TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

A.Puipos tvirtovė moterų gynybai

Pagaliau sulaukėme vieno įtakingiausių šių dienų lietuvių kino režisierių Algimanto Puipos naujojo filmo "Miegančių drugelių tvirtovė".

Filmas sukurtas pagal rašytojos Jurgos Ivanauskaitės to paties pavadinimo romaną. Šiandien kino centre "Forum Cinemas Vingis" prasidės ilgas filmo pristatymo savaitgalis. Po premjeros Vilniuje, penktadienį režisierius A.Puipa ketina susitikti su žiūrovais Kaune ir Alytuje, šeštadienį - Klaipėdoje, sekmadienį - Šiauliuose ir Panevėžyje. Rytoj filmas pradedamas rodyti septyniuose Lietuvos miestuose, vienuolikoje kino teatrų.

Devynioliktą savo juostą A.Puipa, padedamas prodiuserių kompanijos "Studio Uljana Kim", kūrė trejus metus. Dirbta su pertraukomis, laukiant Kultūros ministerijos finansinių injekcijų. Juostą filmavo operatorius Viktoras Radzevičius, muziką parašė Kipras Mašanauskas, dailininkas - Algirdas Garbačiauskas.

Vienas garsiausių lietuvių režisierių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros docentas A.Puipa "Lietuvos žinioms" papasakojo apie naująjį savo kūrinį.

Drugeliai sausį

- Sakėte, iki pat premjeros išliekate filmo kūrimo "fantazijose". Ar vis dar jose?

- Jau ne. Bambagyslė turi trūkti, filmui reikia pradėti savarankišką gyvenimą, tapti žiūrovų teismo objektu. Janina Lapinskaitė (kino režisierė, A.Puipos žmona, vaidinanti Moniką) kuris laikas sakė: "Ta Monika jau turi išeit iš manęs, turim ją palikti." Kartais aktorius labai įsigyvena į savo vaidmenį. 

- Filmo premjera užtruko. Kokios priežastys - finansinės ar rinkodaros?

- Tokia buvo Kultūros ministerijos strategija. Prasidėjus krizei imta svarstyti, ką finansuoti - vaidybinius filmus ar tik dokumentinius. Nutarė trims vaidybiniams - Kristinos Buožytės "Aurorai", Audriaus Juzėno "Ekskursantei" ir "Miegančių drugelių tvirtovei" - kasmet atseikėti dalį lėšų. Pinigus paskirstė "gabaliukais" per trejus metus. Lūkuriuodami, rizikuodami nusprendėme filmuoti po truputį, prisitaikydami prie metų laikų. Pradėjome žiemą nuo finalo, vėliau grįžome į istorijos pradžią. Tiesą sakant, man visai patiko: žinai, jog būsi remiamas, todėl jautiesi stabiliai. Nufilmavęs dalį, gali pasižiūrėti, kaip "juda" aktorės, kai ką perrašyti, gali visam pusmečiui grįžti prie literatūrinės dalies. Perkurta daug scenarijaus variantų, situacijų. Aišku, mergaites prigąsdinau, kad nepastotų, nesusilauktų siurprizų, neemigruotų (juokiasi).

- Gal delsėte, kol nuslinks "Tado Blindos" "banga"?

- Iš dalies taip. Juokais sakydavau platintojams: "Tegul nusėda Blindos arklių dulkės, kad nesutryptų mūsų drugelių." Po "Scanoramos" lapkritį, kalėdinių amerikiečių filmų sulaukėme ramesnio - savojo - meto.

Laužiant Jurgos kodą

- Kodėl jus taip vilioja J.Ivanauskaitė? Kinematografiški kūriniai?

