TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Dievinami ir nekenčiami futbolo komentatoriai

2010 06 26 0:00
N.Kesminas mano, kad tie, kurie piktinasi komentatoriais, tiesiog neturi kur išsilieti.
Asmeninio archyvo nuotrauka

LTV ir LNK ekranuose siautėja Pasaulio futbolo čempionatas. "LŽ gidas" kalbina žmones, kurių balsai neatsiejami nuo jūsų matomo reginio.

Taip, tai - žiūrovų dievinami ir nekenčiami komentatoriai: Lietuvos radijo (LR) sporto naujienų redaktorius Tautvydas Meškonis, "Sport1" žurnalistas Saulius Nalivaika, LNK sporto naujienų redaktorius Tomas Langvinis, sporto žurnalistas Nerijus Kesminas ir futbolo ekspertas Žydrūnas Grudzinskas. Straipsnio herojai pasakoja apie savo darbo specifiką, kuriozus ir mėgstamas rinktines.

- Kiek laiko reikia pasirengti komentuoti varžybas?

T.Meškonis: Viskas priklauso nuo komandos ir nuo čempionato etapo, kurį komentuoji. Jei komentuoji varžybas, kuriose žaidžia žinomos komandos, reikia mažiau laiko. Sunkiausia per pirmuosius turus, kai žaidžia mažiau žinomi. Kuo dažniau komentuoji kokią nors komandą, tuo paprasčiau. Aš informaciją susirenku prieš čempionatą - vėliau ją reikia tiesiog papildyti. Paskutinis pasirengimas prieš varžybas trunka maždaug porą valandų.

Galėčiau komentuoti ir nepasirengęs. Galbūt tai niekam neužkliūtų, bet tokiu atveju kalbėtum tai, ką visi žino. Norisi pasakyti ką nors įdomesnio. Pirmadienį teko komentuoti Portugalijos ir Šiaurės Korėjos varžybas. Pasirengimui buvo laiko, bet apie korėjiečius neįmanoma rasti informacijos, išskyrus jų amžių, svorį ir klubą. Viskas užslaptinta. Išskirtinis variantas.

S.Nalivaika: Pasirengimas atima daug laiko, bet įvardinti konkretų terminą sunku - medžiagą renkiesi prieš mėnesį, dabar ją papildai. Anglus pažįstu mintinai, nes 2 metus "Sport1" eteryje komentavau Anglijos "Premier" lygą. Jei žaidžia Hondūras, situacija sudėtingesnė - turi peržiūrėti bent 3 atrankos rungtynes, kad suprastum, kas kaip juda ir kas ką daro.

Jei žaistų anglai, sugebėčiau dirbti ir nepasirengęs, bet būčiau nepatenkintas pats savimi. Geriausiu atveju darbą atlikčiau vidutiniškai ir man tai būtų katastrofa. Neįvardinsiu, bet turime keletą pavyzdžių, kai komentatoriai atsainiai žiūri į savo darbą. Tai - nepagarba pačiam sau. Neįsivaizduoju, kaip galima taip dirbti.

T.Langvinis: Kad ir kiek ruoštumeisi, to nepakanka. Reikia ruoštis visą gyvenimą. Kalbant apie Pasaulio futbolo čempionatą minimalus pasirengimo laikas yra para. Būna, kad rengdamasis rungtynėms prisirašau 20 puslapių medžiagos, o panaudoju tik porą puslapių. Žinių arsenalą traukiu, kai neįdomios rungtynės.

Daug kas priklauso nuo rungtynių ir komentuojančio partnerio, bet galėčiau komentuoti ir be pasirengimo. Negalėčiau komentuoti varžybų vienas, nes vienu metu nesugebėčiau atlikti dviejų darbų - analizuoti situaciją aikštėje ir komentuoti įvykius. Nesakau, kad esame menininkai, bet komentavimas - tikrų tikriausias menas.

N.Kesminas: Pasiruošimui skiriamas laikas priklauso nuo varžybų, nes apie kai kurias komandas turi mažiau informacijos. Be abejo, galėčiau komentuoti ir ekspromtu, bet taip nedarau, nes jaučiu atsakomybę prieš žiūrovus.

