TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Dailininkas, pažinęs indėnus ir džiungles

2015 02 09 11:25
Jonas Rimša. Ritmas. III. Iš Aimarų trilogijos. Apie 1962.

Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos išeivijos dailės fondas ir VšĮ Lewben Art Foundation vasario 12 dieną, ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaromą parodą „Jonas Rimša (1903–1978). Ugnies ir džiunglių magija“.

Pasak parodos kuratorės Nijolės Tumėnienės, „vieno ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, garsinusių Lietuvos vardą svetur, Jono Rimšos (1903–1978) kūriniai vėl rodomi Vilniuje. Tai ketvirtoji dailininko darbų paroda Lietuvos muziejuose. Pirmoji buvo surengta 1977 m. Lietuvos dailės muziejuje iš J. Rimšos dovanotų geriausių Taičio periodo 23 kūrinių. Antroji, papildyta 75 paveikslais iš privačių rinkinių, surengta 2010 m., žymiai plačiau aprėpė jo kūrybą. Trečioji, įvykusi 2013 m. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pirmą kartą pristatė ankstyvąjį kūrybos periodą ir supažindino su indėnų tradicijomis, kultūra ir dvasia. Ši paroda, surengta Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijos pagrindu, atskleidžia J. Rimšos kūrybos visumą, kurioje akcentuojama indėniška dvasia, persmelkusi net Taičio periodo tapybą.“

Tapytojas yra itin nusipelnęs Bolivijos kultūrai, apdovanotas aukščiausiu civiliams skiriamų Andų Kondoro ordinu (1950), jam suteiktas Bolivijos valstybės Garbės piliečio ir Sukrės universiteto garbės profesoriaus (1974) titulai. Palikęs ryškų pėdsaką Bolivijos dailėje kaip dailininkas ir pedagogas, Lietuvai jis įdomus kaip menininkas, lietuvių dailei suteikęs egzotiškų spalvų. Tai pirmasis lietuvių dailininkas, kuris rimtai susidomėjo indėnais, atrado jų dvasią.

Jonas Rimša gimė 1903 m. birželio 12 d. Svėdasuose, augo Kaune. Vienoje baigė geriausią siuvimo-kirpimo mokyklą, bet po to, prieš tėvo valią svajodamas tapti dailininku, išvyko laimės ieškoti svetur. 1931–1934 m. mokėsi tuo metu stipriausioje visoje Pietų Amerikoje Buenos Airių dailės akademijoje. 1943 m. gavęs Bolivijos valdžios kvietimą, Sukrės mieste įsteigė meno mokyklą ir jai vadovavo. Vėliau įkūrė savo privačią meno akademiją, kurios auklėtiniai tapo žinomi kaip „Rimšos grupė“. Šioje grupėje išaugo nemažai dailininkų, iš kurių keturis gabiausius J. Rimša savo lėšomis išsiuntė toliau mokytis į Europą.

Nerami ieškotojo dvasia skatino J. Rimšą nuolat keliauti ir tobulėti. Dailininkas gyveno Brazilijoje, Argentinoje, Bolivijoje, JAV, Taityje. Gerai pažinojo džiungles. Ypač mėgo tapyti Bariločėje. Atradęs dvi seniausias indėnų gimines – aimarus ir kečujus, įsigilinęs į jų gyvenimą bei papročius, atmetė įsigalėjusį europocentristinį požiūrį į ispanų užkariautus vietinius gyventojus, iškėlė mene jų dvasingumą, atkreipė dėmesį į indėnus, kaip gilių kultūros tradicijų saugotojus ir tęsėjus.

Troškimas pažinti senąsias primityvias kultūras nuvedė J. Rimšą ir į tolimąjį Taitį, kur kūrybinio įkvėpimo ieškojo žymusis prancūzų dailininkas Paulis Gauguinas. Nors civilizacijos veikiamas taitiečių gyvenimas nuo P. Gauguino laikų buvo gerokai pasikeitęs, atrastas kitas pasaulis tapytoją įkvėpė nepaprastai spalvingai tapybai. P. Gauguiną žavėjo saulės kaitros nutvieksta žemė, o J. Rimšą – džiunglių paunksmių paslaptinga šviesa ir spalvos. Jis taitiečių gyvenime, jų judesiuose pajuto ypatingą muzikalų ritmą, atrado unikalų meilės šokį Tamure, kuris P. Gauguino laikais buvo uždraustas.

Ši paroda supažindins žiūrovus su geriausiais J. Rimšos kūriniais, atrinktais iš didžiulės Lietuvos išeivijos dailės fondo sukauptos šio dailininko darbų kolekcijos (daugiau nei 100 jo paveikslų), visapusiškai atspindinčios Bolivijos ir indėniškojo periodo kūrybą, kuri išgarsino dailininką svetur, o Lietuvoje mažai žinoma. Siekiant pateikti ją bendrame kūrybos kontekste, ekspozicija papildyta keturiais Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, penkiais Lietuvos dailės muziejaus paveikslais ir aštuoniais paveikslais iš privačių rinkinių: šešiais Rolando Valiūno ir dviem Nerijaus Dagilio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"