TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žvalgybos institucijų dėmesys – R. Paulauskui, R. Cytackai, Z. Vaišvilai

2016 03 30 8:46
LŽ archyvo nuotraukos

Trečiadienį paviešintame Lietuvos žvalgybos institucijų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime dėmesio sulaukė Nepriklausomybės akto signatarai Rolandas Paulauskas bei Zigmas Vaišvila ir buvusi energetikos viceministrė Renata Cytacka, šiuo metu dirbanti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Ataskaitoje rašoma, kad 2015 metais suaktyvėjo save „nesistemine opozicija“ vadinančios politinės ir visuomeninės organizacijos bei judėjimai, o šias jėgas bando konsoliduoti Z.Vaišvila. Jis, anot žvalgybos, per pastaruosius kelerius metų tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų Lietuvos politikų.

Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad 2015 metų birželį vyko Z.Vaišvilos ir Seimo nario Audriaus Nako organizuotas forumas, kurio dalyviai susibūrė į vadinamąją „Birželio 3-iosios grupę“.

„Grupė beveik jokios įtakos Lietuvos visuomenei neturi, tačiau jos veikla naudojasi Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, formuodama nuomonę, kad Lietuvoje veikia gausi „nesisteminė opozicija“, kuri nesutinka su Lietuvos pasirinkta vakarietiška orientacija ir vykdoma užsienio politika“, – rašoma ataskaitoje.

Su Z.Vaišvila trečiadienį BNS kol kas nepavyko susisiekti.

R.Paulauskas: tai – šmeižtas

R.Paulausko vadovaujamą judėjimą „Mūsų gretos“ žvalgyba įvardijo tarp organizacijų, kurios „didžiausią dėmesį (...) skyrė prorusiškos propagandos sklaidai lietuviškame internete“. Pats Nepriklausomybės akto signataras tai vadina šmeižtu.

„Šiaip tai yra gryniausias šmeižtas, nes jeigu imti mane kaip tokį, beveik viską, ką aš kalbu viešojoje erdvėje, kalba įvairiausi pasaulio analitikai, tame tarpe Jungtinių Valstijų, taip pat prezidentai Europos Sąjungos šalių“, – BNS trečiadienį sakė R.Paulauskas.

Signataro teigimu, „Mūsų gretos“ nėra organizuotas judėjimas, todėl jis negali jam vadovauti. Pasak R.Paulausko, tai tiesiog yra neformali bendras idėjas vienijančių žmonių grupė. Anot jo, „Mūsų gretos“ vienija žmones pasisakančius „už lietuvių tautos ir Lietuvos valstybingumo išsaugojimą“.

„Aš įtariu, kad jie tiesiog neturi ką įrašyti, nes tikrai nebėra rimtų prorusiškų žmonių Lietuvoje, o reikia kažkaip parodyti, kad žmonės dirba“, – sakė R.Paulauskas.

Ataskaitoje taip pat rašoma, kad Rusijos tėvynainių politikos tikslus atitinka kai kurių lenkų bendruomenės atstovų veikla bei reikalavimai suteikti išskirtines teises Pietryčių Lietuvos gyventojams. Anot žvalgybos, atskirais atvejais jų reikalavimai ir kalbos atitinka Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką ir nuostatas, nesuderinamas su Lietuvos valstybingumo interesais.

„Pavyzdžiui, etninę priešpriešą Baltijos valstybėse kurstančioje prorusiškoje propagandinėje žiniasklaidoje yra skelbti pasisakymai, kuriais neatmetama galimybė kurti lenkų ir rusų kultūrines autonomijas Baltijos valstybėse ir grasinama imtis kraštutinių priemonių savo teisėms ginti. Tarp tokių pasisakymų autorių minima ir Šalčininkų rajono lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkė Renata Cytacka“, – rašoma ataskaitoje.

R.Cytacka BNS sakė norinti plačiau susipažinti su dokumentu ir tik tada jį komentuosianti.

