TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Doctah Jahngle: teisingos muzikos ambasadorius

2012 11 27 9:04
"Netgi skausmą gali išreikšti muzika, garsu, - filosofuoja D.Jahngle. - Iš kiekvieno nepozityvaus dalyko gali išspausti tai, kas artima žmonėms." /Andrejaus Motorichevo nuotrauka

Jei esate "reggie" ir "raggajungle" mėgėjas, jums nereikia pristatyti Doctah Jahngle. Šis jaunimėliui žinomas, jo mėgstamas 31 metų didžėjus ir prodiuseris pasakoja apie muziką, vakarėlius ir euforiją.

- Netyla kalbos apie naujame Vilniaus klube "Trip" vykstantį renginių ciklą "Rastadieniai", kuriuose groji. Kaip ten atsiradai?

- Labai paprastai. Buvo žmonių, kurie idėją palaikė. Yra bendruomenė - "džiunglių" komanda. Joje - daugybė bendraminčių, kurie yra lyg judėjimo variklis. Jei jų nebūtų, nebūtų mūsų. Mes dalijame tą muziką, kurios jiems reikia, o jie ateina tada, kai nori.

- Papasakok apie sostinės menų fabrike "Lofte" rengiamus ciklo "The Kings" vakarėlius, prie kurių esi prikišęs nagus.

- "Rastadieniai" yra tokie renginiai, į kuriuos tu tiesiog privalai ateiti ir gerai leisti laiką. Tai nėra įpareigojantys vakarėliai. "The Kings" renginiuose viskas šiek tiek kitaip. Turi ateiti į "Loftą" ir atiduoti visą save, nes tai - karalių vizitas. Į "The Kings" vakarėlius atvažiuoja užsienio žvaigždės, kurios tarsi pastatė "jungle" muzikos sceną. Jie sukūrė visa tai, kas šiandien yra "jungle".

Žmonės, kurie ateina į šiuos vakarėlius, yra pasiruošę, dainuoja kiekvieną dainą kartu su vokalistu. Vyksta toks šėlsmas, kad nustemba net patys atlikėjai, kurie atvažiuoja iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kanados ar Jungtinių Valstijų. Paprastai jie vyksta į festivalius, į kuriuos susirenka 10 tūkst. žmonių, bet negauna tokio efekto kaip Lietuvoje, kai susirenka vos 700 žmonių. Iš svetur atkeliavę muzikantai stebisi, kad mūsų krašte tokie draugiški žmonės. Jie čia randa tai, ko jau dešimt metų pasigenda užsienio festivaliuose.

Niekas neprognozuojama

- Ką klausytojai jaučia per tavo renginius?

- Euforiją. Muzikinę euforiją nuo aplinkos, įrašų, nuo vibracijų. "Rastadieniai" - viena plačiausių renginių serijų, nes žmonės gali išgirsti atlikėjus, kurie buvo ir yra atliekami MTV ir "Viva". Gali išgirsti vardų, kurie yra "topinės" muzikos atstovai, ir vardų, kurie atstovauja "underground" skambesiui. "Rastadieniai" - vieta, kurioje niekas neprognozuojama, grojikų sąrašas - taip pat.

- Įsivaizduok skaitytoją, kuris nėra didelis tavo atstovaujamos "reggie" ar "raggajungle" muzikos žinovas. Kaip ją apibūdintum?

- Galiu apibūdinti širdimi. Šią muziką atradau seniai. Buvo bene 1994 metai. Išgirdau "The Prodigy" albumą "Experience" ir ėmiau ieškoti panašių garsų. Vienas žmogus pasakė, kad tai - "brake beat jungle". Nuėjau į piratinės muzikos parduotuvėlę ir nusipirkau kasetę. Paleidau ją visu garsu ir pamaniau: "Dievuliau, tai kur kas geriau nei "The Prodigy". Tai buvo "Best Of The Jungle 1994".

Jei kalbėsime apie muziką, pradėjau ją kurti neseniai. Anksčiau dėliodavau garsus, bet tai buvo nebrandi kūryba. Idėjų semiuosi iš ugnies. Iš viso to, kas aukščiau už žemiškas problemas ir už buitį. Kalbu apie muziką, kuri nesuvaržyta laiko ar kokių nors apribojimų.

Gali klausytis bet kas

- Tavo muziką pavadinčiau laisvai intelektine. Kokie jos klausytojai?

