TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Buvusi Jurgos pritarianti vokalistė pasinėrė į Adelės interpretacijas

2011 11 21 7:00

Netrukus Girmantė Vaitkutė pristatys savo naują solo projektą - atliks britų dainininkės Adelės dainas. Iš tiesų Girmantė labai ambicinga muzikantė: ji dalyvavo atrankos konkurse į "Euroviziją", televizijos projekte "Lietuvos talentai", vadovauja chorui "Sounds in G", yra "Bekešo vilkų" vokalistė ir turi dar daug muzikinių planų. 

- Kuo Jums artima Adelės muzika?

- Aš daug dėmesio skiriu dainų tekstams. Jei daina parašyta kalba, kurios aš nesuprantu, išsiverčiu žodžius, kad sužinočiau, apie ką daina kalba. Man tekstas turi gal net didesnę reikšmę nei kūrinio muzikinė dalis. 

O Adelės muzika labai gili, nuoširdi ir iš širdies. Man patinka, kaip ji atlieka dainas. Žiūrint Adelės koncertus atrodo, kad ji nieko neslepia ir žodžių nevynioja į vatą. Muzikantė, jei jaučia, kad reikia, pasirodymų metu gali ir vidurinį pirštą parodyti.

Aš renkuosi atlikti kitų atlikėjų kūrinius, nes tai padeda tobulėti - išbandai įvairius muzikos stilius, mokaisi prisitaikyti. Lygiai taip pat vaikai mokosi prisitaikyti kopijuodami. Vienas geriausių mokymosi būdų yra klausytis, kopijuoti ir pajausti, kaip tavo balsas ir kūnas elgiasi, kaip reaguoja į pasirinktą muzikos stilių.

Malonumas dirbti

- Ar Jūs pati kuriate?

- Esu bandžiusi rašyti tekstus dainoms, nes kiekvienas su muzika susijęs žmogus ankščiau ar vėliau pats imasi kūrybos. 

Reikiamu metu mane į savo grupę dainuoti pasikvietė "Bekešo vilkai". Jų dainoms reikėjo tekstų. Mano kūryba tobulėjo su šiuo kolektyvu. Grupėje aš gaunu darbo, bet net negaliu to pavadinti darbu, tai malonumas. Taigi gaunu malonumą savo tekstus pritaikyti tam tikrai melodijai. Man įdomu dainuoti grupėje - mėgstu ieškoti. Dainuoju dar labai neilgai, nes daug metų grojau. Dainuoti pradėjau tik atėjusi į chorą "Sounds in G", aš vis dar savęs ieškau ir turbūt ieškosiu visą gyvenimą. 

"Bekešo vilkai" man buvo visiškai naujas dalykas, nes jie atlieka funk stiliaus muziką, o man tai buvo visiškai nepažįstamas žanras. Tačiau aš prisijaukinu šį stilių, pajutau, kad pradedu atrasti ir geriau pažinti save. Tai buvo puiki proga išbandyti save visai kituose vandenyse, nes iki tol dainavau giesmes chore, studijavau džiazą. 

Manęs negąsdina skirtingi muzikos stiliai. Esu dainavusi su roko grandais ir labai daug įvairių dalykų išbandžiusi, man patinka įvairūs stiliai. Žmogus gali prie daug ko taikytis, jei jam patinka tai, ką jis daro, jei turi pakankamai motyvacijos ir jam įdomu. Būti universaliam įdomiau ir sau, ir klausytojams tai labiau patinka.

Skirtingos patirtys

- Jūs dainuojate chore "Sounds in G", buvote pritariantis vokalas, o dabar esate solo atlikėja. Kokios patirties įgijote?

- Retas kuris pradeda savo kelią muzikoje nuo pat viršaus. Tik dainuodama kaip pritariantysis vokalas supratau, kad iš tiesų pritariantys dainininkai yra aukso vertės. Jie nepaprastai svarbūs vokalistui ir jo koncertui, nes per pasirodymą nėra blogesnio dalyko, kaip silpni pritariantieji dainininkai, tempiantys vokalistą atgal. Pritariančiųjų vokalų pagrindinis darbas - būti vietoje ir laiku, atlikėją stumti tik į priekį ir būti atrama solistui. 

Į chorą "Sounds in G" atėjau prieš šešerius metus, o kaip solo atlikėja dainuoju tik dvejus. Jau prieš ateidama į chorą norėjau jame dainuoti - norėjau kolektyvo, harmonijos, skirtingų balsų sąskambių. Šis choras - labai puiki kompanija. Visi labai skirtingi, yra moksleivių, architektų, teisininkų, medikų, bankininkų, fizikų, žurnalistų ir labai maža dalis muzikantų. Man choras suteikė progą pažinti naują muzikos stilių, mat giesmes atliekantis choras buvo irgi naujas žanras. Šis kolektyvas padovanojo galimybę pažinti nuostabių žmonių ir nuostabios muzikos. 

Dainuojant solo išmokė ieškoti. Ir aš vis dar ieškau. Gal per mažai dainuoju solo, kad pasakyčiau, ką tai davė. 