Žvalgybos pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centro, Nepriklausomo žmogaus teisių centro ir jų vadovų Oksanos Bekerienės bei Karlio Bilano, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovės Elos Kanaitės, tinklalapio „ldiena.lt“ vadovo Lauryno Ragelskio veiklą.

Be to, joje teigiama, kad sugrįžti į didžiąją politiką siekia buvęs Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis, kuris, anot žvalgybos, tik formaliai nutraukė ryšius su šia organizacija.

Pernai VSD siūlymu į „juodąjį sąrašą“ įtraukta trigubai daugiau asmenų nei 2014 metais

Pernai Valstybės saugumo departamento (VSD) siūlymu į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą įtraukta trigubai daugiau asmenų nei užpernai, trečiadienį paskelbė VSD savo metinėje veiklos ataskaitoje.

„2015 metais VSD siūlymu į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą buvo įtraukta tris kartus daugiau asmenų nei ankstesniais metais. Nustatyta, kad šie asmenys gali būti susiję su priešiška užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veikla, teroristinėmis ar ekstremistinėmis grupuotėmis, užsiimti kita, konstitucinei santvarkai pavojų keliančia, veikla“, – rašoma VSD ataskaitoje.

Diagrama rodo, kad daugiausia tyrimų, pagal kuriuos uždrausta atvykti į Lietuvą, buvo atliekama dėl konstitucinės santvarkos apsaugos (66 proc.), tuo metu dėl kontržvalgybos – 16 proc., terorizmo – irgi 16 procentų. Dar 2 proc. tyrimų buvo susiję su ekstremizmu.

Nacionaliniame nepageidaujamų asmenų sąraše esančių ir pastaruoju metu įtrauktų asmenų skaičius nežinomas. Tačiau viešai žinoma apie keletą pernai Lietuvoje nepageidaujamais paskelbtų asmenų.

Rugpjūtį į Lietuvą neįleisti istoriku prisistatantis Aleksandras Ržavinas, visuomenininkas Josifas Korenas ir etninių mažumų teisių gynėju prisistatantis Aleksandras Kuzminas. Šie Latvijos gyventojai vyko į Lietuvoje vykusią konferenciją. Dėl A.Kuzmino neįleidimo į šalį Lietuva susilaukė kritikos iš tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“.

Rugpjūtį nepageidaujama Lietuvoje taip pat paskelbta Rusijos žurnalistė Galina Sapožnikova. Lapkritį į „juodąjį sąrašą“ įtrauktas ir laikino leidimo gyventi Lietuvoje neteko Ukrainos pilietis Eduardas Akopovas. Jis Rusijos remiamų separatistų pusėje kariavo Rytų Ukrainoje.

2016 kovo mėnesį į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui įtrauktas valstybinės Rusijos televizijos „Rossija 24“ žurnalistas Pavlas Zarubinas ir jo filmavimo komanda, iš viso keturi asmenys. Šių metų vasarį paaiškėjo, kad šiame sąraše yra ir Rusijos politologas Stanislavas Byšokas – dėl to jam nebuvo leista įvažiuoti į Prancūziją, jis buvo deportuotas iš Paryžiaus.

Vyriausybei pernai birželį nutarus viešinti dalį nacionalinio nepageidaujamų asmenų sąrašo, po beveik metų jis išlieka tuščias.

Akiratyje esančių asmenų skaičius reikšmingai nekito

VSD skelbia, kad pernai atliko teismo sankcionuotus veiksmus 1 tūkst. 953 asmenų atžvilgiu, dažniausia fiksuota jų elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija. 2014 metais VSD atliko tokius veiksmus 1 tūkst. 884 asmenų atžvilgiu.

Iš pernai stebėtų asmenų 1 tūkst. 17 yra Lietuvos piliečiai. Palyginti su 2014 metais, jų nežymiai sumažėjo, o išaugo teismo sankcionuotų veiksmų ne Lietuvos piliečių atžvilgiu – 904, juridinių asmenų atžvilgiu – 32. Užpernai atitinkamai VSD akiratyje buvo 816 užsieniečiai ir 26 juridiniai asmenys.

