TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Apie stimpankinį Vilnių su A.Tapinu

2014 04 24 9:44
A.Tapinas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Keliasdešimt miestų ir miestelių apimantis didysis „Vilko valandos“ pristatymo turas po Lietuvą ketvirtadienio pavakarę pagaliau pasiekė ir Panevėžį. Smėlynės bibliotekoje vyko jau 64-asis romano autoriaus, žinomo žurnalisto, rašytojo, vertėjo, televizijos laidų vedėjo ir Lietuvos Pokerio federacijos pirmininko, Andriaus Tapino susitikimas su skaitytojais.

Savo debiutine knyga žurnalistas sudrebino literatūrinę Lietuvos padangę. „Vilko valanda“ ne tik išrinkta Metų knyga, bet ir pelnė Patriotų premiją. A.Tapinas prisipažino, kad draugai vadino jį rašytoju kabutėse, o gavęs minėtus apdovanojimus, jis tapo rašytoju iš didžiosios raidės, bet vis tiek kabutėse. Pats save žurnalistas vadina ketvirtos kartos rašytoju, kuriame glūdi genetinis užtaisas, kadangi tiek jo tėtis, senelis bei prosenelis – rašytojai, o mama filologė.

Pasak svečio, šiais laikais Lietuvoje rašo beveik visi, išskyrus rašytojus – dizaineriai, dainininkai, namų šeimininkės. Tampa nebesvarbu, koks turinys, tiesiog naudojamasi žinoma pavarde. „Pagalvojau, jei kone kiekvienas užsigeidęs gali rašyti romanus, kodėl gi negaliu ir aš to padaryti“ – sakė A.Tapinas ir ėmė ieškoti savojo žanro. Nesinorėjo eiti jau išmintais D.Browno „Da Vinčio kodo“, vampyriniais S.Meyer „Saulėlydžio“ sagos paaugliams ar E.J.James erotinių romanų „50 pilkų atspalvių“ keliais. Svajojo apie knygą nepanašią į kitas, kažkuo išskirtinę. Ir jam tai puikiai pavyko. Žurnalistas, mėgstantis fantastiką, pasirinko užsienyje jau seniausiai gyvuojantį stimpankinį žanrą, kuris Lietuvoje, pasirodo, buvo naujiena net ir žinomų leidyklų leidėjams. Negirdėtas jis buvo ir renginio dalyviams, tad svečias, pasitelkęs skaidres, paaiškino susirinkusiems, kas per dalykas tas stimpankas, ir kaip gimė idėja parašyti būtent tokio žanro savo pirmąją knygą. Stimpankas (angl. steampunk) – fantastikos žanras, alternatyvioji istorija, atsakanti į klausimą, kas būtų, jeigu būtų. Kūriniuose veiksmas perkeliamas į pasaulį, kurį valdo garo varikliai, nuotykių troškimas ir mistiškos jėgos, be kurių stimpankas tiesiog neįsivaizduojamas.

Svečias pasidomėjo, ar esame skaitę šio žanro knygų. Žmonės purtė galvas, gūžčiojo pečiais. Tačiau netruko įtikinti, kad visi visgi esam skaitę, susipažinę su šia fantastikos rūšimi, tiesiog to nežinome. A.Tapinas pristatė žymiausius stimpanko rašytojus ir jų kūrinius. Tai Žiulio Verno „20 000 mylių po vandeniu”, Herberto Velso „Nematomas žmogus”, Artūro Konan Doilio „Baskervilių šuo”, Bramo Stoukerio „Drakula” ir kiti. O štai jo paties romanas „Vilko valanda“ laikomas pirmąja stimpanko žanro knyga Lietuvoje.

Šis romanas – nestereotipinis, jame nėra nei drakonų, nei ateivių. Tik Vilnius toks, kokio regėti dar neteko. Romano veiksmas vyksta XX a. pradžios Vilniuje – tokiame, koks jis galėjo būti alternatyvioje realybėje. Išpirktas iš Rusijos imperijos gniaužtų, Vilnius tampa laisvuoju Aljanso miestu – klestinčiu progreso, mokslo ir mistikos centru, kuriame knibžda naujausi išradimai, skraido dirižabliai, ir ne tik… Romane veikia ir istorinės asmenybės (Petras Vileišis, Jonas Basanavičius), daugelis kitų spalvingų veikėjų. Tačiau realios asmenybės čia atsiskleidžia visiškai naujame, nei kad buvo realiame gyvenime, amplua. Žurnalistas prisipažino, kad sulaukė ir dalies skaitytojų neigiamos reakcijos į, jų nuomone, „pasityčiojimą iš mūsų tautos simbolių“, tačiau jis tame nieko blogo nematąs. „Gal bent tokiu būdu, dalis jaunimo susidomės ir tikrąja šių žmonių gyvenimo istorija, pasidomės Vilniaus, Lietuvos praeitimi. Juk ir amerikiečiai, norėdami įkvėpti kraštiečiams patriotizmo, nebijo kurti kino filmų, kuriuose buvęs prezidentas Abrahamas Lincolnas gelbsti Ameriką, medžiodamas šalį užplūdusius vampyrus“ – kalbėjo A.Tapinas.