- Toliau domėjausi moters tematika. Nedaug lietuvių režisierių ja užsiima. Dabar juk daugiausia rašo moterys. Literatūros klasikai vyrai traukiasi į šalį ir, matyt, tyliai niršta ant tos "moteriškos bangos". Perskaičiau Laurą Sintiją Černiauskaitę, Renatą Šerelytę, atradau labai įdomią, jauną autorę Vaidą Blažytę. Dar būdama moksleivė ji parašė romaną "Geltona pieva". Perskaičiau jos antrąjį romaną "Ieškojimai", sudėtingos struktūros. Sakau sau, reikia pasidėti jį šalia. Pasidedi ir lauki ženklo. Jei romanas "nepalieka", grįžti prie jo. Tada ėmiausi didžiulio, keturių šimtų puslapių Jurgos romano. Tema, regis, tradicinė - prostitutės, smurtas. Tačiau mane sudomino, jog rašytoja kalba apie jaunąsias herojes, kai jos nedirba, kai neužsiima savo profesija. Merginas globoja turtinga moteris. Čia prasideda mano "fantazijos": ką galiu su tuo nuveikti? Graži situacija, turtingos moters drama; gal ji turi dvarą, gal su merginomis bendrauja, išpažįsta paslaptis; gal jas aprengia damų drabužiais, kad merginos užmirštų savo košmarus, išgyvenimus? Pradėjo formuotis vaizdinė J.Ivanauskaitės kūrinio adaptacija. Pamenu "Nuodėmės užkalbėjimą" (priešpaskutinis A.Puipos filmas - aut.), Jurga klausydavosi mano "vizijų" ir užsirašinėdavo kaip mokinukė. Ji mėgo kiną, suprato, kad reikia atsitraukti nuo literatūros. Literatūros kūrinys tegul lieka skaitytojui, tegul jis sapnuoja savo sapnus. "Nereikia daryti mano romano klono", - sakė Jurga. Toks jos požiūris leido elgtis laisviau. Stanley Kubrickas sakydavo, jog reikia "perlaužti romano kodą". Tada tampi kūrinio šeimininku. Taip ir grįžau prie Jurgos kūrybos.

- Gal Monika - "šiek tiek" J.Ivanauskaitė?

- Vienas rusų režisierius apie Vytautą Žalakevičių pasakė, esą jo asmenybė buvo įdomesnė už filmus. Tai iš dalies tiesa. Dažnai išgirstu, jog Jurga kaip asmenybė buvo įdomesnė už savo romanus.  Nemanau, jog ši frazė įžeistų menininką. Kuriant filmą ir mąstant apie autorių, tokią nuomonę pravartu žinoti. Šiuolaikinio rašytojo sukurtą siužetą gali keisti, brėžti naujas linijas. Tačiau jei, pavyzdžiui, nusižudytų ne Ana Karenina, o Kareninas, turbūt likčiau nesuprastas (juokiasi).

J.Ivanauskaitės knyga atsirado ne tuščioje vietoje. Rašytoja buvo pakviesta kažkokiam skandinavų simpoziumui parengti paskaitų ciklą apie moterų padėtį Lietuvoje: smurtą, emigraciją, buitinius konfliktus. Po paskaitų ši tema vis nedavė jai ramybės, kol galiausiai virto romanu.

- Visa tai primena švedų režisieriaus Luco Moodyssono filmą "Lilya 4-ever", beje, paremtą tikra lietuvaitės istorija.

- Gerai suręstas filmas. Nustebau, kad švedas taip gerai pajautė rusišką atmosferą. Tik finalą kolega išsprendė "užsienietiškai", sugriovė iliuziją, kurią taip talentingai iki tol kūrė. Man tai buvo pamoka vengti sentimentalumo. Moterys, jau žiūrėjusios "Miegančių drugelių tvirtovę", sakė: "Moterims būtina pamatyti šį filmą." Gal jame daug emocijų? Nežinau. Stengiausi kurti ironišką filmą, su šypsena.

Prie katilo

- Filme vaidina Lietuvos teatro jaunimas. Ar įdomu dirbti su šia karta?

- Dirbdamas akademijoje esu prie pat "katilo". Viską matau, visus jaunus veidus, jie ateina į ekrano vaidybos paskaitas, mokomuosius bandymus. Matau daug perspektyvių dalykų. Aktorinė mokykla neprapuolė, tik ji dabar kitokia. Stipri Jono Vaitkaus ranka, išėjusieji jo mokyklą labai tinka kinui - fiziškai pasirengę, moka improvizuoti. Įdomiai dirba Gintaras Varnas, Aidas Giniotis. Tai - didelė mokykla. Tad šias aktores žinojau gerai, visos buvo mano studentės.

- Na, ir Vytautas Balsys bus nemažas atradimas. Toks išvaizdus, respektabilus europietis...

