TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Atidaroma paroda „Postidėja II. Atstatomieji darbai“

2013 07 11 10:53
Organizatorių nuotraukos

„Postidėja II. Atstatomieji darbai“ skelbia, kad kažkas bus atstatoma. Kas? Minčių ir galios pusiausvyra.

Pernai metais vykusi pirmoji paroda atkreipė dėmesį į neadekvačią moterų ir vyrų kūrybos reprezentaciją šiuolaikinio meno parodose ir muziejų kolekcijose. Tokią situaciją reikia keisti ne žodžiais, o konkrečiais darbais.

Atstatymas prasideda nuo istorijos aktualizavimo – rodomi ankstyvieji Karlos Gruodis ir Giedrės Lilienės, vienų pirmųjų šiuolaikinio Lietuvos meno feminisčių, darbai.

Parodoje išryškėja Rosemary Betterton apibrėžta slinktis nuo formalios reprezentacijos – kaip moters kūnas turi būti pavaizduotas, į subjektyvumą – ką reiškia gyventi moters kūne; nuo žiūrėjimo (distancija) iki įkūnijimo (prisilietimo). Beatričė Vanagaitė ir Shaltmira tai aktualizuoja pasitelkdamos reklamos ir filmų vaizdinius, ardydamos jų paviršius ir perkurdamos stereotipus.

Daugelyje darbų svarbus tekstas, pasakojimas, istorijos perkūrimas. Marta Vosyliūtė tęsia begalinę seriją „Lietuvos dailės istorija paveiksėliuose“, kur susitinka modernizmo klasikai ir šiuolaikinės menininkės. Laura Zala sukūrė šiuolaikinę lietuvių liaudies pasakų „Gulbė karaliaus pati“ adaptaciją. Gulbė „žmona“ išaugo į savarankišką būtybę, nebeapibrėžiamą kaip vyro „kitas“. Į knygą ji surinko šiuolaikinį lietuvišką folklorą iš komentarų žinių portaluose. Knygą galima imti į rankas.

Laisvydę Šalčiūtę darbų cikle „Individualios priešistorės“ domino pirmapradė poetinės kalbos patirtis, rašymas kaip paišymas. Darbus jungia žvilgsnis, tekstai ir plona raudona linija. Paulinos Eglės Pukytės videodarbus iš rastų kadrų galima skaityti kaip svetimos patirties sukeistinimą, įdedant į moters lūpas numanomus žodžius ir dramatizuojant kasdienę rutiną.

Parodos autorėms menas neatsiejamas nuo kasdienybės. Laura Garbštienė 2008 m. tris mėnesius gyveno Vokietijos kaime menininkų rezidencijoje. Mėnesį praleido viruveje kepdama skirtingų rūšių sausainius. Juos pakavo į pasigamintas raudonu popierium apklijuotas dezutes ir siuntė kuratoriams bei meno institucijų direktoriams.

Aistė Kisarauskaitė rodo tai, kas paprastai išnyksta, kas lieka „po meno“ – fotografijų sidabras ir šešėliai. Jurgai Barilaitei irgi svarbūs nedideli šviesos intarpai, plyšiai, iš vaikystės atėjusi skrydžio patirtis. Šviesa ir istoriją transformuojantys atspindžiai patys tampa Cooltūrisčių videoinstaliacijos generatoriais. Dokumentas ir fikcija apsiverčia vietomis žvelgiant pro veidrodžius ir fotoaparatui sukūrus spalvotas veikėjų auras.

Architektūros ir tapybos perkonstruotoja Eglė Ridikaitė tapo iš natūros, pavyzdžiui – „Fluxus ministerijos“ plytų sieną. Arba nufotografuotą, bet gyvai nepamatytą Laisvės statulą Niujorke. Eglė Gineitytė tęsia architektūrinio (ne)reikšmingumo temą, tapydama tai, ko paprastai nefiksuoja žvilgsnis.

Parodos dalyves sieja noras nematomą padaryti matoma, papasakoti savą istorijos versiją ir kritiškai reflektuoti patriarchalinius dailės kanonus. Jos kalba skirtingais balsais ir žvelgia iš įvairių kūrybinių perspektyvų neišskiriant vieno „teisingo“ požiūrio.

Atidarymas vyks Liepos 19 d., penktadienį, 17 val.

Paroda veiks Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune 2013 07 19–2013 09 01

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"