Iš viso pernai VSD suteikė 26 tūkst. 510 išvadų ir konsultacijų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, iš jų 721 buvo neigiamos. Daugiausia konsultuota dėl užsienio piliečių migracijos – pateikta 18 tūkst. 392 išvados, iš jų 679 buvo neigiamos. Tai reiškia, kad departamentas rekomendavo neleisti jiems atvykti į Lietuvą ar neišduoti leidimo gyventi šalyje.

Pernai tikrinant valstybės tarnautojų reputaciją ar tinkamumą pareigoms iš 4 tūkst. 495 patikrintųjų buvo 19 neigiamų išvadų, sprendžiant dėl pilietybės suteikimo iš 2 tūkst. 211 išvadų – 17 buvo neigiamos, viena neigiama išvada pateikta dėl apdovanojamų asmenų, bendrai tokių išvadų buvo 202.

2014 metais VSD išvadas ir konsultacijas teikė dažniau – iš viso jų buvo 28 tūkst. 227.

VSD savo ataskaitoje pateikia ir statistinius vidaus kontrolės duomenis: pernai atlikti 127 tyrimai poligrafu, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, taip pat priimant į darbą VSD. Aštuoni asmenys tikrinti vykdant vidaus tyrimus ir siekiant išsiaiškinti tarnybinius ar drausmės nusižengimus, vienas asmuo – vykdant kontržvalgybinį tyrimą.

Fiksuojama mažiau nepatikimų asmenų, dirbusių arba siekusių dirbti krašto apsaugoje

Pernai užfiksuota 80-čia mažiau nepatikimų asmenų nei 2014 metais, kurie dirbo arba siekė dirbti krašto apsaugos sistemoje, trečiadienį paskelbė karinė žvalgyba.

Mažiau nepatikimų asmenų fiksuota nepaisant to, jog pernai buvo patikrinta tūkstančiu žmonių daugiau nei 2014 metais, rašoma Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) 2015 metų veiklos ataskaitoje.

Pernai užfiksuotas 221 nepatikimas asmuo, dirbęs arba siekęs dirbti krašto apsaugos sistemoje. Užpernai fiksuotas 301 toks asmuo. 2015 metais AOTD atsakė į beveik 3,5 tūkst. paklausimų patikrinti pretendentus, 2014 metais – beveik 2,5 tūkstančio.

Nepaisant sumažėjusio nepatikimų asmenų skaičiaus, jis vis dar išlieka žymiai didesnis, palyginus su 2013 metais. Tada užfiksuoti 73 asmenys, dirbę arba siekę dirbti krašto apsaugos sistemoje.

AOTD taip pat pateikė informaciją ir apie kandidatus į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Muitinės departamentą, Vadovybės apsaugos departamentą ir Valstybės saugumo departamentą. Iš viso pateikta informacijos apie 6 tūkst. kandidatų. Dėl 24 asmenų AOTD pateikė paklausėjams „svarbios informacijos, turėjusios reikšmės sprendimams dėl jų patikimumo priimti“, rašoma ataskaitoje.

Didžiausias dėmesys – Rusijai

Departamento veiklos ataskaitoje rašoma, kad dažniausia 2015 metais pateiktos žvalgybos produkcijos tematika yra susijusi su Rusija. Diagramoje nurodoma, kad 27 proc. žvalgybos produktų buvo apie Rusiją, 26 proc. – apie Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, 16 proc. – apie konfliktų regionus.

„2015 metais nacionaliniai žvalgybos informacijos poreikiai, lyginant su pastaraisiais keleriais metais, kito nedaug, o prioritetinės žvalgybos veiklos kryptys išliko praktiškai nepakitusios. Kita vertus, metų pabaigoje padidėjo žvalgybos informacijos poreikiai tokiomis temomis kaip migracija, terorizmas ir Rusijos veikla Sirijoje“, – teigia AOTD.

