TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Atminties stebuklai ir ateities vizijos

2014 02 18 15:11
Organizatorių nuotrauka

Vasario 21–23 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pakvies į daugiau nei dešimtį renginių šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje. Skaitytojams bus pristatyti naujausi leidiniai. Įspūdingai nuskambės Nacionaliniai Donelaičio skaitymai, kai šimtai žmonių tarsi duona dalinsis mūsų grožinės literatūros pradininko rupiu ir skalsiu žodžiu. Tradiciškai bus paskelbtas praėjusių metų Kūrybiškiausių knygų konkurso laureatas.

Šiluvos Marijos, Hermio ir Žemynos globoje

Duris į lietuviškojo Šiluvos stebuklo erdvę atvers doc. dr. Vigmantas Butkus, išleidęs monografiją Stebuklo horizontai. Šiluva ir jos legenda lietuvių literatūroje. Tuos, kas lankėsi Lietuvos piligrimystės centre, ir tuos, kas tik girdėjo pasakojimus apie šią ypatingą vietą, tikrai sudomins nuoseklus mokslininko tyrimas, kaip įvairiuose lietuvių literatūros kūriniuose – ne tik grožiniuose, bet ir religiniuose, etnografiniuose, publicistiniuose – poetinėmis priemonėmis įkurdinama Šiluvos Švč. Mergelė Marija, jos sakralusis klodas, jos istorija ir kraštovaizdis. „Literatūra plečia Šiluvos stebuklo horizontus, padeda palaikyti, kurti ir perkurti jo svarbiąsias prasmes“, – teigia monografijos autorius, įsitikinęs, kad knygą skaitys ne tik besidomintys Šiluvos bei Šiluvos Marijos refleksija, bet ir tie, kuriuos ši vietovė labiau domina kaip kultūrinis reiškinys, atminties vieta.

V. Butkaus monografijos Stebuklo horizontai. Šiluva ir jos legenda lietuvių literatūroje pristatymas – vasario 21 d., penktadienį, 12 val. Vilniaus knygų mugės Forume. Renginio vedėjas akademikas prof. dr. Paulius Subačius, dalyvauja monografijos autorius V. Butkus, istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša.

Aušra Jurgutienė monografijoje Literatūros suvokimo menas: hermeneutinių teorijų istorinė perspektyva apžvelgia hermeneutikos tradiciją nuo pat jos ištakų – mito apie Hermį ir suvokimo meno sampratos Antikos filosofijoje ir estetikoje – iki hermeneutikos tendencijų XX a. antrosios pusės lietuvių literatūros moksle ir kritikoje.

„Menas suprasti kūrinį neatskiriamas nuo interpretuotojo savivokos meno, taip pat nuo meno eklektiškai naudotis metodologine įvairove, pasirenkant tai, kas konkrečiu interpretavimo atveju yra naudingiausia. Estetiniame kūrinio prieglobstyje tarpsta svarbi žmonių bendravimo galimybė. Nes tik ten, kur daugiau žaismės ir diskusijų, daugiau ir gyvybės.“ – rašo A. Jurgutienė.

Tad pristatant šią knygą vasario 22 d., šeštadienį, 15 val. 5.5 salėje, neturėtų trūkti nei estetiško bendravimo, nei žaismingų diskusijų, globojamų paties skaitymo patrono – antikinio dievo Hermio! Renginį veda kultūros kritikas, vertėjas, žurnalistas Vytautas Rubavičius, dalyvauja autorė prof. Aušra Jurgutienė, akademikas prof. Paulius Subačius, literatūrologė dr. Loreta Jakonytė.

Nijolės Laurinkienės monografija Žemyna ir jos mitinis pasaulis atkuria ir atgaivina mūsų protėvių pamatines vertybes ir jų dvasines praktikas, kurios teikia galimybę mūsų laikų žmogui vėl suartėti su natūraliąja aplinka ir atnaujinti darnų santykį su ja. Juk Žemyna – viena didžiųjų senovės lietuvių dievybių, ryškiausia chtoninio mitinio pasaulio atstovė.

