Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

„Purpurinis vakaras“ jau spalvina Anykščių padangę

2014 08 14 23:25
Organizatorių nuotrauka

Niūrūs lietaus debesys išsisklaidė nuo pirmųjų anykštėnės Deimantės Kavaliauskaitės akordų, kuriais mergina pradėjo septintąjį „Purpurinį vakarą“. Anykštietei atlikėjai kompaniją palaikė taip pat iš Anykščių kilę bardai Titas ir Dominykas. Vyskupo skvere, šalia grakščių Šv. Mato bažnyčios bokštų, kur, beje, jau spėjo pakilti ir Anykščių apylinkes apžvelgti, vienas iš festivalio svečių – britas Julian Dawson, susirinko beveik šimtas dainuojamosios poezijos gerbėjų. 

Daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių, beveik 700 dainų tekstų – tai per 40 metų scenoje brito Juliano Dawsono sukauptas bagažas. Atlikėjas jau ketvirtą kartą vieši Lietuvoje ir kas kartą džiaugiasi lietuvių publika: „Nors vakaras vėjuotas, tačiau žmonės liko, klausė, neišėjo – o tai labai džiugu. Be to, žinau, kad ne visi vyresni Lietuvos žmonės, ypač mažuose miesteliuose, moka anglų kalbą, o mano dainų tekstai – anglų kalba. Tam, kad šimtu procentų pajustum muzikos esmę, žodžiai labai svarbu. Visgi, iš žiūrovų reakcijų suprantu, ką jie jaučia. Anykščiuose žiūrovai šypsojosi, plojo, mačiau, kad jie suprato mane“, – dalijosi įspūdžiais J. Dawson. Svečias iš Didžiosios Britanijos prisipažino, kad kas kartą eidamas į sceną pasiruošia tik pirmas dvi dainas: „Ką dainuosiu toliau, padiktuoja aplinka, publika“, – šypsosi J. Dawson.

Aukštaitis bardas Algirdas Svidinskas „Purpurinį vakarą“ aplankė antrą kartą. Etninės kultūros puoselėtojas džiaugiasi, kad „Purpurinis vakaras“ – dainuojamosios poezijos atspirties taškas Aukštaitijoje: „Pats esu aukštaitis, todėl džiaugiuosi, kad ir čia šis žanras atgimė. Lietuvai reikia mąstančios muzikos. Pasižiūrėkit į „Purpurinio vakaro“ auditoriją – tai žmonės intelekto sužalotais veidais“, – šypsosi A. Svidinskas. Iš Zarasų kilęs bardas pastebi, kad senieji bardai užgožia jaunuosius, todėl vyriausiajai bardų kartai pasitraukus, dainuojamosios poezijos laukuose liks klaidžioti jaunoji karta, kurią jau dabar reikia supažindinti su auditorija, kad būtų žanro tąsa, natūrali kaita. A. Svidinskas išskiria esminį bardų muzikos bruožą: „Ši muzika neša žinią, tikras bardas daina išsako savo poziciją, taip skleidžia mintis, idėjas, ieško bendraminčių“, – svarsto A. Svidinskas.

Jaunų vėjų į „Purpurinio vakaro“ sceną pūstelėjo vilniečių Jokūbo ir Igno duetas „JI“. Vaikinų duetas susitiko geografijos olimpiadoje, Jokūbas pakvietė Igną pasisvečiuoti, prie puodelio kavos vaikinai pasiėmė dar ir gitarą... Iš pradžių tai buvo improvizacijos, juokai, o dabar vaikinai groja visur kur tik gali: „Kartais grojame ir gatvėse, dalyvavome „Lietuvos talentų“ konkurse, ieškome savo auditorijos, dabar esame čia, „Purpuriniame vakare“, – apie jaunų atlikėjų kelią į klausytojų širdis pasakoja Jokūbas. Beje, vaikinas yra būsimasis garsiojo bardo – Gedimino Storpirščio mokinys: nuo rugsėjo Jokūbas lankys teatro grupę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"