TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žvilgsnis iš Lietuvos: demokratė žengia tvirčiau

2016 09 28 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Galingiausios pasaulio valstybės vadovo rinkimų batalijos atidžiai stebimos ir Lietuvoje. Pirmieji debatai mūsų šalies politikams ir ekspertams paliko vienodą įspūdį – kumščiai laikomi už demokratę Hillary Clinton.

Vakar naktį (Lietuvos laiku) vykę kandidatų į JAV prezidentus demokratės H. Clinton ir respublikono Donaldo Trumpo debatai sulaukė ir mūsų politikų dėmesio. Tiesiogiai juos stebėjo ne visi, nemačiusieji vertino vėlesnius užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos pranešimus.

„Lietuvos žinių“ kalbintų politikų ir politologo nuomone, debatų nugalėtoja galima laikyti H. Clinton. Demokratė pasirodė kur kas labiau pasirengusi stoti prie JAV vairo nei jos oponentas D. Trumpas. Vis dėlto lapkričio pradžioje vyksiančių rinkimų baigties prognozuoti nesiryžtama.

Aiški takoskyra

Linas Kojala: "Galima sakyti, visą debatų laiką iniciatyva priklausė demokratei Hillary Clinton."

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos teigimu, kandidatų į JAV prezidentus debatai labai svarbūs, juos stebėjo daugybė žmonių. Vertindamas žodinę dviejų varžovų dvikovą, jis pažymėjo, jog H. Clinton sėkmingiau pasinaudojo savo stipriosiomis savybėmis. Demokratų kandidatė tvirta tuo, kad geba geriau pasirengti debatams, skiria tam daug laiko, domisi įvairia informacija, renka faktus ir pan. Tuo metu respublikonas stiprus savo emocijomis, trumpomis frazėmis, kurios gali išmušti oponentą iš pusiausvyros ir suteikia jam tam tikrą pranašumą.

„Išryškėjo, kad H. Clinton savo stiprybe pasinaudojo geriau. D. Trumpui teko būti besiginančiojo pozicijoje. Jis taip ir nesugebėjo per tas 90 minučių pereiti į puolimą. Galima sakyti, visą debatų laiką iniciatyva priklausė H. Clinton, todėl ji daugelio ir vertinama kaip didesnė ar mažesnė laimėtoja“, – kalbėjo ekspertas.

Nors užsienio politika bus svarbiausia antrųjų debatų tema, ji buvo paliesta ir šįkart. Kaip pabrėžė L. Kojala, vienas klausimų, susijusių su kibernetiniu saugumu, išryškino takoskyrą tarp kandidatų. H. Clinton kalbėjo tai, ką esame įpratę girdėti iš JAV lyderių, pavyzdžiui, kad nesenos kibernetinės atakos prieš Ameriką, Demokratų partiją, turinčios sąsajų su Rusija, yra akivaizdus šios šalies priešiškumo įrodymas, ir tai – grėsmė nacionaliniam saugumui.

D. Trumpas anksčiau buvo užsiminęs, jog Rusija toliau turėtų naudoti kibernetines atakas, kad būtų atskleidžiama jo politiniams oponentams nepalanki informacija. „Šiuo H. Clinton argumentu, matyt, siekta išryškinti, kad kalbant apie užsienio politiką ir gal net strateginę politiką, regime dvi labai skirtingas asmenybes. Šiuo atveju H. Clinton yra kandidatė, kuri visuomet pabrėždavo esanti pasirengusi būti valstybės vadove ir prisiimti visą atsakomybę, taip pat ir dėl retorikos. Tuo metu D. Trumpas yra impulsyvus, sakantis dalykus, kurie silpnina ir JAV, ir jų sąjungininkų saugumą“, – pažymėjo politologas.

Nokdaunas nefiksuotas

Per debatus šiek tiek dėmesio skirta ir klausimams, susijusiems su NATO. Anot L. Kojalos, H. Clinton pakartojo, kad Aljansas yra pagrindinis saugumo garantas ir kad visos jo narės turi prisidėti prie bendro saugumo. Taip pat priminta, jog kolektyvinę gynybą numatantis Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis buvo aktyvuotas, kai 2001 metų rugsėjo 11 dieną JAV užpuolė teroristai. D. Trumpo argumentai vėl koncentravosi į tai, kad kai kurios NATO narės skiria per menką finansavimą gynybai, todėl Aljanso ateitis tarsi kelia abejonių. „Tačiau kartu jis pridūrė apie NATO pernelyg daug negalvojantis. Tai geras pavyzdys vertinant, kiek šis kandidatas skiria dėmesio saugumo tematikai“, – akcentavo RESC vadovas.

Svarstydamas galimą JAV prezidento rinkimų baigtį, L. Kojala atkreipė dėmesį, kad Demokratų partija turi daugiau nuolatinių rinkėjų nei respublikonai. Per debatus pagrindinė kova vyksta dėl neapsisprendusiųjų balsų arba dėl tų, kurie nebūtinai žada eiti balsuoti. Esą H. Clinton geriau sekasi mobilizuoti tokius žmones. „Tačiau reikia konstatuoti, kad šie debatai nebuvo nokdaunas. Tikrai negalima sakyti, jog dabar rinkimų baigtis aiški. Yra šiek tiek vilties, kad debatai sustiprins H. Clinton pranašumą, bet D. Trumpas – visai šalia, ir iki rinkimų likus šešioms savaitėms turi daug galimybių ją pasivyti“, – vertino politologas.

