TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Aktoriaus Vytauto Rumšo režisuotų „Intymių pokalbių“ premjera

2016 01 23 15:23

Vasario 13 d. įvyks pirmoji 2016 metų Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera – Vytauto Rumšo režisuoti „Intymūs pokalbiai“. Spektaklis sukurtas pagal garsaus kino režisieriaus Ingmaro Bergmano romaną, kurio pagrindą sudaro paties autoriaus tėvų gyvenimo istorija. Spektaklyje vaidins LNDT trupės aktoriai Adrija Čepaitė, Ramutis Rimeikis, Remigijus Bučius, Ramunė Skardžiūnaitė ir aktorė Dalia Storyk.

„Intymūs pokalbiai“ – tai spektaklis, kuriame kiekvienas gali atpažinti daugelį dalykų, minčių iš savo gyvenimo, patikrinti požiūrį į tiesą ir melą, išpažinties paslaptį. Nelaimingai ištekėjusi Ana dėdei Jokūbui, savo religiniam vadovui, prisipažįsta padariusi vieną iš didžiųjų nuodėmių: ji pamilo teologijos studentą ir buvo neištikima savo vyrui. Tikėjimo sergėtojas pasirinkimo nepalieka – Ana turinti tuoj pat pasakyti vyrui apie neištikimybę ir nutraukti santykius su meilužiu, nesvarbu, kad myli jį besąlygiškai. Tai jos kaip tikinčiosios pareiga. Pirmą kartą pamilusi Ana nejaučia kaltės dėl draudžiamo ryšio. Bet kodėl tuomet verkia, žiūrėdama į akis žmogui, kuris visą gyvenimą klausė jos intymiausių išpažinčių ir davė nuoširdžios draugystės pilnatvę?

Pripažintas kino ir teatro režisierius, scenaristas Ingmaras Bergmanas šį kūrinį rašė remdamasis motinos dienoraščiais ir jame negailestingai interpretuoja tėvų istoriją, į juos žvelgdamas atviru tiriančiojo žvilgsniu, nepalikdamas vietos idealizacijai. Ingmaras Bergmanas, 1918 metais gimęs Upsaloje, liuteronų dvasininko šeimoje, augo apsuptas religijos, tėvas griežtai auklėjo savo vaikus. Vėliau režisierius teigė, kad augdamas tokioje aplinkoje, tikėjimą Dievu prarado būdamas aštuonerių. Panašiu metu jis susidomėjo teatru. Užaugęs Stokholme studijavo meną ir literatūrą, mokydamasis universitete parašė keletą pjesių. Nebaigęs mokslų pradėjo dirbti vietiniame teatre kaip režisieriaus padėjėjas, o būdamas 26-erių tapo jauniausiu Europoje teatro vadovu Helsingborgo teatre. Vėliau karjerą tęsė įvairiuose Švedijos teatruose. Dirbdamas juose, Bergmanas kūrė filmus ir galiausiai tapo vienu įtakingiausių XX a. kino režisierių. Pasaulinės sėkmės I. Bergmanas sulaukė sukūręs juostą „Vasaros nakties šypsenos“, kuri Kanų kino festivalyje buvo nominuotas Auksinei palmės šakelei. Per visą gyvenimą režisierius buvo nominuotas dešimčiai Oskarų, iš kurių vieną laimėjo. „Intymūs pokalbiai“ – antrasis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurtas spektaklis pagal Ingmaro Bergmano kūrybą. 1994 metais režisierius Jonas Vaitkus pastatė spektaklį „Persona“, kuris sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo, o kūrėjai buvo įvertinti įvairiais apdovanojimais.

„Intymių pokalbių“ režisierius Vytautas Rumšas sako: „Tai bus tarsi keturios išpažintys. Visus veikėjus jungia viena moteris – Ana. Šiame spektaklyje – svarbi išpažintis, kuri suteikia palengvėjimą, prašviesina žmogų. Tačiau visai nesvarbu, tu krikščionis ar ne. Išpažintis bendrąja prasme. Žmogus prašviesėja vidumi. Norime, kad tą šviesą pajustų ir žiūrovai. Pirmą kartą perskaitęs Ingmaro Bergmano romaną „Intymūs pokalbiai“ buvau psichologiškai pritrenktas. Tuomet dar negalvojau apie spektaklį, tačiau šiame kūrinyje atpažįstama visa aplinka, jame nėra jokio melo. Kalbant apie kai kuriuos lietuvių autorius, net ir pripažintus, kartais netikiu jų tekstais, o skaitant Ingmarą Bergmaną, kiekvienas sakinys yra tikras, įtikinantis“. Nors tai bus Vytauto Rumšo režisūrinis debiutas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, aktorius režisuoja ne pirmą kartą – jis yra pastatęs daug istorinių veikalų, kurie per valstybines šventes buvo rodomi po atviru dangumi istorinėse Lietuvos vietose (prie Kauno pilies ir prie Moluvėnų piliakalnio, Raseinių rajone).

