TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žuvimis per dumblą

2016 05 19 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Aplinkos ministerijai, sulaukusiai kritikos dėl ketinimo dalį šalies ežerų ir tvenkinių valyti chemikalais, beliko du ginklai – kelis kartus per metus nušienauti nendres ir įveisti plėšriąsias žuvis. Kai kurie mokslininkai siūlo brangesnį, bet, jų teigimu, efektyvesnį mechaninį dumblo valymo būdą.

Artimiausiu metu Aplinkos ministerija (AM) Seimui turi pateikti svarstyti Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl vandenų srities plėtros 2016–2021 metų programos patvirtinimo“. Pernai pradėtame rengti dokumente buvo numatyta, kad atrinkti krašto vandens telkiniai bus valomi cheminiu būdu, įveisiant plėšriąsias žuvis ir šienaujant pakrantes.

Kaip „Lietuvos žinios“ jau rašė, mokslininkams ir visuomenės atstovams kilo abejonių, ar pasirinktas cheminis ežerų valymo būdas yra tinkamas sprendžiant jų taršos problemas.

Po „Lietuvos žinių“ straipsnio kilus triukšmui, šios nuostatos Vyriausybės nutarime neliko, kaip ir kito mūsų šalyje labiau įprasto vandens telkinių valymo metodo – mechaninio. „Dabar ketinama vandens telkinių būklę gerinti tik dviem būdais, bet jie iš esmės menkai tepadės. Ir tai truks gana ilgą laiką, – perspėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Gintautas Labanauskas. – Vyriausybės nutarimo projekte kažin kodėl nebeliko galimybės gauti paramą ežere susikaupusioms nuosėdoms šalinti.“

G. Labanauskas priminė anksčiau Lietuvoje taikytą praktiką. Jo teigimu, šalies vandens telkiniai mechaniniu būdu valyti ne vienus metus. Tai, kas iki šiol daryta, pasak vidaus vandens kelių sistemoje ilgą laiką dirbusio specialisto, buvo tikrai pagrįsta. „Būtų įdomu, jei Lietuvos valdininkai staiga imtų ir pareikštų, kad Europos Sąjungos lėšas naudojo netikslingai“, – ironizavo G. Labanauskas.

Pirmiausia reikia išvalyti

KTU docentui pritarė ir Lietuvos vandens telkinių būklės gerinimo pradininkas, buvęs Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Leonas Katkevičius. Jo žodžiais, tiek plėšriųjų žuvų įveisimas, tiek pakrančių šienavimas – reikalingos priemonės, tik yra daugiau palaikomojo pobūdžio.

„Visuomenei būtina paaiškinti situaciją. Kalbant kasdieniais terminais, dabar daugelio ežerų ir tvenkinių dugne slūgso ne tik storas dumblo sluoksnis, bet ir daugybė įvairių daiktų – automobilių, televizorių, skalbimo mašinų, – kalbėjo jis. – Kartais aptinkama ir dar įspūdingesnių radinių, senokai nuskandintų ežeruose. O storas dumblo sluoksnis susikaupė ir dėl kitų priežasčių. Tad jei vandens telkinio dugnas nebus sutvarkytas, nei chemija, nei plėšriosios žuvys, nei nušienauta pakrančių augmenija situacijos nepakeis.“

Profesoriaus įsitikinimu, palaikyti vandens telkinių būklę būtina. Tačiau tai ne visada taip pigu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Daug žalos vandens skaidrumui ir dugnui padaro pakrančių augmenija, ypač nendrės, rudenį atsiduriančios ežere ir gausinančios jame dumblo kiekį. Nupjautos nendrės pagerintų ežerų būklę, bet jas reikėtų šienauti nuolat – bent dukart per metus. Pasak L. Katkevičiaus, tokiu atveju už darbus per dešimtmetį susikauptų įspūdinga suma. „Deja, lėšų tam tektų skirti kasmet, tol, kol vandens telkinys egzistuos ir kol jo pakrantėse augs augalai“, – pridūrė mokslininkas.

O dumblo valymas, L. Katkevičiaus įsitikinimu, kol kas yra nepakeičiamas ir būtinas ežerų tvarkymo būdas. Jis suskaičiavo, kad 34 didesnių kaip 50 ha ploto Lietuvos ežerų vidutinis gylis nesiekia nė dviejų metrų. Beje, tarp mažesnių yra dar seklesnių vandens telkinių. Dalis uždumblėjusių ir užžėlusių ežerų esą natūraliai virs pelkėmis. Lietuvos teritorijoje priskaičiuojama iki 40 tūkst. ežerinės kilmės pelkių – buvusių ežerų ir ežerėlių.

„Vis dėlto visuomenė suinteresuota turėti kuo daugiau vandens telkinių. Todėl būtina kiek leidžia galimybės stabdyti ežerų dumblėjimą, jų žėlimą ir šalinti užterštą perteklinį dumblą, kai kitos priemonės jau nebepadeda“, – pabrėžė prof. L. Katkevičius.