Svarbu ir Lietuvai

Gediminas Kirkilas: "Donaldui Trumpui pritrūko džentelmeniško korektiškumo. Hillary Clinton tikrai laimėjo šiuos debatus.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Debatus stebėjusio Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo nenustebino jų eiga ir kandidatų pasirodymas. Socialdemokrato nuomone, dvikovą tiek turinio, tiek formos požiūriu akivaizdžiai laimėjo H. Clinton. „Ji buvo stipresnė, geriau laikėsi. Net stebėjausi, kaip ramiai atlaikė įvairiausius įžeidinėjimus. H. Clinton oponentas, kaip paaiškėjo, daugelio dalykų nežino, kad ir užsienio politikos srityje. Sakyčiau, jam pritrūko džentelmeniško korektiškumo. Todėl, man regis, H. Clinton tikrai laimėjo šiuos debatus“, – kalbėjo parlamentaras.

G. Kirkilas pažymėjo, kad D. Trumpas mėgina švelninti savo įvaizdį, atsisakyti visiškai populistinių idėjų, sudaryti rimtesnį įspūdį. Tačiau tai gali reikšti, jog respublikonų kandidatas rizikuoja prarasti dalį savo rinkėjų. „Jo dilema sudėtinga. Šį kartą D. Trumpas atrodė šiek tiek solidžiau. Tačiau jeigu žiūrėtume į jį kaip į galimą prezidentą, tokio lygio jis dar nepasiekė“, – įsitikinęs politikas.

Anot G. Kirkilo, JAV prezidento rinkimai itin svarbūs ir Lietuvai, ypač transatlantinio bendradarbiavimo požiūriu. Amerika – strateginė mūsų šalies partnerė, pagrindinė NATO jėga. Jam kelia nerimą D. Trumpo kalbos apie NATO, menkos žinios apie Baltijos šalis. Tuo metu H. Clinton ne kartą įrodė esanti kompetentinga politikė, gerai pažįstanti Lietuvą, mūsų politikus ir pan. „Visais šiais aspektais H. Clinton mums yra daug palankesnė kandidatė ir galima prezidentė“, – pabrėžė Seimo narys.

Prognozuotumas prieš populizmą

Andrius Kubilius: "Kita vertus, gal Donaldo Trumpo mąstymo ir politikos kol kas nepažįstame taip gerai.“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sakė, kad H. Clinton per debatus sugebėjo geriau susivaldyti, atrodė ramesnė. D. Trumpas labiau pasidavė emocijoms ir jausmams. Respublikonų kandidatas kalbančią oponentę nutraukė kelis sykius daugiau kartų nei ji – D. Trumpą. Konservatorius taip pat pažymėjo, kad debatuose, daugumos žiūrovų nuomone, geriau pasirodė būtent H. Clinton. A. Kubiliui ji atrodo labiau prognozuojama užsienio politikos, geopoliniais klausimais nei D. Trumpas.

„Jis labai gabus pagauti tiek vienoje, tiek kitoje Atlanto pusėje vis ryškesnę dalies visuomenės nusivylimo nuotaiką, kurią sukelia daugelis ekonominių, socialinių dalykų. D. Trumpas moka paprastai, kaip mes kartais sakome, populistiškai įvardyti, kas kaltas dėl blogos žmonių nuotaikos. Čia jis kaipmat randa kaltininkų, pavyzdžiui, globalizaciją ar imigrantus iš Meksikos, o kalbant apie geopolitinius dalykus – net NATO partnerių negebėjimą pakankamai finansuoti Aljanso veiklą. Daug dalykų yra ties bandymo sužadinti savo rinkėjus nelabai racionaliomis idėjomis riba. Kita vertus, gal D. Trumpo mąstymo ir politikos kol kas nepažįstame taip gerai“, – svarstė A. Kubilius.

Juntamas naujos politikos poreikis

Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininko Lino Balsio žodžiais, žvelgiant iš politinės logikos, tradicijų, galų gale sveiko proto pozicijų, H. Clinton – patikimesnė kandidatė. „Kad ir kaip keistai skambėtų, tokios senos demokratijos šalių kaip JAV situacijoje D. Trumpas yra priešiškų protesto balsų tribūnas. Amerikoje, kaip ir Lietuvoje, prieš rinkimus atsiranda nemažai žmonių, kurie balsuoja „prieš“, o ne „už“ – prieš viską, prieš visus. Atsirado D. Trumpas, tad balsuokime už jį, nes galbūt ką nors padarys: pastatys sieną prie Meksikos, įves tvarką. Populistiniai šūkiai, kaip aiškėja, gana patrauklūs ir nemažai daliai amerikiečių“, – tvirtino jis.

Vis dėlto L. Balsys iš dalies pritarė kai kuriems Vakarų analitikams, teigiantiems, jog visas D. Trumpo ekscentriškumas greičiausiai tėra rinkimų kampanijos dalis, ir jeigu jis taptų prezidentu, įsitrauktų į JAV politinę sistemą ir būtų įprastas valstybės vadovas.

H. Clinton yra L. Balsio favoritė daugiau iš reikalo. Esą JAV, kaip ir Lietuvai, reikia naujos kartos jaunų politikų. Anot jo, H. Clinton ir D. Trumpas nėra nei naujoviškos politikos, nei naujų idėjų skleidėjai. Tačiau su bet kuriuo išrinktu JAV prezidentu Lietuvai, kaip strateginei partnerei, reikėtų palaikyti gerus santykius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"