Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Žvilgsnis iš Švedijos: gerovės be žmonių nebus

 
2017 06 20 15:00
Päras Nuderis: "Privalote atkreipti dėmesį į faktą, kad jūsų šalis traukiasi ir mažėja. Jei būčiau Lietuvos politikas, tai būtų didžiausias mano galvos skausmas." Alinos Ožič nuotrauka

Buvęs Švedijos finansų ministras Päras Nuderis mano, jog didžiausia Lietuvos problema ta, kad sparčiai mažėja gyventojų. Dėl to netrukus galime atsidurti nepavydėtinoje situacijoje – virsti pasenusia ir negausia visuomene, sunkiai prisitaikančia prie pokyčių.

Verslo konsultantu dirbantis P. Nuderis į Lietuvą buvo atvykęs dalyvauti dienraščio „Lietuvos žinios“ organizuotoje konferencijoje apie valdžios ir verslo bendradarbiavimą. Čia jis pasidalijo mintimis apie tai, kodėl Švedija – viena sėkmingiausių valstybių.

Iš Švedijos patirties yra ko pasimokyti ir mūsų šaliai. Pavyzdžiui, investuoti į žmones ir kurti palankią socialinę aplinką. Apie tai – „Lietuvos žinių“ interviu su buvusiu Švedijos finansų ministru Päru Nuderiu.

Patikima socialinė apsauga

– Kokia jūsų nuomonė apie valdžios ir verslo bendradarbiavimą? Koks jis turėtų būti?

– Pirmiausia manau, kad verslui yra svarbi ekonomiškai stabili aplinka, kai viešieji finansai yra tvarūs, o vyriausybė, investuodama į žmones, vaikų darželius, mokyklas, universitetus, suteikia visuomenei aukštos kvalifikacijos darbą. Tokio stabilaus pagrindo sukūrimas būtinas sėkmingai verslo plėtrai.

Žinoma, reikia ir papildomų priemonių. Vis dėlto, mano anksčiau paminėti dalykai – ekonominio stabilumo pamatas.

– Kokios yra svarbiausios problemos, kylančios bendradarbiaujant valdžiai ir verslui?

– Ekonominį augimą lemia du veiksniai – gerėjanti demografinė padėtis ir produktyvumo didėjimas. Verslui itin svarbu, kad šalies demografinė padėtis būtų gera, gyventojų daugėtų, visuomenė nesentų. Kai sukuriama aplinka, kurioje produktyvumas gali didėti, universitetai, startuolių bendruomenės sąveikauja, skatinamas naujų kompanijų atsiradimas. Todėl būtina kurti pozityvios demografinės ir produktyvumo dinamikos aplinką.

– Ar galite papasakoti apie Švedijos valdžios ir verslo bendradarbiavimo modelį? Kodėl jūsų šalis pasirinko būtent jį?

– Tai – įvairios priemonės, jos nusistovėjo per daug metų. Pavyzdžiui, mūsų socialinės apsaugos sistema daro didelę įtaką verslui. Jeigu žmonės tiki socialinės apsaugos sistema, ji tampa patikimesnė, priimtinesnė, gyventojai nori keisti darbą. Netekti darbo yra labai skausminga, bet kartais dėl globalizacijos nulemtų priežasčių reikia uždaryti gamyklą. Tuomet be darbo likusiems žmonėms reikia suteikti naujų įgūdžių, iš naujo juos mokyti, kad jie taptų konkurencingi darbo rinkoje ir galėtų vėl įsidarbinti.

Manau, kad visuomenė turėtų skirti daugiau dėmesio analizuodama, kokia turėtų būti socialinės apsaugos sistema. Vakarų visuomenės dažnai savo vyriausybėms kalba apie apmokestinimą, reguliavimą, bet, mano nuomone, derėtų daugiau galvoti apie tai, kaip sukurti palankią aplinką, investuoti į žmones, svarstyti, kaip valdžia galėtų užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos išteklius ir būtiną infrastruktūrą, taip pat ir socialinę.

Raktas – skaidrus viešasis sektorius

– Į valdžios ir verslo bendradarbiavimą Lietuvoje dažnai žiūrima įtariai dėl kartais išryškėjančių korupcijos atvejų. Kaip toks bendradarbiavimas vertinamas Švedijoje?

– Pirmiausia valdžia ir verslas turi suprasti, kas jie yra. Politinės partijos egzistuoja, nes mūsų požiūriai, vertybės, interesai yra skirtingi. Įmonės neatstovauja vertybėms ar specifiniams interesams, tai visiškai kitoks subjektas.

Mano nuomone, verslo bendruomenė rodo daug nusivylimo valdžia, nes dažnai linkusi manyti, kad valdžioje galima elgtis taip, kaip versle. JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad politika yra jo verslas ir kad būtent politikai atlieka darbus. Ne, jie ieško kompromisų, o jei negali rasti, balsuoja. Versle viskas vyksta kitaip. Šalys susitaria sudarydamos sandorį, yra patenkintos ir pan.

Manau, kad valdžia turėtų daugiau mokytis iš verslo, pavyzdžiui, kaip perimti naujas idėjas, gebėti žvelgti iš skirtingų pozicijų, atkreipti dėmesį į techninio vystymosi poveikį ir pan.