„Šis kūrinys kitoks nei lietuviški romanai – be gamtos aprašymų, siekiančių penkis puslapius, būties klausimų nagrinėjimo, melancholiškų vaizdų – skraidančių varnų, pakrypusių smūtkelių. Romane veiksmas tiesiog virte verda, jame daug veiksmo, tempo, nuotykių, sudėtingų intrigų, tamsių paslapčių, slaptų draugijų, paralelių tarp istorinio ir pseudo Vilniaus, aliuzijų į dabartį“ – teigė žurnalistas. Rašydamas romaną, A.Tapinas domėjosi istorija, naršė po Rusijos, Vilniaus archyvus, skaitė net kelias Basanavičiaus biografijas, internetinių kursų anglų kalba dėka mokėsi, kaip reikia rašyti romaną, generuoti savo veikėjus.

Rašytojas prisipažino, kad jo kūrinys „nepretenzingam skaitytojui, neieškančiam gilesnių filosofinių apmąstymų ir vertinančiam gerus holivudinius filmus“. Ji skirta labai aktyviam, užimtam, įtemptai dirbančiam, studijuojančiam, žmogui pailsinti smegenis. O taip pat ir tiems, kurie neskaito knygų, tačiau šiuo literatūros žanru gali susidomėti, pavyzdžiui paaugliams. Kad skaitytojai galėtų pasirinkti patogesnį, priimtinesnį skaitymo variantą kartu su popierine versija išėjo ir elektroninė, interaktyvi bei audio knygos, buvo sukurtas kompiuterinis žaidimas. „Šiuo metu kuriamas komiksas bei animacinis filmas, paremtas šiuo romanu. Taip pat veikia interneto puslapis, ekskursija, orientacinis žaidimas po Vilnių. Knyga pristatyta užsienio rinkoje, organizuota jo prekyba Amazon‘e puslapyje“ – džiaugėsi A.Tapinas. Renginio svečiai turėjo progą paklausyti garsinės knygos ištraukos, kurią įgarsino pats autorius. Joje net apie 200 garso efektų, 12 valandų muzikos. Interaktyvi knyga taip pat gali pasigirti net 40 media artefaktų, 3D modeliais.

Išgirdome žurnalisto nuomonę apie privalomos literatūros sąrašus mokyklose, kurie pasak jo, galutinai visam laikui atgrasina moksleivius nuo skaitymo. Todėl knygos transformacija į garsinę, interaktyvią, elektroninę, suteikiant pramoginę funkciją, gali būti puiki išeitis.

Ši knyga – savotiškas A.Tapino socialinis eksperimentas, noras sužinoti, ar galima pragyventi iš knygų rašymo, išsiversti be paramos. Pristatymai buvo išplatinti įvairiuose interneto socialiniuose tinkluose, radijuje, televizijoje, spaudoje, Maximos kasose, viešose vietose, netgi ant troleibusų. Stiprus marketingas, intensyvi knygos reklamos kampanija, orientuota į šiuolaikišką, išsilavinusį ir naujausias technologijas išmanantį žmogų, davė tikrai puikių rezultatų. Pardavimai auga. Jei, pasak autoriaus, vidutinis knygos tiražas Lietuvoje yra 1200, tai jo knyga pasiekė 13 000 egzmpliorių. Romanas jau išleistas pakartotiniu leidimu, patenka į knygynų perkamiausių knygų penketukus, o elektroninė knygos versija yra perkamiausias lietuviškas romanas.

Žurnalistas pašmaikštavo, jog rašant knygą išsikėlė sau kelis uždavinius: uždirbti pirmą milijoną, nusipirkti baltas kelnes ir išvažiuoti į Rio.

A.Tapinas planuoja parašyti dar tris stimpankinio romano dalis. Antroji knyga jau įpusėta. Belieka tikėtis, kad, neilgai trukus, pasirodysianti „Maro valanda“ pasieks ir bibliotekas.

Susitikimas paliko didelį įspūdį susirinkusiesiems ne tik apie romaną, bet ir apie patį autorių – intelektualų, charizmatišką, šmaikštų, įdomų, betarpiškai bendraujantį, žmogų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"