TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

A.Kudabienė nori būti naivi

2011 08 27 0:00
"Yra daugybė istorijų, kurių net nepradedame filmuoti, - pasakoja TV3 "Prieš srovę" rimtuolė A.Kudabienė. - Kartais užtenka tik paskambinti ir situacija pasikeičia į gerąją pusę."
TV3 archyvo nuotrauka

"Turbūt tavo klausimai jau virto auksiniais", - juokiasi TV3 "Prieš srovę" vedėja Audrė Kudabienė. Klausimynas iš tiesų įgijo aukso vertę, nes dėl interviu "Lietuvos žinių" žurnalistas tarėsi tris mėnesius.

A.Kudabienė atostogavo, buvo užsikasusi asmeniniais reikalais ir darbais, tačiau trečiadienio vakaro kąsnį skyrė jūsų skaitomo teksto autoriui. TV3 viešųjų ryšių skyrius žada, kad šį sezoną interviu herojės laida bus "gerokai atsinaujinusi". Kai "Prieš srovę" veidas paaiškins, ką reiškia toks skambus pažadas, suprasite, kad iš esmės jis ir liks pažadu. Be to, sužinosite, kad sukant bulvarinę laidą reikia profesionalumo, o rimtoji žurnalistika išliks nepaisant geltonuojančios žiniasklaidos įsigalėjimo.

- Vienos didžiausių šiuolaikinio roko žvaigždžių Briano Hugho Warnerio-Marilyn Mansono hite "Rock Is Dead" yra tokie žodžiai: "God is in the TV". Tai - tik literatūrinė metafora ar šis tas daugiau?

- Ar televizija yra dievas? Ne. Televizorių įsijungia žmogus, norintis gauti daugiau informacijos arba smagiai praleisti laiką. Nesureikšminu televizijos, nors ji - vienas didžiausių šio amžiaus atradimų. Negalima televizoriaus paversti vieninteliu gyvenimo tikslu ir pamatu. Be televizijos, yra meilė, pramogos, laisvalaikis ir daugybė kitų dalykų.

- Ar televizija turi didelę galią?

- Turi - matome tai kurdami savo laidą. Yra daugybė istorijų, kurių net nepradedame filmuoti. Kai didelis žmogus - valdininkas ar verslininkas - tyčiojasi iš mažo, eilinio žmogaus, kartais užtenka tik paskambinti ir situacija pasikeičia į gerąją pusę.

Tai, ar televizija daro įtaką žmonių mąstymui, yra diskutuotinas klausimas. Šiame kontekste norėčiau pabrėžti naująjį TV3 šūkį "Mano TV3. Čia šviesu!"...

- ...Kurgi ne!

- Prašome neironizuoti ir nekikenti. Šis šūkis reiškia, kad TV3 bando pasakyti, jog galime turėti televiziją, kurioje daugiau pozityvumo ir optimizmo.

- Klausantis tavęs susidaro įspūdis, kad iki šiol TV3 neturėjo tiek pozityvumo ir optimizmo, kiek galėjo turėti.

- TV3 turėjo ir šviesos, ir energijos, ir pozityvumo. Tai turėjo ir "Prieš srovę". Televizijos vadovybės sprendimas akcentuoti šviesą ir pastangos rinktis tai, kas pozityvu, yra sveikintinos.

- Kanalo viešųjų ryšių magai tikina, kad šį sezoną "Prieš srovę" bus "gerokai atsinaujinusi". Skamba kaip eilinis "piaro" muilo burbulas...

- Mes atsinaujiname, nes kitaip ir negali būti. Kasmet prisideda dar vieni metai patirties. Dirbdamas tu atsinaujini kiekvieną savaitę ir kiekvieną dieną, jei nestovi vietoje ir nepasakai sau, kad viską moki ir žinai...

- ...Kalbi apie tobulėjimą. Bet ką reiškia "gerokai atsinaujinusi"?

