TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žvanga ginklai neskelbtuose karuose

2014 07 29 6:00
Andrejus Ilarionovas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas pažymi, kad Kremlius keičia karo taisykles. Nuo tiesioginės kovos pereinama į bekontaktę, naudojant propagandą konfliktas iš fizinės erdvės perkeliamas į žmogaus pasąmonę - einama karo, kuris tampa gyvenimo dalimi, link.

Diplomatinės ir ekonominės spaudimo priemonės, politikų, pareigūnų papirkinėjimai, bandymai demoralizuoti visuomenę, dezinformacija, laisvai besiliejanti propaganda, teroro aktai ir galiausiai tiesioginių karinių veiksmų panaudojimas – tokia taktika, pasak Katono instituto Vašingtone mokslinio bendradarbio A. Ilarionovo, yra tapusi oficialia Rusijos karinių pajėgų Generalinio štabo doktrina.

Pirmą kartą hibridinio karo metodai buvo panaudoti prieš Baltijos valstybes. Vėliau jų Rusija ėmėsi prieš Gruziją, Kirgiziją. Dabar didžiulis nekonvencinio karo priemonių arsenalas mestas prieš Ukrainą.

Neapčiuopiamos ribos

Kaip teigia A. Ilarionovas, nelinijinio karo terminą visuomenei pristatė Natano Dubovickio pseudonimu straipsnius ir knygas pasirašantis Kremliaus ideologas Vladislavas Surkovas. Tačiau tikrasis šios koncepcijos kūrėjas ir įgyvendintojas - Rusijos karinių pajėgų Generalinis štabas. Jo vadas Valerijus Gerasimovas šių metų pradžioje sakytoje kalboje daug dėmesio skyrė naujajai karybai ir jos būdams, taip pat minėjo naujoviško tipo karą, kuriame dalyvaus visas pasaulis ir Rusija. Esą svarbiausias tokio karo bruožas - nykstančios, aiškiai nebeapčiuopiamos ribos tarp kovos ir taikos. „Anksčiau karai būdavo skelbiami, o dabar neskelbiami. Kai kurie kariniai konfliktai, pavyzdžiui, 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karas, buvo būtent tokio pobūdžio“, - aiškino A. Ilarionovas.

Jo žodžiais, pirmą kartą hibridinio karo elementai panaudoti 1939 metais prieš Baltijos valstybes. Spaudžiamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės buvo priverstos leisti savo teritorijoje įkurti sovietų karines bazes.

Naudojasi pilietiniu nepaklusnumu

Hibridiniai karai prasideda ir vyksta ne pagal senąsias karines taisykles. Jų metu naudojama per partizaninį karą ar kontrrevoliucijas sukaupta patirtis. Siekiant strateginių tikslų imamasi daugybės nekarinių priemonių: politinių, ekonominių, humanitarinių, ypač - informacinių, propagandinių išpuolių. „Dar vienas svarbus metodas - pilietinio nepaklusnumo, politinės opozicijos panaudojimas konkrečiose šalyse. Visos šios priemonės vėliau tęsiamos vykdant karinius veiksmus, įtraukiamos specialiosios pajėgos, rengiami teroristiniai aktai“, - dėstė A. Ilarionovas.

Taip išprovokuojama situacija, kai atsiranda galimybė imtis atvirų karinių veiksmų. Tačiau jie nebūtinai naudojami tiesiogiai, o per taikos palaikymo operacijas įvedant „taikdarių misijas“. Drauge psichologinėmis priemonėmis bandoma palaužti „priešo“ moralę. „Užuot tiesiogiai sužlugdžius oponentą, griebiamasi kitų priemonių - pereinama nuo tiesioginės kovos prie bekontaktės. Nuo karo fizinėje erdvėje žengiama prie karo žmogaus pasąmonėje, naudojant propagandą, įvairias išmaniąsias technologijas. Einama karo, kuris tampa gyvenimo dalimi, link“, - pasakojo A. Ilarionovas.

Kontroliuojama arba sunaikinta

Buvęs V. Putino patarėjas įsitikinęs, jog Rusijos ir Vakarų valstybių konfrontacijos dėl situacijos Ukrainoje negalima vadinti šaltuoju karu. Jis pažymėjo, kad Rusija karu Ukrainoje siekia pasaulinių strateginių tikslų. Pirmiausia nori, kad Ukraina nepasitrauktų iš jos interesų zonos, neprisidėtų prie jokių Vakarų ekonominių ar karinių aljansų. „Ukraina turi būti arba kontroliuojama V. Putino, arba sunaikinta kaip nepriklausoma ir suvereni valstybė“, - kalbėjo Kremliaus kritikas.

