TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Apuolėje žvangės vikingų kalavijai

2014 08 16 6:00
Apuolės piliakalnis vėl atgis archajiškais vaizdais ir primins garsias kuršių kovas. Festivalio organizatorių nuotraukos

Šiandien ir rytoj Skuodo rajone esantis kuršių Apuolės piliakalnis virs baltų genties ir skandinavų vikingų nuožmių kautynių vieta.

Pagerbiant seniausios Lietuvos gyvenvietės, paminėtos rašytiniuose šaltiniuose 853 metais, istoriją jau vienuoliktą kartą organizuojamas senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“.

Šiandien prie piliakalnio nuvykę smalsuoliai galės išvysti dvi įspūdingas kovų scenas. Per pirmąją bus primenama, kaip kuršiai 853 metais susidorojo su atvykėlių danų vikingų kariauna. Sutriuškinti šiauriečiai neteko ir gyvybės, ir turto.

O prieš 1160 metų vyko vienas labiausiai pagarsėjusių vikingų laikotarpio mūšių, kai į kuršių kraštą atplaukė plėšikauti švedų karalius Olafas su savo kariais. Kuršiai aštuonias dienas sugebėjo atlaikyti gerai ginkluotų švedų antpuolius, ir tik po šturmo, pareikalavusio daugybės jėgų bei netekčių, sudarė su jais taikos sutartį. Ankstyvųjų viduramžių metraštininkas Rimbertas minėjo, kad vikingai puolė 15 tūkst. žmonių gynusią Apuolės pilį.

Taip ir neužgrobę kuršių citadelės, švedai grįžo namo, o Apuolė tapo pirmąja rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos gyvenviete. Šio mūšio vaizdai žiūrovus stebins šiandien vakare, nuo 21 valandos.

Mažieji festivalio lankytojai galės ne tik išvysti, kaip kausis per 150 vikingų laikotarpio gyvosios istorijos entuziastų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, bet ir patys šturmuoti arba ginti kuršių pilį. „Pastatėme tokius rąstinius vartus, gynybinę sieną. Šios dekoracijos bus naudojamos mūšių inscenizacijoms, tačiau pakariauti leisime ir vaikams. Pernai jie patys susibūrė į grupeles ir šturmavo pilį. Mažieji taip pat galės pasimatuoti vikingų šarvus, pakilnoti ginklus, pašaudyti į taikinius iš lankų. Intriguojančios bus ir ankstyvųjų viduramžių dvikovos, kurias skandinavai vadino „holmgang“. Per jas vikingai aiškindavosi santykius“, - LŽ pasakojo vienas festivalio organizatorių Tomas Sutkaitis.

Piliakalnio papėdėje įsikūrusioje gyvenvietėje dvi dienas virs viduramžių gyvenimas: bus žiedžiami puodai, kalami ginklai, gaminami papuošalai, verdami archajiški valgiai.

Organizatoriai pabrėžia, kad festivaliu norima priminti apie kadaise visos Baltijos jūros regiono gyventojams siaubą variusių baltų vikingų – kuršių - gentį. Šiuo tikslu rengiama ir išsami pačios genties pristatymo programa.

„Kuršių rekonstruktoriai specialiai festivaliui net siūdinosi papildomų drabužių. Turėtų būti labai įdomu“, - intrigavo T. Sutkaitis.

Beje, vienoje Danijos bažnyčių iki šiol galima perskaityti tokį IX-XIII amžiaus įrašą: „Saugok mus, Viešpatie, nuo maro, ugnies ir kuršių!“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"