- Žmonės, kurie renkasi į "Rastadienius", labai skirtingi. Kartą Londone įsėdęs į taksi išgirdau atlikėjo Technical Itch setą. Taksi vairuotojas buvo gal 45 metų. Kai jo paklausiau, kodėl klausosi šios muzikos, jis atsakė: "Žmogau, "drum and bass" atsirado prieš 15 metų. Tuo metu man buvo 30. Buvau potencialus tokios muzikos fanas." Šios muzikos gali klausytis bet kas - ir biuro darbuotojas, ir Seimo tarnautojas. Aš pažįstu keletą didžėjų, kurie dirbo parlamente ir grojo tokią muziką kaip "drum and bass" bei kitus panašius ritmus, skambančius gana agresyviai. Skirstyti žmones pagal jų klausomą muziką būtų sunku ir beprasmiška.

- Daugelis "reggie" dainų tekstų parašyti lyg himnas, garbinantis kanapes. Ar tiesa, kad "žolė" ir ši muzika yra du neatsiejami dalykai?

- Muzika ir kultūra yra viena, o "žolė" - visai kas kita. Nepasakyčiau, kad kanapės yra šios kultūros atributas. Tikrai ne. Aš nesu "žolės" propaguotojas, aš - muzikos propaguotojas. Mano tikslas - skleisti garsą, uždegti muzika, apkrėsti žmones teigiamomis muzikinėmis vibracijomis. Visa kita man nesvarbu. Pažįstu daugybę atlikėjų, kurie nevartoja net alkoholio, ir jie yra patys geriausi. Jie dainuoja apie daugelį dalykų - net apie tokius, kurių nėra išbandę gyvenime.

Kai skauda dantį

- Ar būna naktų, kai šokių aikštelė šėlsta, o tavo nuotaika visiškai prasta?

- Blogiausia yra danties skausmas. Jeigu jis smelkia tiek, kad net negali nieko girdėti ausimi, būna blogai. Bet liūdesys gali paskatinti ką nors unikalaus. Netgi skausmą gali išreikšti muzika, garsu. Iš kiekvieno nepozityvaus dalyko gali išspausti tai, kas artima žmonėms.

- Kokios muzikos klausaisi, kai liūdna?

- Visada klausausi muzikos, kuri gali pakelti nuotaiką ir pridėti 10 karmos taškų. Muzika gali būti priešnuodis prieš depresiją. Muzika gali būti priešnuodis prieš viską, jei ji yra teisinga.

- Kas yra teisinga muzika?

- Tai - muzika, kuri neskatina agresijos. Ta, nuo kurios žmonės nebūna prislėgti. Yra įvairios muzikos, kurią galima klausyti, kai esi liūdnas ar esi laimingas. Kiekvienoje muzikoje gali rasti daug skirtingų dalykų, bet man patinka ta, kuri pakyli.

Populiarumo nesiekia

- Populiarumas yra sunkus dalykas, nes nelengva išlikti savimi. Tiesa?

- Iš tiesų niekada nesiekiau populiarumo. Darau tai, ką mėgstu. Tai yra "jungle", jamaikietiški ritmai, "reggie", vokalas ir tos vibracijos, kurios netelpa į žodžius. Visą gyvenimą, kai ateidavau į šokius, man svarbiausias dalykas būdavo nors truputį pastovėti minioje ir pajausti tą galią, kurią skleidžia muzika. Kiekvieną atlikėją, kurį kviesdavau į Lietuvą, aš nutempdavau į patį įvykio sūkurį, prie pat scenos, kur daugiausia bosų, daugiausia būgnų. Minia tiesiog išprotėdavo, imdavo judėti. Jeigu stovėdavai jos viduryje, tu tiesiog negalėdavai daugiau nieko daryti - tik judėti, nes žmonės tave judindavo kartu. Tai nuostabus jausmas. Tokiais momentais jautiesi visumos dalimi, judesio, "jungle" kultūros dalimi.

- Koks tavo aprangos stilius?

- Kaip pasakytų mano tėvai, valkatos stilius. Į veltinį susuktų plaukų stilius. Nešiojau vadinamuosius dredus dar 1997-1998 metais, kai žmonės į juos žvelgdavo itin keistai ir skeptiškai. Mane buvo pasiryžę nudobti skustagalviai.

- Jeigu turėtum ne vieną, o daug gyvenimų, ar visuose juose būtum didžėjus?

- Labai sunku atsakyti. Visi turi vieną gyvenimą, bet negali žinoti, kas bus po to. Jei žmogus žinotų savo ateitį, jis jos tiesiog nebeturėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"