Tarp užsienio partneriams teiktos žvalgybos informacijos tematikos taip pat dominavo Rusijos veiksmai prieš Ukrainą (42 proc.) ir pati Rusija (40 proc.). Karinės žvalgybos pateikta informacija NATO ir Europos Sąjungos (ES) žvalgybos padaliniai naudojasi rengdami savo žvalgybos pažymas ir pranešimus, teikiamus NATO ir ES sprendimų priėmėjams, gynybos pajėgumų ir operacijų planuotojams politiniu ir kariniu lygmeniu.

Dėl migracijos ir terorizmo Vakarų dėmesys Rusijos grėsmei mažės

Kova su terorizmu ir migracijos krizė turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes sumažins tarptautinį dėmesį saugumo situacijai Rytų Europoje ir skatins Vakarų bendradarbiavimą su Rusija, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.

„Augant terorizmo grėsmei, mažės Vakarų šalių dėmesys Rusijos vykdomai agresyviai politikai, migracijos krizė toliau skaldys ES vienybę“, – rašoma trečiadienį paskelbtame dokumente.

Jame nurodoma, kad didžiausią pavojų Lietuvai kelia Maskvos „imperinės ambicijos“ ir Rusijos pasirengimas greitai permesti kariuomenę, kartu pripažįstant, kad jėgos demonstravimas Baltijos jūros regione pernai sumažėjo.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą paskelbė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pasirengimui prieš Baltijos šalis – viena arba dvi paros

Dokumente nurodoma, kad kova su terorizmu ir migracijos krizė šiemet turėtų būtų vieni svarbiausių Europos Sąjungos, NATO ir daugelio valstybių darbotvarkėje, ir „tai, tikėtina, turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes dėl jų mažės dėmesys saugumo situacijai Rytų Europoje ir augs rengimasis bendradarbiauti su Rusija“.

„Rusija mėgina įtikinti Vakarus, jog nuoširdus bendradarbiavimas kovoje su terorizmu ir sprendžiant kitas tarptautinio saugumo problemas galimas tik NATO atsisakius gynybos įsipareigojimų bei pajėgumų didinimo Rytų Europoje“, – rašoma dokumente.

Anot institucijų, pernai Maskvos užsienio politikos agresyvumas augo, o patirti ekonominiai sunkumai tik nesmarkiai apribojo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą.

Kita vertus, pastebima, kad, lyginant su 2014 metais, karinės jėgos demonstravimas Baltijos jūros regione sąlyginai sumažėjo, o tai galėjo lemti finansavimo problemos, įsitraukimas į operacijas Sirijoje ir Ukrainoje ar „demonstruojamas tariamas konstruktyvumas“, siekiant sutelkti dėmesį į Siriją.

Analizuodamos Rusijos karinį pasirengimą, Lietuvos žvalgybos institucijos atkreipė dėmesį, kad Maskva yra pasiruošusi itin greitai permesti pajėgas, o karo metu – izoliuoti konkretų regioną.

„Rusija siekia, kad jos karinės reakcijos laikas būtų gerokai trumpesnis už NATO. Ji jau šiuo metu gebėtų per 24–48 val. sugeneruoti ir perdislokuoti pajėgumus, kurių pakaktų pradėti kovos veiksmams prieš Baltijos valstybes“, – rašoma dokumente.

Dokumente pažymima, kad „galimo konflikto su NATO kryptimis (Baltijos, Juodosios, Barenco jūrų regionuose) Rusija siekia sukurti visumą karinių priemonių, kurios krizės kilimo ar karo atveju turėtų izoliuoti konflikto regioną, maksimaliai apriboti oponento pajėgų patekimą ir galimybes veikti regione“.

Anot Lietuvos pareigūnų, Rusija taikosi ne tik į oponentų karinius pajėgumus, bet pirmiausia – į politinę valią.

„Rusijos vertinimu, kryptingai vystant sukurti efektyvūs pajėgumai, netgi nusileisdami bendrajam NATO koviniam potencialui, maksimaliai apsunkintų NATO veiksmus konflikto regione ir visų pirma pareikalautų iš Aljanso narių politinės valios prisiimti didelius kovinius nuostolius, kurie būtų neišvengiami plečiantis konfliktui“, – pažymi žvalgybos analitikai.