Studijuodama džiazą ir dainuodama solo projektuose pradėjau suprasti, kad metodas "klausau, kopijuoju, bandau išbandyti pati" yra efektyvus. Jei tam tikras muzikos stilius atlikėjui patinka, tai jį reikia išmėginti ir stebėti kaip kūnas, balsas reaguoja į tą muziką. 

Sunkiausia - atsukti nugarą

- Dabar Jūs vadovaujate chorui "Sounds in G". Ką Jums reiškia šis pasikeitimas nuo choro narės iki vadovės?

- Tai tarsi nauji vėjai mano muzikiniame gyvenime. Pavyzdžiui, per pirmąjį mano, kaip choro vadovės, koncertą turėjau atsukti žiūrovams nugarą. Patikėkit, tai buvo pats sunkiausias koncertas mano gyvenime. Išeiti dainuoti solo, atsisukti į žmones veidu ir pasakyti jiems, ką nori dainuoti ir kodėl, man yra gerokai lengviau. Tokia mano filosofija ir aš negaliu jos paaiškinti. 

Vadovavimas chorui suteikė visai kitokį amplua, bet man jis patiko. Man apskritai patinka dirbti su žmonėmis, todėl dar ir mokykloje mokau vaikus muzikos. Muzika yra kitokia disciplina nei visos kitos, aš galiu turėti daugiau kūrybinės laisvės. Tačiau su vaikais dirbti yra sunkiau nei su suaugusiaisiais. 

Dirbdama su žmonėmis esu ne tik pedagogė, bet ir psichologė, o tai labai įdomu. Aš save tikrinu, ar aš statau, ar griaunu, nes blogas vadovas griauna, o geras stato. Aš stengiuosi statyti. 

- Kas Jus skatina kurti ir dainuoti?

- Žiūrovų šypsenos koncerto metu, linksėjimas į taktą, plojimai, publikos dainavimas kartu. Aš stebiu, kaip žmonės reaguoja į aukštesnę natą, visą pasirodymą. Kai pajauti, kad žmonėms patinka tavo koncertas ir jie ateina dar kartą, - visa tai labai motyvuoja. Jei jie prieitų po koncerto ir tiesiog paspaustų ranką ir pabendrautų su manimi, tai būtų labai malonu.

Žmonės muzikantus linkę nuvertinti. Jie mano, kad atlikėjas ateina, palinksmina ir tai labai paprasta, o iš tikrųjų tai sunkus darbas. Švytinti išvaizda ir gražus pasirodymas yra tik paviršius to, ką slepia švytėjimas ir blizgesys. Balsas greitai nuvargsta, programą sudaryti reikia daug laiko, ką jau kalbėti apie fizinį pasirengimą koncertuoti dvi valandas scenoje. Muzikantai tobulai išmoksta "meno" pamiršti savo bėdas, jų neperduoti publikai, švytėti gera nuotaika. Mokėti linksminti - didelis darbas. 

Ieškojimų kelyje

- Kaip vertinate lietuvišką muziką?

- Aš ilgai kaip pritariantis vokalas dainavau su Jurga Šeduikyte. Ji man patinka. Kartais pasiklausau Andriaus Mamontovo, grupės "Empti", Donato Montvydo ir kitų. Neturiu nieko prieš Lietuvos popmuzikos atlikėjus, tiesiog jų neklausau, mes tai ne mano skonio muzika. Aš mėgstu, kai tekstas man ką nors sako ir muzika ką nors duoda, o lietuvių atlikėjai dažnai nuskurdina savo dainas ir tekstus.

Lietuvoje dar daug kas neatrasta - daugybė jaunų žmonių, kurių niekas nežino (tai yra nerodo per televiziją). Pavyzdžiui, fenomenalus atvejis - Ieva Narkutė. Jos daina "Raudoni vakarai" internete sukasi jau penkerius metus, o žmonės šį kūrinį išgirdo tik dabar. Kodėl tik dabar? Nes pamatė filmą "Tadas Blinda. Pradžia". Didesnė dalis žmonių Lietuvoje muzikos klausosi akimis.

- Kokia yra Jūsų siekiamybė muzikoje?

- Tiesą pasakius, nežinau. Jei kada nors suprasiu, kad jau nebeturiu ko siekti, tai bus visiška stagnacija. Viliuosi, jog man niekada neatrodys, kad viskas, ką aš darau, yra tobula, nes tada nebejudėsiu į priekį. Pavyzdžiui, aš ir mano draugė iš choro norėjome sukurti kolektyvą dainuojantį a cappella stiliumi. Mes norėjome dainuoti lengvesnį žanrą - gal džiazą, gal ką nors lengvesnio. Mūsų tikslas buvo, kad naujas kolektyvas skambėtų harmoningai, būtų gražūs sąskambiai ir tai būtų kamerinis talentingų muzikantų kumštelis. Taigi, mes subūrėme ansamblį "Voice Lab". Ir viskas per tuos ieškojimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"