TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Afrikos kultūros kelionė Lietuvoje

2012 05 07 9:18

Nuo gegužės 16 iki 20 dienos kino teatrų sales, meno galerijas, universitetų auditorijas, sostinės aikštes ir gatves užplūs afrikietiški ritmai ir diskusijos apie Afriką, jos kultūrą, meną, verslo galimybes - prasidės "Afrikos dienos 2012". Šiais metais jos vyks ne tik Vilniuje, bet ir Kaune.

Festivalis sieks supažindinti mūsų kraštą su afrikietiška kultūra, skatinti tolerantiškesnį požiūrį, parodyti dar nematytą ir negirdėtą Afriką. Bus rodomi filmai apie įvairiapusį Afrikos žemyną, vyks koncertai, parodos, paskaitos. Apie "Afrikos dienas 2012" LŽ kalbėjosi su viena renginio sumanytojų ir organizatorių Giedre Biržyte.

Nuo verslo iki poezijos

- Kokią Afriką pažinsime per šį festivalį?

- Kviesime patirti Afriką patiems išmėginant ypač populiarią šiame žemyne batikos techniką, pasimokyti afrikietiškų ritmų, šokio judesių. Bus šiek tiek suvenyrų iš Afrikos, maisto paragauti. Šių metų festivalio programoje - kino filmai, kurti daugiausia pačių afrikiečių, koncertai, dailės ir fotografijų parodos, diskusijos rimtesnėmis temomis, paskaitos, literatūros ir poezijos vakarai. Galima bus išbandyti jėgas protų kovose, sužaisti arba stebėti draugiškas daugiakultūres futbolo rungtynes, gyvai bendrauti su keliautojais, savanoriais, svečiais iš Afrikos, Lietuvoje gyvenančiais afrikiečiais. Afrikos veidų yra tikrai daug ir per vieną festivalį visų neįmanoma pažinti.

- Kuo šių metų Afrikos dienos skirsis nuo jau buvusiųjų?

- Džiaugiamės, kad šiais metais dėl gausėjančių idėjos palaikytojų sulauksime daugiau svečių iš Afrikos, kurie tikrai domisi Lietuva ir mielai vyksta pas mus. Nemažai atnaujinta festivalio programa. Viešės žymus Zimbabvės rašytojas Chenjorai Hove'as, kuris ne tik pristatys savo kūrybą, bet ir savo paskaitoje apžvelgs Afrikos literatūrą. Vyks susitikimai su Mozambiko poetais, bus galimybė stebėti, kaip gyvai kurs grafičius menininkas iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) Anthony Kirkwoodas - Gaskak. Akademikai iš PAR ir Zimbabvės skaitys paskaitas, vėliau kartu su kitais dalyviais per viešą diskusiją ir stengsis atsakyti į klausimą, koks yra šiuolaikinis Afrikos identitetas. Pirmą kartą rengiame diskusiją apie verslo galimybes ir iššūkius Afrikoje.

Šiais metais akcentas - Pietų Afrika ir pirmą kartą dalis renginių vyks Kaune. Taigi, mūsų festivalis plečiasi.

- Koks bus šių metų festivalio svarbiausias akcentas?

- Nors visos programos dalys atrodo kaip tam tikro žanro akcentai, išskirčiau du koncertus - "Afro Jazz Night" su Joao Cabralu, per kurį susivienys Mozambiko ir Lietuvos jaunieji džiazo talentai, ir pasaulyje pripažinimo sulaukusios dainininkės iš Zimbabvės Chiwoniso koncertai.

Skirtinga Afrika

- Kuo Afrikos kultūra artima Lietuvai?