Teroro grėsmė Lietuvoje išliks maža

Lietuvos pareigūnų vertinimu, šiemet teroristinių išpuolių Vakarų Europos valstybėse tikimybė didės, bet Lietuvoje pavojus išlieka mažas. Žvalgybos institucijos pernai nenustatė šalyje veikiančių teroristinių ar ekstremistinių organizacijų, neturima duomenų apie Lietuvos piliečių dalyvavimą konfliktų regionuose Sirijoje ir Irake.

„Tiesioginė teroristinių išpuolių tikimybė Lietuvoje artimiausioje perspektyvoje išliks maža. Ilgalaikėje perspektyvoje terorizmo grėsmė Lietuvai gali išaugti dėl terorizmo grėsmės didėjimo ES valstybėse ir musulmonų bendruomenių radikalizacijos“, – rašoma vertinime.

Pernai „Islamo valstybės“ grupuotės išplatintame skaitmeniniame žurnale ir vaizdo medžiagoje Lietuva buvo paminėta tarp koalicijoje prieš organizaciją dalyvaujančių šalių, bet, anot Lietuvos žvalgybos, šis paminėjimas „nerodo tiesioginio teroristų grasinimo“.

Migracijos krizė, anot vertinimo, daugiausia pavojaus kelia todėl, kad ji skaldo ES vienybę ir „skatins ieškoti sąlyčio taškų su Rusija“.

„Taip pat negatyvų poveikį turės tai, kad migracijos krizė gali gilinti susipriešinimą visuomenėse, sukelti ksenofobišką reakciją ir didinti populistinių radikalių pažiūrų partijų populiarumą“, – perspėja žvalgybos institucijos.

„Gazprom“ toliau gali manipuliuoti Lietuvoje

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti Lietuvos dujų rinka politiniais sumetimais, nepaisant to, kad pakeitė kainodarą ir pradėjo prekiauti aukcionuose, teigia Lietuvos žvalgyba.

„Lietuvos žvalgybos institucijų vertinimu, „Gazprom“ planuojami dujų pardavimo aukcionai tik formaliai tenkins EK (Europos Komisijos) raginimą Rusijos koncernui pereiti prie skaidresnės dujų pardavimo sistemos. Nesant išorinės priežiūros, „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti dujų tiekimu politiniais sumetimais“, – rašoma žvalgybos institucijų trečiadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Reaguodamas į Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą, „Gazprom“ 2015 metais pakeitė pagal sutartis Europai parduodamų dujų kainodarą ir išbandė dujų prekybą aukcione.

Baltijos valstybėse „Gazprom“ ketino pereiti prie aukcionų sistemos 2015 metų pabaigoje, tačiau pirmasis aukcionas įvyko tik šių metų kovą – tuomet jis pardavė daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, o jas įsigijo šeši pirkėjai, tarp jų – Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, valstybės kontroliuojama dujų importo ir tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) ir Druskininkams dujas tiekianti bendrovė „Haupas“.

Kiek dujų įsigijo Lietuvos įmonės, neskelbiama, tačiau aišku, kad bendras iš Rusijos šiais metais perkamas dujų kiekis kol kas nesiekia 700 mln. kubų, kurių trūksta iki bendro Lietuvos poreikio – maždaug 2 mlrd. kubų. Didžiąją dalį šaliai reikalingų dujų – 1,35 mln. kubų – įmonės perka iš Norvegijos „Statoil“. Be „Achemos „ ir LDT, jas perka suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Litgas“.

„Gazprom“ planuoja šiemet klientams visoje Europoje aukcionuose parduoti 6 mlrd. kubų dujų.