Ž.Grudzinskas: Ruošiuosi maždaug tris - keturias valandas, kadangi dirbu poroje ir nesu pagrindinis komentatorius - man užtenka komentuoti tai, kas vyksta aikštėje. Galėčiau dirbti ir be išankstinio pasirengimo, bet kad galėčiau palaikyti pokalbį, turiu žinoti apie komandą ir žaidėjus.

- Ar būna, kad komentuojant norisi keiktis?

T.Meškonis: Tokių minčių nebuvo. Keiksmažodžiui reikėtų papildomų emocijų, o aš neturiu garbinamos komandos (šypsosi). Greičiau gali nusikeikti, kai suklysti.

S.Nalivaika: Taip niekada nebūna. Gal todėl, kad gyvenime nedaug keikiuosi (juokiasi).

T.Langvinis: Kad norėtųsi nusikeikti, reikia sirgti už kažkurią komandą. Varžybų metu niekada nesergu - man jokio skirtumo, kas laimės. Svarbiausia - geras žaidimas, įtampa, judesys aikštėje. Kai pirmadienį Dramblio Kaulo Krantas žaidė su Brazilija, tai buvo įspūdinga - net man bėgo prakaitas... Gauni "kaifą" tarsi tai būtų narkotikas.

N.Kesminas: Norėti keiktis galiu nebent kai žaidžia Lietuvos rinktinė, už kurią sergu.

Ž.Grudzinskas: Keiktis rusiškai nesinori, o angliškai (šypsosi)... Kai pamatai, kad žaidėjai sako žodelius iš "f", taip ir norisi pacituoti, bet supranti, ko daryti negali...

- Man dar neteko sutikti futbolo fanato, kuris nesipiktintų lietuviškais komentatoriais. Kodėl?

T.Meškonis: Futbolo sirgaliams reikia išsilieti. Kai pralaimi mėgiama komanda, komentatorius žiūrovams pasidaro prastas, kai jai sekasi, komentatorius - pusė velnio (šypsosi). Visiems neįtiksi. Tai normalu. Tie, kurie kritikuoja komentatorius, turi teisę piktintis. Komentuojantys varžybas - vieši žmonės.

S.Nalivaika: Mūsų žiūrovai priekabūs, jiems trūksta tolerancijos. Kartais pagrįstai gauname pylos, bet kartais... Klysta net geriausi pasaulio komentatoriai. Nepaisant to, jie toliau dirba savo darbą, niekas ant jų pernelyg nevažiuoja.

T.Langvinis: Žiūrovų kultūros stoka. Mes niekada neįsijaučiame į kito kailį. Tegul patys pabando pakomentuoti! Komentatoriai yra samdomi darbuotojai - tokie patys kaip tas bičas, žiūrintis futbolą bare. Aš juk nesakau, kad jis - nevykėlis. Apie mus kritikuojančius žmones nesu pačios geriausios nuomonės. Yra čempionato komentatorių atranka; mes patys gauname TV vadovų pastabų. Šios pastabos mums svarbiausios.

N.Kesminas: Tie, kurie piktinasi komentatoriais, tiesiog neturi kur išsilieti. Beje, kiek teko skaityti internautų atsiliepimus, esu mažiausiai plakamas.

Ž.Grudzinskas: Visiems neįtiksi. Antra vertus, neturime komentavimo kultūros. Mes išlepinti, įpratę prie anglų ir rusų komentatorių, kurie turi senas varžybų komentavimo tradicijas ir yra pasiekę tam tikrą lygį. Lietuviškas komentavimas dar darželinuko lygmens (šypsosi).

- Su kokiais kuriozais teko susidurti komentuojant šio čempionato rungtynes?

T.Meškonis: Nieko tokio dar neįvyko. Aišku, kartais būna, kad pagauni save suklydusį. Klaidų skaičius priklauso ir nuo nuotaikos. Sportininkams pasitaiko ne jų dienos. Tas pats ir komentatoriams.

S.Nalivaika: (mąsto) Kol kas jokio kuriozo nebuvo. Bet kažkada kai "Sport1" eteryje komentavau "Premier" lygos varžybas, išleidėjai pagavo kitų rungtynių signalą. Žiūrovai matė vienas rungtynes, o aš tris - keturias minutes komentavau kitas. Draugai pasakojo, kad kalbėjau apie smūgį, o ekrane nieko nevyko (juokiasi).