Didelį susirūpinimą kelia korumpuota valdžia. Tokiu atveju sunaikinamas visas pasitikėjimo pagrindas. Todėl reikia dirbti itin sunkiai, o kova su korupcija viešajame sektoriuje turi būti kasdienis mūšis, siekiant, kad tas sektorius taptų kiek įmanoma efektyvesnis ir skaidresnis. Kiekvienas mokesčių mokėtojas Lietuvoje ir kitose šalyse privalo žinoti, kur nukeliauja sumokėti pinigai. Tam reikia visiškai skaidraus viešojo sektoriaus. Kitaip žmonės nenorės skirti savo pinigų mokesčiams. O jie yra būtini norint kurti gerus universitetus, kokybišką infrastruktūrą.

– Korupcijos lygis Švedijoje – vienas žemiausių pasaulyje. Kokia jūsų šalies patirtis kovojant su šia piktžaizde?

– Pagrindinė priežastis, kodėl Švedijoje labai mažai korupcijos, ta, kad mūsų viešasis sektorius jau daug metų yra visiškai skaidrus. Kai buvau finansų ministras, viskas – elektroniniai laiškai ar net telefono žinutės – buvo vieša.

Būtent skaidrumas lemia, kad mūsų visuomenė tvirtai remia ir palaiko viešąjį sektorių. Jums gali atrodyti labai keista, jog pagal įvairius nuomonės tyrimus populiariausia ir daugiausia pasitikėjimo Švedijoje turinti valstybinė institucija – Mokesčių inspekcija. Taip yra todėl, kad ji – labai efektyvi, skaidri, orientuota į verslui bei gyventojams teikiamų paslaugų kokybę.

Reikia stiprinti dvišalius santykius

– Šiuo metu dirbate kaip konsultantas, patariate verslui, norinčiam įžengti į Europos rinką, daugiausia dėmesio skirdamas Skandinavijos ir Baltijos šalims. Ar rekomenduotumėte savo klientams pradėti ar išplėsti verslą Lietuvoje? Kodėl?

– Pirma, Lietuva – labai įdomi rinka. Antra, turite kvalifikuotos darbo jėgos. Trečia, šalyje juntamas įvairios infrastruktūros poreikis, todėl atsiveria daugybė verslo galimybių. Manau, kad čia esama daug vietos užsienio investicijoms, taip pat ir Švedijos.

Kai ėjau finansų ministro pareigas, buvome labai aktyvūs, rėmėme jus, kad taptumėte Europos Sąjungos (ES) dalimi. ES plėtra buvo būtinybė, ji davė naudos ir jums, ir Europai. Dabar dvišalius santykius kiek primiršome. Pradėjome susitikinėti Briuselyje, užuot vykę iš Stokholmo į Vilnių. Metas padaryti mūsų ryšius aktyvesnius.

Šiuo metu ES yra gerokai išsiplėtusi, Europos bendruomenė bus regionalizuota, o Baltijos jūros regionas itin vertingas dėl to, kad yra vienas labiausiai integruotų Bendrijoje. Turime grįžti prie tokių glaudžių santykių, kokius puoselėjome, kai kovojome dėl Lietuvos narystės ES.

– Kaip vertinate verslo sąlygas Lietuvoje? Kas yra kritikuotina?

– Nesu čia tam, kad teisčiau. Tačiau privalote atkreipti dėmesį į faktą, kad jūsų šalis traukiasi ir mažėja. Jei būčiau Lietuvos politikas, tai būtų didžiausias mano galvos skausmas.

Turite galvoti, kaip kovoti su šia problema. Jei žmonės išvyksta, o jūs neleidžiate atvažiuoti kitiems – esama daug barjerų, tai ilguoju laikotarpiu susidursite su tokia situacija, kokia susiklostė Japonijoje, kur visuomenė sensta ir mažėja. Tokiai visuomenei paprastai sunku prisitaikyti prie ateities pokyčių. Tai – susirūpinimą kelianti padėtis.

– Skandinavijos šalys Lietuvai – geriausias sėkmingų valstybių pavyzdys. Kaip pasiekti tokios sėkmės? Kokia Švedijos patirtis?

– Lyginant Švediją ir Lietuvą, pirmiausia reikia nepamiršti, kad švedai nesusidūrė su 50 metų trukusia okupacija. 1990 metais atkūrę nepriklausomybę, jūs pasiekėte didžiulės pažangos.

Kaip minėjau, turėtumėte atkreipti dėmesį į mūsų šeimos politiką, į tai, kaip labiau nei kitos valstybės mobilizuojame moteris dalyvauti darbo rinkoje. Taip pat manau, kad turėtumėte pažvelgti į mūsų sukurtus socialinius tiltus, padedančius žmonėms, į mūsų labai kokybišką ir visiškai nemokamą priešmokyklinį ugdymą. Viskas prasideda būtent nuo jo, tad jei neinvestuosite į vaikus nuo pradžios, turėsite daugybę tokių, kurie anksčiau ar vėliau negalės tinkamai integruotis, neprisitaikys prie pokyčių. Turime nemažai įvairios patirties, norime ja pasidalyti su jumis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"