Lietuvos žvalgyba taip pat teigia, kad nepaisant „Gazprom“ pasitraukimo iš Lietuvos dujų bendrovių 2014 metais, koncernas siekė išlaikyti pozicijas Baltijos šalyse, kompromituoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir suskystintas gamtines dujas kaip alternatyvą rusiškoms dujoms. Siekdamas šio tikslo koncernas, veikė ir kiekvienoje Baltijos šalyje atskirai, ir regioniniu mastu, rašoma dokumente.

Rusija ir toliau domėjosi investicijomis į svarbius ūkio sektorius

Anot žvalgybos, 2015 metais nemažėjo trečiųjų šalių, dažniausiai Rusijos – per tikrąją pinigų kilmę maskuojančius subjektus, kompanijų susidomėjimas Lietuva. Domėtasi investicijomis į strategiškai svarbius ūkio sektorius bei galimybėmis pasinaudoti kritinės infrastruktūros objektais − Klaipėdos jūrų uostu, geležinkelių infrastruktūra, tarpsisteminėmis elektros jungtimis.

Dokumente rašoma, kad atsivėrus galimybei importuoti pigesnę elektrą iš Švedijos, didėjo Rusijos ir kitų trečiųjų šalių energetikos kompanijų susidomėjimas galimybe eksportuoti elektrą iš Lietuvos ar per Lietuvą, ypač pasinaudojant „LitPol Link“ jungtimi. Į rusiškos elektros eksporto schemas siekė įsitraukti korporacija „Rosatom“, bandanti konkuruoti su išskirtines teises eksportuoti rusišką elektrą turinčiu koncernu „Inter RAO JES“ ir jau nuo 2013 metų aktyviai ieškanti partnerių Baltijos šalyse.

Žvalgyba nurodo, kad Rusijos vadovybė itin jautriai reaguoja į pokyčius energetikos rinkoje ir į bet kokį šalies pozicijų silpnėjimą joje dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, anot dokumento, pajamos iš energetikos sektoriaus yra pagrindinis finansavimo šaltinis svarbiausiems Rusijos valstybiniams projektams ir esminė priemonė, palaikant vidaus politinį stabilumą.

Be to, energetinis dominavimas posovietinėje erdvėje Rusijai leidžia išlaikyti įtaką ir plėsti jos vadovaujamus integracinius susivienijimus. Konfliktinėse situacijose regiono šalių priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir infrastruktūros Rusija gali panaudoti ir dažnai naudoja kaip vieną svarbiausių nekarinio poveikio priemonių.

Anot žvalgybos, nepaisant Rusijos pastangų diversifikuoti eksportą, svarbiausia jos prekybos energetiniais resursais rinka net ir ilgalaikėje perspektyvoje išliks Europa, o dvišaliais santykiais su šios rinkos dalyviais Rusija labai dažnai naudojasi kaip užsienio politikos tikslų įgyvendinimo ir geopolitinių interesų gynimo priemone. Rašoma, kad Baltijos jūros regione, o ypač Lietuvoje, įgyvendinami infrastruktūros, finansiniai ir teisiniai pokyčiai energetikoje vertinami kaip papildoma grėsmė Rusijos saugumui dėl Karaliaučiaus srities priklausomybės nuo energetinių išteklių tranzito per NATO šalį.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad regione stiprėjant kitoms šalims ir augant konkurencijai, ekonomiškai ir energetiškai nuo Rusijos priklausomos šalys ima reikalauti taikyti lygiateisiškumo principus, o Rusijai vis sunkiau sekasi atgrasyti jas nuo alternatyvių projektų ar reformų įgyvendinimo.

„Silpnėjant Rusijos galimybėms prieš šias šalis taikyti energetinius svertus, regione smarkiai išauga karinių priemonių reikšmė ir jų taikymo tikimybė (konfliktas su Ukraina – ryškiausias to pavyzdys)“, – teigia žvalgyba.

Anot jos, Rusijos – Ukrainos konflikto kontekste taip pat sustiprėjo Europos Sąjungos (ES) vidinę energetikos rinką stiprinantys integraciniai ir diversifikavimo procesai. ES vykdant bendrą energetikos politiką su trečiosiomis šalimis, Rusijos galimybės manipuliuoti dvišaliais santykiais ir skirtingais ES šalių interesais labai sumažėtų, rašoma dokumente.

