TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Dokumentinio filmo „Afganų sindromas“ premjera

2013 02 05 7:52
J.Koreiva/Organizatorių nuotrauka

Vasario 9- ąją, 15 val. Vilniuje, Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyks dokumentinio filmo “Afganų sindromas” premjera.  Trumpametražio filmo trukmė - 30 min. Yra sukurtas ir 75 minučių trukmės filmas "Afganų laisvė".

Dar 2000-2003 metais Vilniaus universiteto klinikinės psichologijos katedra kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centru tyrė politinių represijų socialinius padarinius. Tuo pat metu atliktas tyrimas, siekiant įvertinti Lietuvos vyrų, 1979-1989 metais atlikusių privalomąją karinę tarnybą ir kariavusių Afganistane, trauminį patyrimą ir jo padarinius. Filme stengiamasi subtiliai atskleisti Lietuvos piliečių, 1979–1989 metais dalyvavusių Sovietų  Sąjungos Afganistano kare, psichologinę būseną. Pasak filmo režisieriaus, nors karas jau seniai pasibaigė, jo pasekmės giliai slypi karo dalyvių pasąmonėje: vieni vis dar kariauja sapnuose, kiti prisitaikė, treti – tyliai išėjo.

1989-ųjų vasario 15 d. sovietų kariuomenės išvedimu iš Afganistano pasibaigė 10 metų trukęs Sovietų Sąjungos – Afganistano karas, kuriame dalyvavo ir 5 tūkstančiai lietuvių, priverstinai tuo metu tarnavusių sovietinėje kariuomenėje. Karas nusinešė per 14 tūkstančių SSRS karių gyvybių, žuvo dešimtys tūkstančių afganų, milijonai tapo pabėgėliais. Kare žuvo 96 Lietuvos jaunuoliai, 98 tapo neįgaliais. Visi jie buvo kariai, ne savo noru priversti ginti svetimus, nieko bendro su  jų Tėvyne neturėjusius interesus. Visi jie sąžiningai atliko kario pareigą. Pats filmo režisierius pusmetį tarnavo Afganistane. Pasak Juozo Koreivos, pasąmonės neįmanoma apgauti – visi išgyventi dalykai nugula joje, todėl, pasak tyrimų, kas trečias patyrė potrauminio streso sindromą. „Filmas yra etiškas – specialiai nekalbinome degradavusių savo likimo brolių. Esama ir baigusių gyvenimą savižudybe“, - pasakoja jis.

Filmo herojai – stiprūs žmonės, nepaisydami skirtingų tautybių, susivieniję į Afganistano karo kraujo broliją kartu įveikti karo – potrauminio streso sindromą. Niekieno neįpareigoti jie rūpinasi gyvaisiais šio karo dalyviais – afganais - ir daro viską, kad nebūtų užmiršti žuvusieji. Šitaip bus, kol anapus išeis paskutinis afganas – išsilaisvindamas iš savo sindromo.

„Afganų sindromas“ bus rodomas Lietuvos regionuose, kur taip pat bus pristatoma 75 min. filmo versija „Afganų laisvė“. Artimiausiu metu planuojami seansai Druskininkuose, Kaišiadoryse, Vilniuje. Filmas bus pristatomas tarptautiniuose kino festivaliuose. Planuojami filmo seansai Rusijoje, Ukrainoje.

Lietuviškoje filmo premjeroje dalyvaus kaimyninių valstybių ambasadų atstovai, kiti garbingi svečiai, kino meno žmonės, Afganistano karo dalyviai.

Filmo kūrybinė grupė: operatorius - Samvel Gandžumian, VGIK absolventas, montažo režisierius Vytautas Jokubonis, prodiuseris Juozas Koreiva.

Filmą pagamino Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjunga.

Filmas sukurtas Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo, Afganistano karo dalyvių asociacijos, Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjungos bei fizinių asmenų lėšomis.

 

Apie filmo režisierių: Juozas Koreiva - Afganistano karo dalyvis (1980 m).

1987 m. Juozas Koreiva baigė solinio dainavimo specialybę tuometinėje Lietuvos konservatorijoje. 1991 metais dirbo Vokietijoje, ten užmezgė verslo ryšius ir daugiau negu dešimtmetį dirbo versle, 1997 metais baigė tarptautinio verslo vadybos magistratūrą Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje.

Nusprendęs grįžti į meną, pradėjo vadovauti Elektrėnų savivaldybės kultūros centrui. Organizavo BI-2, Boriso Grebenščikovo ir grupės „Akvarium“, Viačeslavo Butusovo koncertus. Šiuo metu dirba „Lietuvos kino“ generaliniu direktoriumi.

2005 – 2007 m. Juozas Koreiva režisūrą studijavo Maskvoje, aukštuosiuose scenaristų ir režisierių kursuose pas A.N. Gerasimovą ir A.M. Dobrovolskį (vaidybinio ir dokumentinio filmo režisūra). Jam dėstė pasaulyje pripažinti meistrai, tokie kaip Tonino Guera (F.Felinio filmų scenarijų autorius), Kšištofas Zanusis, Nikita Michalkovas, Andrejus Končialovskis, Aleksandras Mita, Sergejus Solovjovas, Igoris Klebanovas, Rolandas Kazarianas, Vladimiras Fenčenko. Maskvos Teatro meno akademijoje studijavo muzikinio teatro režisūrą pas režisierių, menotyros daktarą, prof. Nikolajų Kuznecovą.

2011 m. Juozas Koreiva pastatė šiuolaikinę operą “Galinė linija” (kompozitorius - Mykolas Natalevičius, ir libreto autorius - Žilvinas Andriušis). Spektaklio premjera vyko Menų spaustuvėje.

„Kinas mane pastoviai traukė - dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, kūriau mėgėjiškus filmukus, bandžiau sukurti vaidybinį filmą.

Natūralu, kad mano debiutas kine - „afganų sindromo“ tema. Tai yra pirmas filmas apie 1979-89 metais Afganistano kare dalyvavusius Lietuvos jaunuolius. Vengiau kalbinti tuos, kurie yra degradavę – daug esama ir tokių, kurie neatsitiesė. Filmo herojai kalba apie tai, kad kare patirtų įvykių pamiršti neįmanoma. Gali skandinti liūdesį narkotikuose. Man pačiam potrauminio streso sindromas tęsėsi neilgai – apie metus, tačiau visiškai susitaikyti prireikė dešimties metų. Gal dėl to, kad mano tarnyba truko neilgai – tik apie pusę metų, mano tarnyba jau ėjo į pabaigą. Dabartinės misijos tiek ir trunka – kariai būna apie pusę metų, nes yra paskaičiuota, kad tokia tarnybos kare trukmė mažiausiai kenkia žmogaus psichikai“.

Organizatorių informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"