Vėl atrasti savos žemės sakralumą vasario 23 d., sekmadienį, 11 val. Forume pakvies etnomuzikologė prof. Daiva Vyčinienė, monografijos autorė dr. Nijolė Laurinkienė, etnologas Dainius Razauskas ir knygos redaktorius Justinas Kubilius.

Donelaičio žodžiu dalinsimės kaip duona

Mugės specialiosios programos centre – vasario 22 d., šeštadienį, vyksiantys Nacionaliniai K. Donelaičio poemos „Metai“ skaitymai, kai klasikos kūrinys bus perskaitytas nuo pradžios iki pabaigos. Gyvame, iki penkių valandų truksiančiame renginyje, į vieną „Metų“ bendruomenę susiburs skirtingo amžiaus kartos ir įvairios visuomenės grupės, pradedant moksleiviais ir baigiant užsienio lietuviais. Hegzametro kūrinį Vilniaus knygų mugėje skaitys apie tris šimtus žmonių iš visos Lietuvos, taip visi drauge paminėdami mūsų grožinės literatūros pradininko 300 metų gimimo jubiliejų. Unikalų įvykį atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, jį filmuos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Norintys dalyvauti skaitymuose turėtų užsiregistruoti skaitymai@donelaitis.lt. Dalyvių skaičius ribotas. Renginio pradžia 11 val. Forume.

Poetinė kūryba tarp gyvenimo ir Nieko

Tikras stebuklas, sužydęs ir išlikęs II pasaulinio karo ir holokausto sąlygomis – tai Avromo Suckeverio (Avrom Sutzkever, 1913–2010), vieno didžiausių XX a. žydų modernizmo ir jidiš kalbos poetų, kūryba, po Antrojo pasaulinio karo sulaukusi pasaulinio pripažinimo.

Į prozos rinkinį Žaliasis akvariumas (iš jidiš kalbos išvertė Mindaugas Kvietkauskas) sudėti poetinės prozos tekstai sukurti rašytojui jau gyvenant Izraelyje, tačiau juose grįžtama į karo bei pokario laikų patirtis ir būsenas Vilniuje, pokalbiui iškviečiamos mirusiųjų figūros, tikrinamos poezijos galimybės kalbėti apie Holokausto netektis.

Lietuvių skaitytojas, ypač vilnietis, knygoje atpažins nemažai konkrečių erdvių ir vietovardžių, galės daug kuo papildyti savąjį literatūrinį Vilniaus žemėlapį. Ši knyga – visiems, kam rūpi istorinė Vilniaus atmintis bei daugiakalbė jo literatūros tradicija.

Avromo Suckeverio knygos Žaliasis akvariumas pristatymas – vasario 21 d., penktadienį, 12 val. 5.2 salėje. Dalyvauja knygos vertėjas Mindaugas Kvietkauskas, judaikos bibliografė dr. Larisa Lempertienė, knygos redaktorė prozininkė Danutė Kalinauskaitė, rašytojas, aktorius, režisierius Alvydas Šlepikas.

Lietuvių poetas vizionierius Sigitas Geda (1943–2008) prabils Ugniabalsio Nieko ištarme. Sigito Gedos eilėraščių rinktinė Ugniabalsis Niekas pirmą kartą išleista su paties poeto įskaitytų eilėraščių įrašais, tarp kurių yra ir garsusis eilėraščio „Teisingo žodžio malda“ skaitymas 1991 m. Šv. Jonų bažnyčioje. Tai pirmoji poeto rinktinė, kurioje drauge publikuojami eilėraščiai vaikams ir suaugusiems. Rinktinės centras – ekstatinė, vizijinė, ugninga S.Gedos kalba ir vaizduotė, skirtingų balsų, erdvių ir laikų pynės, įvairios kalbančiojo kaukės ir vaidmenys, už kurių vis pasirodo mistiškasis Niekas.

Ugniabalsį svečią mugėje bičiuliškai pasitiks ir kalbins rinktinės sudarytojas Rimantas Kmita, literatūrologas prof. Kęstutis Nastopka, poetai Mindaugas Nastaravičius ir Gytis Norvilas. Knygos pristatymas vasario 21 d., penktadienį, 17 val. Forume.