„Rusija siekia sulėtinti šiuos procesus, viešojoje erdvėje diskredituodama ES Energetinės sąjungos idėją, taip pat siūlydama pasirinktoms ES šalims pelningus projektus ar sandėrius, kurie padeda kelti įtampą ES valstybių tarpusavio santykiuose, o įgyvendinti ilgalaikėje perspektyvoje užkirstų kelius didesnei diversifikacijai“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Šiemet Lietuvoje veikiančios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – pirmą kartą paskelbė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Anksčiau institucijos tai darydavo atskirai, tačiau dokumentų turinys skirdavosi nežymiai.

Rusija ir Baltarusija gali mėginti infiltruoti šnipus į šauktinius

Rusija ir Baltarusija gali mėginti infiltruoti šnipus į Lietuvos kariuomenę per šauktinius, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos, trečiadienį paskelbusios tradicinę kasmetinę ataskaitą.

„Šauktinių srautai gali būti išnaudoti bandant prasiskverbti į krašto apsaugos sistemą“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Anot institucijų, šiam tikslui gali būti bandoma infiltruoti į karo tarnybą užverbuotus asmenis arba ieškoti verbavimo taikinių tarp šauktinių.

Rusijos specialiųjų tarnybų žvalgymo laukas, kaip teigiama dokumente, daugiausia susijęs su Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymu, ginkluote, pratybomis, NATO oro policijos misija.

„Be jau įprastų temų, 2015 metais GRU (Vyriausioji žvalgybos valdyba) rinko informaciją apie nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje, Vilniuje įsikūrusį NATO pajėgų integravimo vienetą, naujų kovinių vienetų kūrimą, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos veiklą, Lietuvos kariuomenės vykdytus ir planuojamus įsigijimus, Lietuvos šaulių sąjungą, jos veiklą, personalą, Lietuvos poligonus, oro erdvės stebėjimo infrastruktūrą“, – nurodo ataskaita.

Šiemet trejų metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą Baltarusijai buvo nuteistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas, kuris buvo užverbuotas Baltarusijoje ir 2007 metais infiltruotas į kariuomenę kaip šauktinis.

Verslininkams siūlomas „stogas“

Dokumente teigiama, kad Rusija aktyvią žvalgybinę veiklą vykdo naudodama diplomatinę priedangą, o žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojai sudaro trečdalį diplomatinio personalo Lietuvoje. Teigiama, kad informaciją kartais mėgina rinkti ir su Maskva bendradarbiaujantys žurnalistai.

Anot ataskaitos, Rusijos ir Baltarusijos taikiniu tampa šiose šalyse dirbantys Lietuvos diplomatai, kurie, siekiant įbauginti, kartais demonstratyviai sekami ar patenkama į jų gyvenamąsias patalpas, diplomatinėse atstovybėse siekiama klausytis pokalbių telefonu.

Maskva dažnai bando verbuoti Lietuvos verslininkus, kuriems naudojantis korupcija siūlomas vadinamasis „stogas“, mėginama suformuoti agentūrinį tinklą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, rašoma ataskaitoje.

„FSB (Rusijos Federalinė saugumo tarnyba) Lietuvos verslininkais domisi dėl jų ryšių politinėse partijose, valstybinėse institucijose, teisėsaugoje, finansų ir energetikos srityse. FSB tokius asmenis išnaudoja kaip „prieigos“ agentus – jie neturi galimybių FSB suteikti naudingos informacijos, tačiau padeda užmegzti ryšius su FSB dominančiais asmenimis“, – pažymima dokumente.

Taikinys – pasienio gyventojai ir A.Lukašenkos oponentai

Rusijos tarnybos nepraleidžia progos pasinaudoti ir tuo, kad daug pasienio rajonų gyventojų vyksta į Rusiją pirkti pigesnių prekių.

