TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

„Canto Fiorito“ iš užmaršties prikels XVII a. LDK muzikos žvaigždę

2015 12 10 7:32
„Canto Fiorito“ A. Gintalaitės nuotrauka

Šiandien, 2015 m. gruodžio 10 d., sukanka 350 metų, kai mirė vienas žymiausių ir įtakingiausių XVII a.  italų kompozitorių Tarquinio Merula. Pasaulyje jo vardas drąsiai rašomas greta ankstyvojo baroko genijų Claudio Monteverdi ir Francesco Cavalli vardų, o Lietuvoje – paradoksalu, bet yra menkai žinomas.

Paradoksalu, nes 1621–1626 m.Tarkvinijus Merula dirbo ir kūrė Žygimanto Vazos dvare, todėl jo kūryba gali būti pagrįstai laikoma muzikiniu LDK paveldu. Pasak senosios muzikos ekspertų, Merula atliko esminį vaidmenį sukuriant daugelį ankstyvųjų baroko muzikos formų, kurios galutinai susiformavo brandžiojo baroko epochoje: kantata, arija, bažnytinė ir kamerinė sonata, variacijos ostinatinio boso pagrindu, simfonija. Turint tokio masto figūrą savo dvare, nestebina, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybei, valdomai Vazų dinastijos, XVII a. pirmoji pusė buvo išskirtinis kultūros klestėjimo laikotarpis. Aplink Merulą būrėsi ir iš jo mokėsi visas būrys vietos muzikantų. Jis yra neabejotinai garsiausias ir įtakingiausias kompozitorius, kada nors dirbęs mūsų valdovams, tačiau jo kūrybiniam palikimui Lietuvoje iki šiol nebuvo skirtas prideramas dėmesys.

Ypatingą Merulos muzikos gyvybingumą rodo tai, kad jo šedevrai šiandien nuolat skamba ne tik pasaulinėse scenose, atliekami muzikos grandų, bet ir niūnuojami muzikinio išsilavinimo neturinčių žmonių, net neidentifikuojant, kad ši melodija priklauso šiam kompozitoriui (pavyzdžiui, žymioji Merulos „Ciaccona“, iš klausos, be abejo, pažįstama ir daugeliui lietuvių). Kita vertus, tik tada, kai kultūra pribręsta apmąstyti ir pažinti pačią save, atsiskleidžia tikrieji jos turtai. Merulos istorinėje „byloje“ paradoksalu ir tai, kad mūsų šalies kultūrinio sąmoningumo ir savigarbos puoselėjimu kryptingai užsiima iš Brazilijos kilęs muzikologas, išilginės fleitos virtuozas Rodrigo Calveyra, kuris, tapęs Vilniuje įsikūrusio tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovu, apstulbo nuo LDK istorijoje slypinčių lobių: „Bet tai – jūsų paveldas! Jį reikia įvardinti, prikelti ir juo didžiuotis!“ Be abejonės, tokio pasididžiavimo pirmiausia vertas būtent Tarquinio Merulos kūrybinis palikimas.

Valdovų rūmų muziejus ir ansamblis „Canto Fiorito“, subūręs senosios muzikos profesionalų komandą iš viso pasaulio, gruodžio 29 d. klausytojus pakvies į 350-osioms Tarquinio Merulos metinėms skirtą koncertą, kuriame skambės vien šio kompozitoriaus kūriniai. Tai pirmasis renginys Lietuvoje, dedikuotas visame pasaulyje vertinamo kūrėjo darbams, gimusiems taip pat ir po Lietuvos saule. Koncerte skambės visos bažnytinės ir pasaulietinės muzikos formos, kurias kūrė Merula – motetai, madrigalai, arijos, sonatos, simfonijos, variacijos boso pagrindu ir kt. Unikali šios programos dalis – tai kūriniai iš Merulos opusų Nr. 5 ir Nr. 6, kurie buvo sukurti 1624 m., kai Merula tarnavo Žygimantui Vazai. Opuso Nr. 6 kompozicijų boso partija neišlikusi, tačiau „Canto Fiorito“ meno vadovas R. Calveyra, Italijos ankstyvojo baroko muzikos specialistas, po itin kruopštaus darbo atkūrė trūkstamą boso melodiją. Faktas, kad kai kurie kompozitoriaus kūriniai buvo rekonstruoti pirmą kartą po jo mirties, yra reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio muzikos istorijai.

Rodrigo Calveyra, pats būdamas išskirtinės charizmos senosios muzikos atlikėjas ir teoretikas, nuolat pabrėžia, kad Lietuvos klausytojai nusipelno tik pačios aukščiausios kokybės atlikimo – šio principo kolektyvas šventai laikosi tiek koncertuodamas kaimo mokykloje, tiek prestižinėse didmiesčių erdvėse. Ši ypatinga, tiesiog fenomenali pagarba muzikai ir klausytojui, būdinga Calveyros laikysenai, ugdo ne tik atlikėjus, bet ir publiką. Be vadovavimo „Canto Fiorito“, Calveyra taip pat groja „Cappella Mediterranea“– Paryžiaus „Opéra Garnier“ senosios muzikos ansamblyje bei gilina žinias Sorbonoje. Dalindamasis ateities vizijomis, Calveyra yra pasakęs, kad kartu su „Canto Fiorito“ paruoštas LDK muzikinio paveldo programas norėtų pristatyti Paryžiuje ir tikrai tiki, kad toks laikas ateis. Iš tiesų nuostabu, kad šįsyk Vilnius aplenkė Paryžių – po trijų su puse šimtmečių pasaulinė žymiojo LDK kūrėjo Merulos atgimimo premjera įvyks būtent Vilniuje, buvusiame valdovų dvare, kuriame jie ir buvo sukurti!

„Canto Fiorito“ koncertas „Tarquinio Merula – didysis Vazų dvaro muzikos meistras“ labai simboliškai priklauso ciklui „Kalėdos Valdovų rūmuose“. Laužydami stereotipą, kad senoji muzika – tai saujelės žinovų reikalas, „Canto Fiorito“ tiki, kad Merulos kūryba turi potencialą išpopuliarėti ne vien senosios muzikos mylėtojų rate. Pasak R. Calveyra'os, Merulos muzika pasižymi ypatingu gyvastingumu, šviesa ir skaidrumu – kaip tik tuo, ko reikia išgyvenant tamsiausią lietuviškos žiemos savaitę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"