Už Lietuvą – Vatikane, JAV ir Paryžiuje

Atminties temą pratęs iš užmaršties stebuklingai išnyrantys Antano Vaičiulaičio Laiškai (rengėjos Ilona Čiužauskaitė, Ernesta Juknytė ir Neringa Klišienė). Rinktinėje publikuojami 1924–1992 m. laikotarpio rašytojo laiškai. Iki šiol leidinio, šitaip autentiškai ir išsamiai atskleidžiančio A. Vaičiulaičio asmenybę, neturėjome. „Valentinos“ ir kitų kūrinių autoriaus laiškuose – XX a. lietuvių išeivių visuomeninis, kultūrinis ir kasdienis gyvenimas. Šešiasdešimt aštuoneri metai intensyvaus susirašinėjimo su poetais, rašytojais, filosofais, kalbininkais, dailininkais, visuomenės veikėjais, istorikais, leidėjais ne tik iškelia meninę ir visuomeninę A. Vaičiulaičio veiklą, bet pirmiausia pristato jį kaip kultūros žmogų.

Antano Vaičiulaičio Laiškų pristatymas – vasario 21 d., penktadienį, 13 val. Forume. Dalyvauja rašytojo dukra, atvykstanti iš JAV, Danutė M. Vaičiulaitytė-Nourse, knygos rengėjos literatūrologės dr. Ilona Čiužauskaitė, dr. Ernesta Juknytė ir dr. Neringa Klišienė.

Oskaro Milašiaus Lituanistinė ir politinė publicistika nukels į XX a. pradžią. Šioje knygoje spausdinami straipsniai apima ištisus dvidešimt Milašiaus kūrybos metų. Pirmieji rašiniai paskelbti besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui, paskutinysis – likus porai mėnesių iki rašytojo mirties. Kodėl mums svarbi šio prancūzų kalba rašiusio poeto mistiko publicistika? Ogi todėl, kad, paties poeto, vertėjo, diplomato žodžiais, „Aš pasirinkau Lietuvą, nes Lietuva nuo XII amžiaus buvo tiesioginė mano protėvių tėvynė, nes šie protėviai gyveno ne iš lenkų, o iš lietuvių valstiečių darbo, nes Lietuva buvo silpnesnė, ir, pagaliau, dėl šios lemiamos priežasties, kad vien tik nepriklausoma, su sostine Vilniumi Lietuva gali apginti net tuos savo interesus, kurie istorijoje atrodo fatališkai susieti su Lenkijos interesais“.

Pranašiškas Lietuvos ateities įžvalgas O. Milašiaus publicistikoje mėgins išaiškinti knygos sudarytoja prof. dr. Genovaitė Dručkutė, vertėja dr. Neringa Klišienė, filosofas, žurnalistas, vertėjas Andrius Konickis ir LLTI Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. Knygos pristatymas įvyks vasario 21 d., penktadienį, 16 val. 5.5 salėje.

LLTI kūrybiškiausių knygų dvyliktukas: laureato paskelbimas

Vasario 10 d. paskelbtas 2013 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktukas, o laureatą slaptu balsavimu išrinks 11 literatūrologų komisija. Laimėtojas bus paskelbtas vasario 22 d., šeštadienį, 11 val. Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe/LRT studijoje. Nuo 2010-ųjų LLTI konkurso laureatais yra tapę Valdas Papievis už romaną „Eiti“, Donatas Kajokas už eilėraščių rinkinį „Kurčiam asiliukui“ ir Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Išlydžių zonos“.

Dalyvaus literatūrologai prof. Algis Kalėda, Jūratė Sprindytė, Loreta Jakonytė, LLTI direktorius Mindaugas Kvietkauskas.

Paroda apie lietuviškąjį Homerą

Kristijonui Donelaičiui skirtoje parodoje „Lietuvos Homeras“ bus pristatomi autentiški dokumentai ir nuotraukos iš paskutiniųjų rašytojo gyvenimo metų. Lankytojai išvys senuosius „Metų“ leidimus ir vertimus į užsienio kalbas, originalias iliustracijas. Paroda papasakos Mažosios Lietuvos istoriją.

Jungtinė LLTI ir LMA Vrublevskių bibliotekos paroda „Lietuvos Homeras“ veiks 3 salėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"