TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Apie komplikuotą lietuvių literatūros santykį su sovietine sistema

2016 02 09 20:00
Knygos viršelis

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, tęsdamas sovietmečio literatūros tyrinėjimus, išleido naują knygą – kolektyvinę monografiją „Tarp estetikos ir politikos. Lietuvių literatūra sovietmečiu“. 

Šis solidus veikalas natūraliai įsilieja į pasaulyje ir Lietuvoje pastaruoju metu intensyvių sovietmečio tyrimų kontekstą.

Sovietmečio literatūrą bei kultūrą tyrinėja ir toje sistemoje negyvenę Vakarų mokslininkai (tokie, pvz., kaip 2015 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Literatūros laukas komunistinio režimo sąlygomis: struktūra, funkcijos, illusio“ dalyvavusi Jeilio universiteto, JAV, profesorė, garsaus veikalo apie sovietinį romaną autorė, Katerina Clark) arba iš posovietinės erdvės išvykę, jau iš atstumo į ją žiūrintys (tokie kaip Lietuvos sovietmečio tyrinėtojų bičiulis, mūsų šalyje dažnas svečias Šefildo universiteto profesorius Evgeny Dobrenko), ir visai kas kita, kai sovietmetį imamasi tirti „iš arti“, tebejaučiant jo pėdsakus laike ir erdvėje, tebegyvenant greta gausių ano laikmečio liudininkų. Žinoma, toks tyrimas turi privalumų (jau vien kokie vertingi sovietmečio literatūros lauko dalyvių liudijimai, surinkti į tais pat metais instituto išleistą knygą „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ – sudarytojas Rimantas Kmita), tačiau ir rizikingiausias, nes empirika kartais gali užgožti analizę. Be to, visada kyla pavojus tiesiog ieškoti kaltųjų, pavyzdžiui, nukrypti į vertinimus pagal prisitaikymo ar pasipriešinimo laipsnį, naudoti gražias teorines schemas, nors tyrimo medžiaga joms priešinasi, pamiršti, kad literatūros kūrinys yra ne vien istorinis dokumentas ar bent jau funkcionuoja ne vien kaip jis.

Knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė Dalia Satkauskytė įvade kalba apie „sovietmečio literatūros iššūkį“, kurį, anot knygą recenzavusio profesoriaus Kęstučio Nastopkos, autoriams pavyko atlaikyti. Atsisakyti pasipriešinimo ir prisitaikymo dichotomijos, skirstymo į režimo aukas, priešininkus ir jo palaikytojus – viena pamatinių šios kolektyvinės monografijos nuostatų. Užuot prisiėmę moralinio teisėjo vaidmenį, knygos autoriai bando iš vidaus ir išorės pažvelgti į sovietmečio lietuvių literatūros lauką, analizuodami jo funkcionavimo mechanizmą ir jo pėdsakus literatūros tekstuose, tirdami santykius su institucijų veikla.

Metodologinis monografijos autorių apsisprendimas – netyrinėti literatūros tik kaip meninio diskurso, estetinio reiškinio: literatūra suvokiama ne tik kaip estetikos dalykas, bet ir kaip kultūrinė bei socialinė praktika, ir kaip diskursas, veikiamas oficialaus diskurso, ir kaip teksto bei socialinio pasaulio sąveika. Tačiau, kaip rašo D. Satkauskytė, knygoje atsižvelgiama ir į šios nuostatos spendžiamas pinkles ir nepamirštama, kad literatūros kūrinys epochą, laiką, istoriją atskleidžia specifiniu būdu, kitaip nei archyvinis istorinis dokumentas – taigi literatūros specifika lieka knygos autorių akiratyje.

Monografiją sudaro keturi skyriai – „Sovietinės lietuvių literatūros genezė“, „Estetinės ir kultūrinės laikysenos sovietmečiu“, „Oficialus sovietinis diskursas ir lietuvių literatūra: santykio variantai“ ir „Sovietinės literatūros legitimacija“.

Pirmajame skyriuje, išeities tašku laikant konkrečią medžiagą – literatūros tekstus, kurie šiandienos požiūriu lyg ir neturi jokios estetinės vertės, archyvuose gulėjusius dokumentus, spaudoje publikuotą paraliteratūrinę medžiagą – gvildenamos stalininio laikotarpio problemos. Tolesniuose monografijos skyriuose analizuojama atlydžio ir „brandžiojo socializmo“, kitaip tariant, sąstingio literatūra – įdomiausia, provokuojanti teoriškai naujus požiūrius. Čia randame Juozo Macevičiaus, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Icchoko Mero, Vlado Šimkaus, Ričardo Gavelio ir kitas pavardes bei jų kūrybos analizes įvairiais rakursais, aptariamas ir teoriškai konceptualizuojamas Ezopo kalbos reiškinys, privilegijuotos meninės praktikos – vidinio monologo romano – specifiškumas ir kt. Du poskyriai skirti ambivalentiškai Justino Marcinkevičiaus asmenybei ir jo ambivalentiškai kūrybai, atsiribojant nuo dviejų kraštutinių šio poeto vertinimo polių: garbinimo ir kaltinimo.

Ketvirtajame, apibendrinančiame, skyriuje, aprašomas lietuvių literatūros istorijos susovietinimo metodologinis mechanizmas ir kvestionuojamas jos metodologinis monolitiškumas, randant sovietinėje literatūros istorijoje prieškarinio tautinio metanaratyvo atspaudų, ir siūloma svarstyti, kokia galėtų būti šiuolaikinė literatūros istorija.

Kaip monografijos įvade rašo D. Satkauskytė, monografijos nereikėtų laikyti nei išsamiu sociologiniu tyrimu, nei sovietinio laikotarpio literatūros istorija. Monografijos dėmesio centre – probleminiai literatūros proceso mazgai: rašytojai, kurių asmenybės ir kūryba vaidino išskirtinį ir nevienareikšmį vaidmenį, bei tokie literatūros reiškiniai, kuriuose išryškėja nevienaprasmis, komplikuotas santykis su sovietine sistema. Vis dėlto negalima nuneigti, kad ši knyga – tai žingsnis į naujo tipo literatūros istoriją, kuriai reikia dar daug empirinių tyrimų. Kai kuriems iš jų provokuoja ar tiesiog juos paviešina, padaro prieinamus platesnei auditorijai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rengiami sovietmečio seminarai, kuriuose įvairių sričių mokslininkai pristato savo atliekamus tyrimus.

Monografiją, kurią parašė šešiolika Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto tyrėjų, bus galima įsigyti šiemetinėje Vilniaus knygų mugėje. Knygos pristatymas įvyks vasario 25 d., ketvirtadienį, 18 val. konferencijų salėje 5.2. Dalyvaus sudarytoja D. Satkauskytė, R. Kmita, L. Mačianskaitė, K. Nastopka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"