- (atsidūsta) Gali būti, kad naujuose anonsuose šviečianti mano šypsena yra dalykas, nustebinęs kanalo viešųjų ryšių atstovus. Ko gero, jie sakė: "To negali būti! Tai - didysis atsinaujinimas!" (juokiasi)

- Aš "gerokai atsinaujinusią" laidą suvokiu kaip projektą, paleidžiantį naujas vinjetes, kuriantį naujas rubrikas arba įprastines aštrias temas keičiantį švelniomis. Kiek suprantu, tokio atsinaujinimo nebus...

- Pasakykime taip: "Mano TV3. Čia šviesu!" yra ir šūkis, ir iššūkis. Jis sako: "Nepavark. Net sunkiausioje situacijoje ieškok pozityvo, ieškok išeities." Mes kalbame ne apie naujas kameras, vinjetes ir montažo programas, nes žiūrovui tai nesvarbu. Laidoje noriu kalbėti brandžiau ir pozityviau.

- Praėjusį penktadienį TV3 rodė dokumentinį tavo ir tavo vyro, "Prieš srovę" prodiuserio Gintaro Kudabos filmą "Kelionė į Zambiją" apie šios skurdžios Afrikos valstybės vaikų gyvenimą. Žiūrovai buvo kviečiami mažiesiems zambiečiams paaukoti pinigų. Koks nors veikėjas šią akimirką šaukia: "Aukokim Lietuvos vaikams, o ne svetimiems!" Ką pasakytum tokiam rėksniui?

- Ir lietuvių vaikams reikia pagalbos. Tiesiog "Gelbėkit vaikus" (tarptautinės visuomeninės už vaikų teises kovojančios organizacijos, kuri užsienyje žinoma "Save The Children" vardu - aut.) iniciatyva birželį mes buvome Zambijoje ir matėme šalies vaikų gyvenimą, apie kurį papasakojome Lietuvos žmonėms. Jei yra žiūrovų, norinčių pagelbėti Afrikos vaikui, valio! Skeptikams, kurie klausia, kam reikalinga tokia iniciatyva, galiu pasakyti, kad vien per valandą, kai buvo rodomas filmas, žmonės paaukojo 74 tūkst. litų. Kai šitai sužinojo Zambijos "Gelbėkit vaikus" atstovai, jie negalėjo patikėti ir verkė tiesiogine to žodžio prasme. Kai matai tokį mūsų žmonių gerumą ir sąmoningumą, supranti, kad tos diskusijai provokuojančios replikos yra vos kelių žmonių galvose. Iš tiesų lietuviai - žiauriai "faini" žmonės.

- Liepos 6-ąją su Mindaugu Stasiuliu vedei tiesioginę artėjančiam Europos krepšinio čempionatui skirtą TV3 "Varom už Lietuvą" transliaciją, kurios metu simbolinę kelionę per Lietuvą pradėjo krepšinio kamuolys. Šiek tiek keista, nes tavo įvaizdis nesusijęs nei su šou pasauliu, nei su krepšiniu...

- Labai apsidžiaugiau, kai man pasiūlė vesti renginį, susijusį su krepšiniu. Kasdieniniame savo darbe neturiu galimybės pademonstruoti lojalumo krepšiniui ir atsiduoti šitai aistrai. Atsimenu gilią paauglystę, kai tėtis (Antanas Ciūnys - aut.) pasiėmė mane į Maskvą, kurioje "Žalgiris" įveikė CSKA. Atrodo, kad taip negali būti, bet per rungtynes ir po jų Maskvos metro žmonės dainavo lietuviškai. Žiūrėjau į tai didelėmis akimis. Nuo tada man krepšinis yra kažkas tokio.

Ši sporto šaka gali vienyti ir padėti mums tapti geresniems, optimistiškesniems ir laimingesniems, išmokyti parodyti savo meilę ir patriotizmą.

- Prieš riebius metus įsukdami 2010-ųjų sezono viešųjų ryšių cunamį TV3 "piarščikai" tave, "Paskutinės instancijos" vadę Rūtą Janutienę ir "Akistatos" rūsčiaveidį Kristupą Krivicką vadino profesionaliausiais televizijos publicistais. Nemanai, kad tai, švelniai tariant, skamba nekukliai?

- Tariant ir švelniai, ir nešvelniai, profesionalumą vertina tie, kas jį mato. Didžiausias, pats tikriausias ir objektyviausias teisėjas yra žiūrovas.