Pagrindinį meilės išsiilgusios Anos vaidmenį kurianti aktorė Adrija Čepaitė sako, kad santykių temos susijusios su kiekvienu, tad spektaklis turėtų būti įdomus įvairiems žiūrovams, jame netrūksta gelmės ir amžinųjų tiesų. „Per gyvenimą mano santykis su Bergmanu labai keitėsi. Pirmą kartą jo filmus pamačiau būdama 19 metų, o dabar prieš repeticijas dar kartą juos peržvelgiau. Viskas pasirodė visiškai priešingai nei jaunystėje. Tada jis atrodė labai rūstus, žiaurus, jo ypatingas dėmesys seksualumui ir šiaurietiškai erotikai, santykių nepakantumas ir atvirumas man atrodė labai žiauru, o dabar tai atrodo labai paprasta, suvokiama, labai tikslu, neprigalvota. Jaunystėje maniau, kad taip būna tik Bergmano pasaulyje. Dabar žinau, kad visi einame per tą patį, tuos pačius išgyvenimus, skausmus, netektis, atradimus. Bergmanas tikriausiai buvo labai išmintingas žmogus“, – sako pagrindinio vaidmens aktorė Adrija Čepaitė. Spektaklyje jos dėdę, išpažintį apie neištikimybę išklausiusį kunigą vaidins aktorius Ramutis Rimeikis, jo žmoną Mariją – Ramunė Skardžiūnaitė, Anos vyrą Henriką įkūnys Remigijus Bučius, o mamą Katrin – Dalia Storyk. Spektaklio dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Antanas Kučinskas.

Spektaklio „Intymūs pokalbiai“ premjera – vasario 13 ir 14 dienomis 16 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje (įėjimas iš Odminių g.).

***

Ingmaro Bergmano fondo „Josef Weinberger Ltd“ informacija apie režisierių

Ingmaro Bergmano, gimusio Upsaloje (g. 1918), liuteronų dvasininko šeimoje, vaikystė buvo sunki. Kartu su broliu ir seserimi jie buvo priversti paisyti griežtos disciplinos, veikiausiai todėl išryškėjo jo polinkis į vienatvę ir fantazijų pasaulį. Nuo pat vaikystės jis pasižymėjo stipria vaizduote, o gyvenimo kelią nulėmė jo įsigyta laterna magica, XVII a. išrastas vaizdų projektorius, leidęs naujai tyrinėti jį supančią aplinką.

Nepaisant trumpai trukusių ryšių su nacizmu, Bergmanas įsikūrė Stokholme, kur nesėkmingai studijavo literatūrą – laiką jis mieliau leisdavo savo pomėgiams (kinui, teatrui, meilės nuotykiams), mokydamasis universitete parašė keletą pjesių. Baigęs universitetą jis pradėjo dirbti vietiniame teatre kaip režisierius-stažuotojas, paskui du dešimtmečius karjerą tęsė dirbdamas Helsingborgo (1943–1946), Gottenburgo (1946–1949), Malmės (1953–1970) miesto teatruose ir galiausiai Karališkajame dramos teatre Stokholme (1960–1966).

Dirbdamas teatre, Bergmanas kūrė filmus ir galiausiai tapo vienu įtakingiausių XX a. kino režisierių. Gyvendamas Fårö – Avių – saloje, nuo XX a. penktojo dešimtmečio pradžios jis pradėjo rašyti scenarijus, o po penkerių metų – režisuoti. Per dešimtmetį jis pelnė pasaulinį pripažinimą, sukūręs filmą „Vasaros nakties šypsenos“ (1955), netrukus sekė „Septintasis antspaudas“ ir „Žemuogių pievelė“. Vėliau jis sukūrė triptiką, skirtą tikėjimui, bei keletą geriausiai žinomų darbų – filmus „Persona“, „Šaltinis“, „Rudens sonata“, televizijos filmą „Scenos iš vedybinio gyvenimo“.

1976-aisiais Bergmanas buvo apkaltintas mokesčių vengimu. Nors galiausiai kaltinimai buvo panaikinti, viešas pažeminimas paskatino Bergmaną nutraukti visus projektus, pradėtus Švedijoje, atsisakyti dirbtuvės Fårö saloje ir išvykti į Vokietiją, kur 1977–1984 m. jis dirbo režisieriumi Miuncheno „Residenz theatre“.

Bergmanas buvo penkis kartus vedęs, turėjo romantiškų santykių su trimis pagrindinėmis aktorėmis, tarp jų – Liv Ullmann, su kuria susilaukė dukros Linn – vienos iš devynerių jo vaikų.

Ilgiausiai truko santykiai su Ingrid von Rosen, kurią Bergmanas vedė 1971 metais; jų santuoka truko iki jos mirties nuo vėžio 1995 m. Paskutiniuosius metus Bergmanas praleido Švedijoje, kino režisieriaus karjerą baigė 2003-aisiais. Turėjo įvairių sveikatos problemų ir mirė miegodamas savo namuose Fårö saloje 2007 metais, sulaukęs 89 metų, tą pačią dieną, kaip ir italų kino režisierius Michelangelo Antonioni.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"