinio draudimo išmoką. Žuvusiojo našlė Irena Petrovskaja LŽ tvirtino sulaukusi neigiamo "Sodros" atsakymo.

Pasekė tėvo pavyzdžiu

Paskutines su vyru praleistas akimirkas Petrovskaja prisiminė su ašaromis akyse. Sutuoktinis į komandiruotes vykdavęs noriai, o į lemtingąją kelionę išsiruošė sunkiai. "Buvo nervingas, tarsi kažko nerado, ieškojo, gal penkias minutes stoviniavo ant slenksčio nesiryždamas žengti pro duris", - prisiminė moteris.

Tragiškai žuvus Petrovskajos vyrui tolimųjų reisų vairuotojo profesiją pasirinko sūnus. "Anksčiau jis dirbo mikroautobuso vairuotoju, - pasakojo moteris. - Po nelaimės sūnus panoro vykti į tolimuosius reisus." Artimieji pabrėžė, kad vyriškis į keliones nevyksta vienas, turi porininką. Jurij tolimose kelionėse būdavo vienas.

Nedraudžiamasis įvykis?

Vyro netektį išgyvenanti Petrovskaja verčiasi sunkiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė spaudai Leonilija Perminienė vakar LŽ tvirtino, kad nei pašalpa, nei draudimas vairuotojo artimiesiems nepriklauso.

Pernai gruodžio 19 dieną "Sodros" Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Laurinaitis priėmė sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Jis buvo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, nes nelaimingas atsitikimas įvyko laisvu po darbo metu, kai nukentėjusiajam nebuvo mokamas darbo užmokestis ir jis nebuvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Be to, "prieš Petrovskij panaudoto smurto motyvai nebuvo susiję su darbu".

Rūpinosi Landsbergis

Bendrovės "Liemonta" tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs Petrovskij buvo nužudytas, kai atsisakė išgerti už okupacinę Rusijos armiją.

Incidentas itin sujaudino Europos Parlamento narį Vytautą Landsbergį. Jis viešai kritikavo, kad Lietuva tinkamai nesirūpina nužudyto žmogaus šeima ir bylos tyrimu. Po tokių pareiškimų Užsienio reikalų ministerija (URM) išsiuntė notą Rusijai, o teismo posėdžius stebėdavo Sankt Peterburge reziduojantis vicekonsulas.

Keistas apsaugininkas

Petrovskij iš Lenkijos į Sankt Peterburgą vežė buitinės technikos krovinį. Maskvos muitinėje į jo vairuojamą vilkiką įsėdo 1973 metais gimęs Maskvos gyventojas Aleksejus Šukala.

Vienoje Rusijos apsaugos firmų dirbęs 9 milimetrų kalibro kulkomis užtaisomu IŽ markės pistoletu ginkluotas Šukala privalėjo iki Sankt Peterburgo lydėti brangų krovinį. Vyrai sustojo poilsio Jaželbicų kaimo kavinėje "Alionuška", už 330 kilometrų nuo Sankt Peterburgo.

Pasak liudytojų, juodu kalbėjo apie armiją. Kai Petrovskij atsisakė pasiūlyto tosto už okupacinę armiją, žudikas iššovė. Dviejų metrų ūgio tvirto sudėjimo vairuotojas nesitikėjo agresijos, todėl ramiai sėdėjo prie stalo ir net nemėgino gintis. Krūtinės ląstą iš viršaus žemyn perskrodusi kulka pažeidė gyvybiškai svarbius organus ir įstrigo dubens kauluose.

Sužeidęs vairuotoją banditas šaudė į kavinės lubas bei sienas, kumščiais daužė sužeistam lietuviui veidą, plėšė lūpas. Anot liudytojų, Petrovskij maldavo pasigailėti, tačiau žmogžudžio tai nesustabdė.

Atvykę pareigūnai uždėjo Šukalai antrankius, bet šis juos nusiplėšė. Anot kavinės darbuotojų, vyriškis laižė nuo savo riešų kraują ir džiūgavo, kad "pagaliau nors kartą gyvenime atsigersiąs prakeikto lietuvio kraujo".

Petrovskij buvo sužeistas tarp 24 valandos ir 2 valandos nakties. Tos pačios kovo 29-osios rytą, 10 valandą, jis mirė rajono ligoninės reanimacijos skyriuje netekęs 3,5 litro kraujo. Petrovskij nėra lietuvių tautybės, jo tėvai į Lietuvą 1957 metais atvyko iš Baltarusijos.

Prieš mirtį kankino

Rusijos teisėsauga vilniečio žudiko tik per plauką nepaleido į laisvę. Pradėjus tyrimą Šukalai buvo pritaikytas vienas lengvesnių Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnių. Juo remiantis laisvė gali būti apribota iki 8 metų. Todėl iki teismo žudiką ketinta išleisti už užstatą.

Aukos motina ir jos advokatas pareigūnams įrodė, kad prieš nužudant vairuotojas buvo kankinamas. Artimieji pareigūnams pateikė Valdajaus morge darytas žiauriai sumušto Petrovskij nuotraukas. Kaltinimai buvo perkvalifikuoti į nužudymą iš chuliganiškų paskatų visuomenei pavojingu būdu. Maksimali bausmė už tokią veiką Rusijoje - 18 metų nelaisvės. Pernai rudenį žudikas nuteistas kalėti 12 metų. Bylos tyrimo eigą atidžiai stebėjo ir Lietuvos URM Konsulinis departamentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"