Anot jo, perteklinio dumblo šalinimas kainuoja nepigiai, tačiau tokia priemonė yra efektyvi ir ilgalaikė. Tyrimais nustatyta, kad iki 4 metrų gylio išvalytas vandens telkinys gali vėl uždumblėti tik per 800–1000 ar daugiau metų. Pavyzdžiui, Druskonio ežere, išvalytame prieš 43 metus, naujo dumblo per metus tesusikaupė vidutiniškai vos 3,8 mm, Valdakio ežere per 41 metus – 0,5 mm, Mergelės akelių per 38 metus – 4,4 mm, Ilgučio – 3 milimetrai. „Taigi nesunku apskaičiuoti, per kiek metų vėl susikaups naujas 2,5–3 m storio dumblo sluoksnis“, – pažymėjo mokslininkas.

Prof. L. Katkevičiaus teigimu, cheminio vandens telkinių būklės gerinimo šalininkai sąmoningai menkina ežerų valymo efektyvumo faktą. Kalbama, esą išvalius juos vandens kokybė ne visada pagerėja. „Tai yra dėl to, kad ežerai pratakūs. Geros vandens kokybės nepavyks pasiekti bet kokiomis priemonėmis, kol nebus sumažinta arba pašalinta tarša su paviršiumi ir intakais atitekančiu vandeniu“, – aiškino jis.

Profesoriaus nuomone, Lietuvos vandens telkinius pirmiausia reikia maksimaliai išvalyti, o tik paskui arba vienu metu imtis ir kitokių priemonių.

Nesutinka su kritika

AM Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad priemonės ežerų būklei gerinti buvo pasiūlytos atnaujinant upių baseinų valdymo planus pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą. Šiam darbui Aplinkos apsaugos agentūra samdė mokslininkus, ekspertus. Parenkant priemones, anot pašnekovės, buvo taikomas kompleksinis požiūris – techniniu, ekonominiu ir efektyvumo aspektais analizuojamas visas galimų priemonių kompleksas kiekvienam konkrečiam ežerui, atsižvelgiant į jame nustatytas problemas, šių priežastis, daugeliu atvejų parenkant ekologiniu ir ekonominiu požiūriu efektyviausių priemonių rinkinį, o ne po vieną kurią nors.

„Sutinkame, kad biomanipuliaciai ir makrofitų šalinimo būdai gali neduoti greito efekto, nes įleistos žuvys turi paaugti, o jų efektui perduoti visai ekosistemos grandinei taip pat reikia laiko“, – kalbėjo A. Kniežaitė-Gofmanė. Ir pridūrė, kad kiekvienas ežeras yra linkęs daugiau ar mažiau pats apsivalyti, tad biomanipuliacija užtikrintų, jog vandens telkinys tikrai apsivalys ir tą procesą labai paspartins. „Jeigu biomanipuliacijos metodas bus pritaikytas gerai – įleistos tinkamos rūšies žuvys, tam tikras jų kiekis, garantuota apsauga nuo žuvų išgaudymo, esame tikri, kad vandens telkinio būklė pagerės ir jam nebus pakenkta. Todėl teiginys, jog šiuo metu pasirenkamos neefektyvios, esminių pokyčių ežerų būklei nedarančios valymo priemonės, neteisingas ir nepagrįstas“, – pabrėžė AM Vandenų departamento direktorė.

Algimantas Salamakinas teigė, kad planai gerinti vandens telkinių būklę bus atidžiai stebimi.

Be to, pasak Aplinkos ministerijos atstovės, šių priemonių taikymas, vadovaujantis ekonominiais skaičiavimais, yra kone vienintelė realiausia galimybė turimais finansiniais ištekliais išspręsti kuo didesnio skaičiaus rizikos ežerų problemas, ypač tų, kurių būklė tik šiek tiek neatitinka keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, įgyvendinant numatytas įžuvinimo ir makrofitų šalinimo priemones, per 5 metus reikėtų atitinkamai maždaug 4 mln. ir 1 mln. eurų. Tuo metu vieno 50 ha ežero, kuriame yra maždaug 4 metrų storio dumblo nuosėdų sluoksnis, kokybiškas išvalymas, remiantis 2007–2013 metų laikotarpio praktika, preliminariai galėtų kainuoti iki 10–14 mln. eurų. Ir tiek, anot A. Kniežaitės-Gofmanės, atsieitų tik dumblo pašalinimas.

AM departamento vadovės manymu, visuomenei labai trūksta žinių ir informacijos apie vandens telkinių problemas, siūlomus ežerų būklės gerinimo būdus, jų poveikį aplinkai. Todėl Aplinkos ministerija birželio pabaigoje rengia tarptautinę konferenciją, kurioje bus pristatyta ir užsienio šalių mokslininkų bei ekspertų patirtis, Lietuvos ežerų problemos, jų būklės gerinimo priemonės.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad planai gerinti vandens telkinius bus atidžiai stebimi. „Iki to laiko, kol Vyriausybės nutarimas bus svarstomas Seime, atidžiai išanalizuosime padėtį“, – pažadėjo Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"