- Kitaip tariant, tu manai, kad, žiūrovų nuomone, jūs esate profesionaliausi televizijos publicistai?

- Žiūrimumas pasako, kas yra profesionalu ir kas - neprofesionalu. Reitingai rodo, kas rūpi žiūrovui. Aš netikiu, kad negrabiai, neprofesionaliai, įžeidžiančiai, piktnaudžiaujant tuo, kad žurnalisto rankose yra mikrofonas, padarytas TV pasakojimas sulauks pasisekimo.

- Tačiau būtent tokiu principu kuriami LNK KK2, "Kažkas atsitiko", TV3 "Akistata" ir "Nuodėmių dešimtukas" turi reitingus!

- Norint gerai padaryti bulvarinę laidą taip pat reikia profesionalumo. Bet kokiu atveju žiūrovas nežiūrės nekokybiškos, neprofesionalios produkcijos.

- Ar galima dėti lygybės ženklą tarp sąvokų "profesionalus tiriamosios žurnalistikos atstovas" ir "profesionalus bulvarinės žurnalistikos atstovas"?

- Profesionalumas yra profesionalumas. Čia nepridėliosi nei lygybės, nei sudėties, nei daugybos ženklų. Arba žiūrisi, arba ne. Arba yra gerai, arba ne. Bulvarinis žanras gali man nepatikti, aš galiu nesutikti su jo daromomis interpretacijomis. Bet jei kalbame apie tai, kaip atrinkta ir parodyta medžiaga, apie tai, kad žiūrovas suintriguojamas ginčytis, negaliu sakyti, jog tai - neprofesionalu. Tai - labai profesionaliai padarytas dalykas.

- Vienas draugas, kuris yra praeityje gerai žinomas žurnalistas, man pasakojo neįtikėtiną istoriją: iš asmens X vieno stambaus dienraščio žurnalistas gavo užsakymą už pinigus parengti neigiamą publikaciją apie Y. Reporteris nuėjo pas Y ir pasakė, kad X prieš jį užsakė šmeižiančio pobūdžio straipsnį. Jei Y sumokės žurnalistui, jis parengs šmeižto publikaciją apie X. Rezultatas: X ir Y sumokėjo reporteriui, kad apšmeižtų vienas kitą, o žurnalistas iš abiejų paėmė pinigus ir drėbė neigiamus straipsnius apie abu šiuos užsakovus. Tavo komentaras...

- Tai - ne žurnalistika. Tas žmogus neturėtų vadintis žurnalistu - galėtų vadintis suteneriu. Gandai negali stebinti, bet jei matyčiau straipsnio autoriaus pavardę, įtakingų straipsnių užsakovų pavardes ir slapta filmuotą medžiagą, kurioje žurnalistas ima pinigus, būčiau šokiruota. Negaliu įsivaizduoti, kad kolegos galėtų taip elgtis.

- Pasitaiko, kad žiūrėdama kitose laidose rodomą siužetą įtari, jog jo gamyba neskaidri?

- Pasitaiko. Jei turi daugiau su kažkokia tema susijusios informacijos ir matai, kad tam tikros smulkmenos nutylimos, klausi: "Kodėl nutylėjo? Netilpo į laidą?" Gali būti, kad tai - žurnalisto neprofesionalumas ar skubus darbas, bet gali būti ir kažkokie susitarimai. Noriu būti naivi ir tikėti, kad siužeto autorius nepakankamai pasiruošė arba pernelyg skubėjo.

- Tiriamoji žurnalistika ir geltonoji žurnalistika. Pavarčius spaudą, panaršius internete ir pamaigius distancinį TV pultą susidaro įspūdis, kad bulvaras ima viršų. Ar tiriamoji žurnalistika turi ateitį Lietuvoje?

- Jauniau, jeigu tu prisijungsi prie manęs, labai noriu tikėti, kad turi. Mes jau esame dviese. Jei taip mąstančių bus daugiau, jei prisijungs trečias, ketvirtas, penktas ir šeštas, tiriamoji žurnalistika išliks. Jei žiūrovai žiūrės rimtas publicistikos laidas, jokia televizija nepasakys, kad tokio žanro nereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"