- Visų pirma, Afrika nėra vienalytė kultūra. Pats minimaliausias skirstymas, kurį reiktų daryti, - tai atskirti Magrebą - musulmoniškas Šiaurės Afrikos šalis - nuo Juodosios Afrikos, dar vadinamos Užsacharės Afrika, į kurią įeina valstybės į Pietus nuo Sacharos dykumos. Kiekvieną valstybę Afrikoje sudaro nuo kelių iki kelių dešimčių skirtingų etninių grupių - jos taip pat tarpusavyje yra labai skirtingos. Gerai nesusipažinus atrodo, kad visi juodaodžiai vienodi. Kaip, beje, ir afrikiečiams iš pirmo žvilgsnio italas nesiskirs nuo latvio, o švedas nuo anglo. Bet panašumų su Lietuva tikrai verta ieškoti, nes galima atrasti labai įdomių dalykų.

Labiausiai į akis krinta - vėliavos spalvos, kuriomis dalijamės su dideliu būriu Vakarų Afrikos valstybių: Gana, Maliu, Beninu, Gvinėja, Senegalu, Burkina Fasu, Gvinėja Bisau, Togu. Yra žinoma, kad kai kurių etninių liaudies dainų melodijos yra labai artimos lietuviškoms. Tą pati patyrė ir yra sakiusi Veronika Povilionienė. Lietuvių tradicinis menas kuriamas iš medžio, molio, audinio, akmens, odos - natūralių medžiagų, kurias daugiausia naudoja afrikiečiai. Tačiau moderni kultūra jau yra visai kas kita. Tiek Afrikoje, tiek Lietuvoje maišosi įvairiausių kultūrų įtakos, žanrai. Tautinė kultūra lieka tik kaip elementas naujoje, globalesnėje.

- Kuo ši kultūra yra apskritai svarbi pasauliui?

- Džiazas, bliuzas, ritmenbliuzas, hiphopas, regis, Lietuvoje pamėgtas lindyhopas, daug lotynų šokių, tarp jų salsa, ir daugybė kitų dalykų, prigijusių mūsų kultūroje ir tapusių kasdienybės dalimi, yra kilę iš Afrikos arba yra sukurta vergų iš šio žemyno. Manau, kad pasaulis be afrikietiškos kultūros atrodytų tikrai kitaip. Kiek mažiau paplitę tie dalykai, kuriems sukurti ir populiarinti reikia didelių lėšų, industrijos. Tačiau, pavyzdžiui, labai įdomus Afrikos režisierių kinas po truputį skinasi kelią ir sulaukia tarptautinio pripažinimo. Kiek teko domėtis, afrikietiški raštai, meno dirbiniai po truputį atranda deramą vietą mados, vizualiųjų menų pasaulyje.

Labai daug žalos Afrikos kultūros sampratai Vakaruose yra padaręs kolonijinis diskursas. Buvo teigiama, kad ten kultūros išvis nėra, tik laukiniai, gyvenantys pirmykštį gyvenimą. Rastus auksinius, bronzinius Afrikos karalysčių kūrinius, sukurtus prieš Kristų, prilygstančius net graikų menui, kolonialistai išveždavo ir specialiai niekur neeksponuodavo.

Stereotipai

- Kodėl Lietuvą reikia pažindinti su Afrika?

- Bijome to, ko nepažįstame. Taip įsivyrauja neigiami stereotipai, kurie paprasčiausiai trukdo pačiam žmogui ir visuomenei tobulėti. Neleidžia džiaugtis tuo, ką gero turi kitos kultūros. Be to, Afrika yra galimybė - kam keliaujant patirti įspūdžių, kam atrasti save ir savo tikslus, kam įgyvendinti azarto ar pagalbos kitiems poreikį, pasisemti įkvėpimo. Todėl šiais metais mes sakome: "Atrask savo Afriką!"

- Kaip tokie renginiai griauna stereotipus apie Afrikos žemyną ir jo gyventojus?

- Paprastai sakant, žmonės pamato ir susipažįsta su žmonėmis, nors ir kitos spalvos, ir patiria, kad jie, kaip ir visur, - tiesiog žmonės. Dar, beje, malonūs, gražūs ir gebantys suteikti gerų emocijų dalydamiesi savo kūryba ir kultūra. Iš tiesų nepaprastai smagu praplėsti savo akiratį ir dar patirti malonumą iš pažinimo, nebijoti tų "kitokių".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"