T.Langvinis: (juokiasi) "M-1 plius" eteryje vedu "Pliuso filmą", "Pliuso temą" ir laidas apie futbolo čempionatą. Anglai turi tokį žaidėją Aaroną Lennoną. Puikiai žinau jo vardą, bet kažkodėl pavadinau jį Johnu Lennonu ir nė pats to nepastebėjau. Draugas parašė man apie tai žinutę - priešingu atveju būčiau taip varęs visas rungtynes (juokiasi). "Pliuso" eteryje dažnai kalbu apie "bitlų" sielą J.Lennoną...

N.Kesminas: Kol kas komentavau tik dvi rungtynes (pokalbis vyko pirmadienį - aut.), todėl su dideliais kuriozais nesusidūriau. Esu tikras, kad nesusidursiu.

Ž.Grudzinskas: Didesnių kuriozų nepasitaikė, bet natūralu, kad kartais įmeti vieną kitą žodį, kurio neturėtų būti, kuris keičia visą sakinio prasmę. Visiems pasitaiko... Atsimenu, kai paskutinėmis Anglijos "Premier" lygos rungtynių minutėmis mano pavargęs "Sport1" kolega leptelėjo: "Kamuolį gaudo Dalia Grybauskaitė." Raičiausi iš juoko, man bėgo ašaros - vos spėjau išjungti mikrofoną. Neatsimenu, kokios komandos tada žaidė.

- Už kokią šalį sergi?

T.Meškonis: Pakankamai ilgai sirgau už Brazilijos rinktinę. Pastaruoju metu kartais sergu už vienus, kartais - už kitus. Man patinka Danija, Olandija.

S.Nalivaika: 8 metus palaikiau prancūzus, bet man nepatiko tai, kaip jie nusigrybauja. Šiais metais stengiuosi išlikti nešališkas - tiesiog stebiu ir mėgaujuosi. Patinka, kai draskosi ir stebina mažų šalių rinktinės - buvo gražu, kai Šiaurės Korėja kapojosi su Brazilija. Korėjiečiams tai - daugiau nei futbolas, tai - gyvenimas. Neaišku, kas jų laukia, kai grįš namo portugalams pralaimėję 0:7. Gali būti, kad tai - gyvybės ir mirties klausimas...

T.Langvinis: Sergu už Švediją. Manau, kad praėjusiame gyvenime buvau skandinavas (šypsosi). Porą kartų esu buvęs Švedijoje. Įsimylėjau šią šalį, jos žmones. Jie neturi supertalentų futbole, bet turi vikingų kraujo, yra labai karingi, kovodami atiduoda visą save. Be to, mano futbolo dievukas yra švedas Henrikas Larsonas.

N.Kesminas: Futbolas svarbiau už komandas, todėl neturiu futbolo čempionato favoritų.

Ž.Grudzinskas: Nesergu, bet simpatizuoju Argentinai. Palaikau anglus, nors šie ir nuvylė. Visi tikėjosi, kad jie gali nustebinti, bet kol kas stebina neigiamai.

- Ar statai totalizatoriuje?

T.Meškonis: Nestatau, nes esu per daug emocingas ir kažkuriuo momentu pajutau, kad pernelyg įsitraukiu. Beje, pats buvau priešingoje barikadų pusėje - kelis metus dirbau krepšinio lažybų bendrovėje, kurios pavadinimo šiandien neatsimenu. Sudarinėjau rungtynių koeficientus, vidurkius, skaičiuodavau, kiek ir kokia komanda gali pelnyti taškų. Supratau, kad statyti neverta.

S.Nalivaika: Dar kai nedirbau komentatoriumi, su draugais simboliškai statydavome po porą litų. Dabar tuo neužsiimu, nes nėra poreikio. Jei statyčiau, niekada nestatyčiau už komandą, kurios rungtynes komentuoju. Neįvardinsiu, bet teko matyti pavyzdžių, kai komentatoriai stato lažybų punkte, komentuoja, o tada labai džiaugiasi savo komandos įvarčiais.

T.Langvinis: Totalizatoriuje nestatau - gaila pinigų.

N.Kesminas: Jei retkarčiais pakvailioju totalizatoriuje, tai darau ne tų rungtynių, kurias komentuoju, metu. Atsilieptų komentavimo kokybei.

Ž.Grudzinskas: Anksčiau statydavau nedideles sumas, bet dabar tam tiesiog neturiu laiko. Jei nori laimėti totalizatoriuje, turi išmanyti futbolo virtuvę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"