- V.Balsys yra V.Žalakevičiaus mokinys, baigė kino režisūrą. Tačiau jį paviliojo teatras, pasiliko jame. Nuolat susitikdavome, bendraudavome. Jurgos romanuose vyrai yra tarsi epizodinės figūros, vienspalviai, be įdomesnių bruožų. Kai kilo pagrindinio veikėjo vyro klausimas, nusprendžiau ieškoti tipažo, pirmiau pasirinkti aktorių, tada jam sukurti istoriją. Jiedu su J.Lapinskaite suvaidino epizodėlį ir pamačiau, kaip V.Balsys gerai jaučia tekstą, improvizuoja. Juk režisierius. Jis gerai jautėsi ir priešais kino kamerą. Nustebau, kad iki šiol jo niekas nepastebėjo kaip aktoriaus. Mano filme daug naujų veidų. Režisieriui visada malonu tapti kieno nors "krikštatėviu".

"Puipizmų" skaičiuotė

- Kas gi tas autorinis kinas? Jus vadina jo kūrėju, nors pats vengiate tokio apibūdinimo.

- Pavyzdys - Jimas Jarmuschas, broliai Coenai. Matai, kaip režisierius manipuliuoja situacijomis ir stereotipinius dalykus paverčia savo kalba. Lietuvoje geriausias pavyzdys - Šarūnas Bartas, paskui kurį nuėjo visa karta: tais ilgais planais, nesiužetiniais pasakojimais, atmosferiniu buvimu. Iš lietuviško nuobodaus įvaizdžio jis sukūrė savitą kalbą, kuri įdomi visiems europinio kino gerbėjams, kritikams. Įdomu žiūrėti pirmuosius studentų darbus. Jie dar nežino, ką daro, juos dar vedžioja kažkieno ranka. Kartais pamatai tokių keistų dalykų, tikrų stebuklų.

Manau, klaidingai supratau save, priskyręs autorinio kino kūrėjams. Toks esu nebent sau, savo kiemui, laiptinei (juokiasi). Dabar kritikai mano kūryboje ieško vadinamųjų puipizmų. Jie ateina į filmo peržiūrą ir specialiai skaičiuoja, kiek tų "puipizmų" yra. Mačiusieji "Miegančių drugelių tvirtovę" jų suskaičiavo gana daug. Suprask - didesnė vertė, autorinis kinas (juokiasi).

- Ar išties daug laiko praleidžiate bibliotekoje? Turite naujų sumanymų?

- Ne, nepraleidžiu daug. Esu nekantrus, knygas stengiuosi parsinešti namo. Vieną knygą skaitau porą mėnesių. Kai pajuntu, jog ji gali pagulėti šalia metus ar porą, pasižymiu pastabų, aprašau kiekvieną puslapį, detalę. Per Kalėdas sulaukėme dovanos - rašytojos Janinos Survilaitės laiško iš Šveicarijos su siūlymu ekranizuoti jos romaną. Gera literatūra, įdomu, bet vienas niuansas - tektų filmuoti Šveicarijoje (juokiasi). Sukame galvą, ar pasinaudoti kalėdine dovana. Kriziniais tarpsniais naujo projekto gali tikėtis kas treji metai. Tad dabar ramiai sau atidėtas knygas skaitinėsiu. Žiūrėsiu, kam skirti pirmenybę, kuris projektas realesnis. Matyt, tas, kuriame yra trys aktoriai, vienas kambarys ir viena gatvė.

"Miegančių drugelių tvirtovė"

Laidotuvėse Monika (J.Lapinskaitė) susipažįsta su Norma (Joana Čižauskaitė). Ši moteris globoja iš užsienio grįžusias prostitutes. Monikos vyras Linas (V.Balsys) išvyksta į komandiruotę ir Monika nutaria kuriam laikui į savo namus priimti tris iš Vokietijos parvykusias merginas: Kristiną (Miglė Polikevičiūtė), Gitaną (Giedrė Giedraitytė) ir Eglę (Elzė Gudavičiūtė). Jos apsigyvena užmiesčio viloje, kurią pavadina "Miegančių drugelių tvirtove". Pamažu globotinės atskleidžia geradarei savo gyvenimo istorijas. Savų korekcijų įneša Silvija (Severija Janušauskaitė). Kyla netikėtų įvykių sūkurys.

 

 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"