Ideologinis šio karo komponentas - vadinamojo Rusų pasaulio sukūrimas. A. Ilarionovas priminė, kad prieš metus Ukrainos sostinėje švenčiant 1025-ąsiais Kijevo Rusios krikšto metines V. Putinas pareiškė, esą visi etniniai, rusiškai kalbantys, buvusioje Sovietų Sąjungoje ar Rusijos imperijoje gyvenę žmonės turi būti suvienyti ir ginami net karinėmis priemonėmis. „Tai ne fantazija, sukurta keistų žmonių. Tai - oficiali Rusijos režimo politika“, - pabrėžė jis.

Karas su Ukraina yra regioninis. Tačiau Rusija, A. Ilarionovo teigimu, siekia konflikto su Vakarais, kurie pagal Kremliaus planus turėtų skilti į kelias dalis. Anglosaksų pasaulyje atsidurtų JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija, Nyderlandai, taip pat Lenkija ir Baltijos šalys. Kita dalis - žemyninė Europa, kurioje pirmuoju smuiku griežia Vokietija. Kadangi šio bloko valstybės tradiciškai palaiko geresnius santykius su Rusija, manoma, kad jos galėtų tapti sąjungininkėmis.

Vakarų žvalgybos fiasko

Kaip pažymėjo A. Ilarionovas, Rusijos žvalgyba ilgus metus aktyviai veikė Ukrainoje. Pavyzdžiui, apsišaukėliškos Donecko respublikos vienas lyderių Igoris Girkinas daugybę kartų, dažniausiai su Rusijos stačiatikių bažnyčios delegacijomis, lankėsi Ukrainoje.

Tuo metu Vakarų valstybės negali pasigirti žvalgybos laimėjimais. Esą tai puikiai iliustruoja JAV laikysena prieš karą Gruzijoje. Nors šios šalies atstovai ne kartą kreipėsi į Vakarų valstybes dėl kariuomenės, telkiamos prie jos sienos, JAV žvalgyba ir politikai atsakydavo, kad Rusija neįsiverš. Anot A. Ilarionovo, panašiai nutiko ir Krymo atveju. Nors buvo stebimas kariuomenės judėjimas kitapus Ukrainos sienos, Rusijoje, JAV žvalgyba aiškino, jog tai nereiškia, kad ruošiamasi intervencijai. Tačiau netrukus Rusijos pajėgos užėmė vyriausybinį pastatą Simferopolyje.

A. Ilarionovas pabrėžė esąs tikras, jog buvo galima sutrukdyti Krymo aneksijai. Tereikėjo, kad JAV prezidentas Barackas Obama pasielgtų kaip jo pirmtakas George'as W. Bushas, Gruzijos karo akivaizdoje pasiuntęs į Juodąją jūrą kelis amerikiečių laivus. „Jeigu būtų veikęs greitai, B. Obama tikriausiai būtų viską pakeitęs. Tačiau jis pasakė, kad nesiųs karių, o Kremlius tai suprato kaip paskatinimą veikti toliau“, - sakė buvęs V. Putino patarėjas.

Pažeminimas Amsterdame

A. Ilarionovas mano, kad iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs bendrovės „Malaysia Air“ keleivinis lėktuvas virš Rytų Ukrainos buvo numuštas neatsitiktinai. Esą jis skrido intensyviai naudojamu maršrutu, be to, tuo metu danguje buvo dar trys tarptautiniai orlaiviai, priklausę Indijos, Singapūro ir Vokietijos skrydžių bendrovėms.

A. Ilarionovas taip pat svarstė, kad lėktuvą, kuriuo skrido beveik 300 žmonių, numušė ne separatistai, o Rusijos kariai. Mat Rusijos pajėgos jokiems pašaliniams nesuteikia tokios galingos karinės technikos kaip raketų sistema „Buk“.

Pasak A. Ilarionovo, gali būti daugybė paaiškinimų, kodėl pasirinktas būtent šis orlaivis. Esą galima prisiminti asmeninį V. Putino pažeminimą, kai pernai Amsterdamo meras atsisakė surengti Rusijos prezidento priėmimą šiam lankantis jo mieste. Buvęs V. Putino patarėjas atkreipė dėmesį ir Rusų pasaulio modelį, pagal kurį Amsterdamas suvokiamas kaip Europos gėjų sostinė.

Praleido progą paveikti

A. Ilarionovas pakartojo netikintis, kad sankcijos galėtų pakeisti Kremliaus elgesį. Jo žodžiais, Vakarai praleido progą iš tiesų paveikti šią šalį - aštrėjant situacijai užšaldyti Rusijos valiutos atsargas, apie 600 mlrd. dolerių, JAV ir Europos bankuose. Dabar tai daryti per vėlu, nes Rusija jau pasiėmė tas atsargas.

Pasak A. Ilarionovo, būtina suprasti, kad šis karas - ne tik prieš Ukrainą, bet apskritai prieš vakarietiškas vertybes ir Vakarų pasaulį. Rusiją būtina stabdyti. Jeigu tai nebus daroma, ji toliau agresyviai sieks savo tikslų. Tačiau iš esmės į gera Rusija gali pasikeisti tik tapusi demokratine šalimi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"