„FSB jiems pateikia fiktyvius arba tikrus kaltinimus dėl kontrabandos gabenimo, sienos kirtimo procedūrų pažeidimų ir pan. Tokie asmenys motyvuojami bendradarbiauti, žadant užtikrinti neribotas galimybes ir toliau vežti prekes iš Rusijos“, – teigia Lietuvos žvalgybininkai.

Baltarusijos karinės žvalgybos poreikiai Lietuvoje iš esmės sutampa su Rusijos karinės žvalgybos interesais, šių šalių karinės žvalgybos tarnybos glaudžiai bendradarbiauja, taigi ir veiklos metodai panašūs.

Tačiau ne karinėje srityje Baltarusijos spectarnybos, skirtingai nei Rusijos, „Lietuvos teritorijoje paprastai veikia atsargiau, vengia agresyvių veiksmų“. Dokumente pažymima, jog pusė Baltarusijos ambasados Lietuvoje diplomatų yra su diplomatine priedanga dirbantys KGB ir GRU darbuotojai arba susiję su šiomis tarnybomis.

„Svarbiausios Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotys Lietuvoje yra susijusios su Baltarusijos valdžios stabilumo užtikrinimu valstybės viduje ir parama šalies politiniams ir ekonominiams interesams Lietuvoje ir ES“, – teigiama Lietuvos žvalgybininkų dokumente.

2015 metų rudenį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai lėmė tai, kad šios šalies KGB stiprino Lietuvoje veikiančių Baltarusijos opozicijos atstovų kontrolę, o pagrindinė KGB užduotis buvo sutrukdyti opozicionieriams laikytis vieningos politikos per prezidento rinkimus, nurodoma ataskaitoje.

Baltarusių spectarnybų verbavimo pagrindinis taikinys Lietuvos teritorijoje yra daugiausia Lietuvos baltarusių bendruomenės nariai ir Lietuvoje gyvenantys Baltarusijos piliečiai. KGB taip pat mėgina infiltruoti agentus į Baltarusijos opozicijos organizacijas ir skatina juos dalyvauti opozicijos renginiuose Lietuvoje, teigiama dokumente.

Skelbiama, kad pernai aktyviai siekiant ES sankcijų Baltarusijos pareigūnams ir įmonėms panaikinimo, šios šalies KGB darbuotojai ieškojo Baltarusijos politinių ir ekonominių interesų lobistų tarp Lietuvos verslininkų, kurių verslas susijęs su šia valstybe.

Objektai fotografuojami nesislapstant

Anot Lietuvos pareigūnų, Rusijos vykdomas Lietuvos objektų – daugiausia karinių – stebėjimas naudojant vaizdo kameras, mobiliuosius ryšio įrenginius ir transporto priemonėse tvirtinamus vaizdo registratorius tapo tendencingu reiškiniu.

Nustatyta, jog vaizdo fiksavimą neretai atlieka su Rusija siejami asmenys, veiklai naudojami nuomoti arba Rusijoje registruoti automobiliai.

„2015 metų antrojoje pusėje buvo stebimi provokaciniai minėtų objektų stebėjimo atvejai, demonstruojant fotografuotojų priklausomybę Rusijai. Tai rodo, kad fotografavimas įgauna informacinių – psichologinių operacijų požymių, sudarant įspūdį, jog Rusijos piliečiai gali nevaržomai vykdyti provokuojamą veiklą Lietuvoje arba tikintis sukelti neproporcingą atsakomąją Lietuvos institucijų reakciją“, – teigiama Lietuvos institucijų dokumente.

VSD ir karinė kontržvalgyba išplatintame dokumente taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje, anot jų, matoma signalų žvalgybos įranga ant Rusijos ambasados Vilniuje stogo.

Žvalgybininkai teigė pernai prie Lietuvos sienų stebėję bepiločių orlaivių aktyvumą. Įtariama, kad jie gali būti naudojami žvalgybinei veiklai bei planuojant nelegalius prasiskverbimus į šalies teritoriją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"